Bene garsiausias veterinaras Lietuvoje Paulius Morkūnas pasakoja, kad yra žmonių, kurie gyvena dėl savo gyvūnų, ir tie, kuriems šuo ar katė yra tiesiog draugas namuose. Kai žmogus yra tiesiog pamišęs dėl savo augintinio, su juo sukuria ypatingą ryšį.
„Jie (šunys – aut. pastaba) viską supranta. Per šitą darbą tiek dalykų pamatai ir supranti, kad ir koks mažas gyvūnas būtų ar atrodytų neprotingas, bet jie tiesiog nerealūs yra. Žmonės pasakoja, kad bevežant šunį į kliniką, jie pasuka į posūkį ir šuo jau žino, kad važiuoja pas veterinarą.
Arba dažnai šeima garsiai nekalba apie tai, kad važiuos pas veterinarą – tai planuoja susirašinėdami trumposiomis žinutėmis arba kalbasi užsienio kalba. Čia kaip prieš vežant vaiką pas dantistą, kai bandai apie tai neprasitarti“, – juokauja jis.
Šeimininkas turi būti šalia
„Tv pagalbos“ veterinaras pasakoja, kad dažniausia užmigdyti šuns vyksta visa šeima, tačiau būti su augintiniu iki paskutinių akimirkų pasiryžta ne visi.
„Tą akimirką, kai gyvūnas užmigdomas, ne visada lieka visa šeima. Kartais šeimos nariams tiesiog per daug skauda širdį. Galbūt jie ir nori būti šalia, bet jiems taip plėšia širdį, jog tai matyti būtų nepakeliama.
Tačiau šalia gyvūno visada būna bent vienas iš šeimos narių, kuris emociškai stipriausias, nors jis vis tiek verkia, glosto, bučiuoja savo augintinį“, – akimirkomis iš operacinės dalinasi Paulius.
Jis visuomet rekomenduoja šeimininkams būti šalia, kai gyvūnui yra daroma eutanazija.
„Iš esmės, kaip ir žmogui, gyvūnui norisi, kad tuo metu, kai jis išeina į kitą pasaulį, artimas žmogus būtų šalia, o ne kas iš svetimų pasiimtų, nusineštų ir užmigdytų.
Mano nuomone, šeimininkas turi būti šalia savo augintinio. Ypač tada, kai tas šuo 15 metų atidavė visą save, tad reikėtų tas kelias minutes pabūtų šalia jo, kai ypač to reikia“, – pasakoja jis.
Augintinių ašaros
„Iš pradžių gyvūnui įdedamas kateteris, suleidžiami raminantys vaistai, kad atpalaiduotų gyvūną, o vėliau suleidžiami vaistai, kurie sustabdo širdies veiklą.
Gyvūnas visą tą laiką būna ant šeimininkų rankų, kad visuomet jį glostytų. Pati eutanazija įvyksta labai ramiai: širdies darbas sustoja ir atsipalaiduoja visi raumenys“, – apie procedūros eigą pasakoja veterinaras.
Jis nurodo, kad nebūna jokių traukulių, priepuolių, šokinėjimų ar lojimų. Augintinis tiesiog atsipalaiduoja ir be jokių skausmų panyra į amžiną miegą.
„Augintinių ašaros tikrai būna. Ne tik prieš eutanaziją, bet ir prieš rimtas procedūras. Turėjome tokių atvejų tikrai daug. Vieni pasijuokia, kad taip negali būti ir tai net neįmanoma, bet taip yra. Šuo turi labai aukštą intelektą ir supranta viską, kad vyksta. Kartais atrodo, kad net aukštesnį nei kai kurie žmonės“, – sako Paulius.
Atsisveikinimas sunkus ir personalui
Tam, kad gyvūnas patirtų kuo įmanoma mažesnį stresą, jis yra užmigdomas ant šeimininko rankų.
„Kartais migdant šunį matai, kai jis pakėlęs galvą žiūri šeimininkui į akis. Tuo metu būna labai liūdna. Jis nežiūri į mane, kai aš jam kažkur aplink koją laikau švirkštą, bet žiūri tiesiai į šeimininką“, – apie jautriausią akimirką pasakoja veterinaras.
Paulius teigia, kad nepriklausomai nuo augintinio amžiaus ar ligos, kiekvienas užmigdymas yra sunkus. Tačiau vis tiek būna itin sunku, kuomet tenka užmigdyti jauną augintinį. Dažniausiai tai lemia nepagydomos ligos, kurios apsunkintų gyvūno gyvenimą.
„Kai su gyvūnu ateina atsisveikinti visa šeima būna labai skaudu, kai susirenka penki žmonės, jie visi verkia, tai būna sunki akimirka ne tik šeimininkams, bet ir visiems gydytojams, nes supranti, kad nieko negali padaryti“, – pasakoja jis bei prideda, kad jei eutanazijos procedūrą tenka padaryti ryte, tuomet visą dieną persekioja slogi nuotaika.
