Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad koronavirusas ir uždarymas namuose palietė kone kiekvieną, o kai kurioms, pažeidžiamiausioms grupėms, tai gali tapti per didele našta ir atrodyti, jog vienintelė išeitis – pakelti prieš save ranką. Kur kreiptis turint sunkumų?
Bendra psichikos sveikata blogėja
Paskutiniųjų metų įvykiai – siautėjantis virusas, užsidarymas namuose ir baimė dėl ateities daugeliui paliko skaudų ženklą psichikos sveikatoje.
„Iš tiesų, tyrimų dabar yra labai daug nuo pandemijos pradžios, tiek Lietuvoje atlikta, tiek pasauly, tai neabejotinai šitų psichikos problemų, nesakau ligų, nes daug tų dalykų, kurie kol kas vyksta, dar negalima sakyti, kad žmogus serga, bet tai, kad žmonių psichikos sveikata yra labai stipriai pablogėjusi visam pasauly, tai jau yra tikrai neabejotina“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Nors pandemija ir jos padariniai palietė kiekvieną, psichiatras išskiria kelias grupes, kurios psichologiškai nukentėjo labiausiai. Pirma, tai tie, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo COVID-19 – neteko artimųjų, sunkiai sirgo, taip pat medikai, kurie kasdien iš arti matė mirtis ir sergančiųjų kančias. Taip pat ir tie, kurie nukentėjo ekonomiškai, teko uždaryti verslus ar neteko pajamų šaltinio.
„Dar viena grupė, kuri skausminga, apie ką dabar labai daug kalbama – vaikų ir jaunimo ženkliai pablogėjusi psichikos sveikata dėl socialinės atskirties, dėl nuotolinio mokymo.
Ir žmonės, kurie jau iki pandemijos turėjo vienokių ar kitokių psichikos problemų, natūralu, kad juos šita didžiulė krizė, didžiulis stresas paveikė labiau negu kitas visuomenės dalis“, – vardijo psichiatras.
Galime sulaukti savižudybių šuolio
Ir šalyje, ir visame likusiame pasaulyje atliekamos apklausos ir tyrimai rodo, kad visuomenėse didėja nerimas ir depresiškumas, lanko tamsios mintys. Ekspertas pastebi ir didelį savižudiškų minčių šuolį:
„Savižudiškų minčių pas žmones atsiranda daugiau, ypač jaunimui. JAV darytas tyrimas rodo, kad savižudiškų minčių jaunimui išaugo nuo 11 iki 24 procentų, tai yra beveik 2,5 karto, tai reiškia, kad vos ne kas ketvirtas 18-24 metų jaunuolis kartais pagalvoja net apie savižudybę.“
Specialisto teigimu, savižudybių skaičius šiemet neišaugo, priešingai – net kiek sumažėjo. Tačiau pastebima, kad prasidėjus įvairioms krizėms ar pandemijoms, pirmaisiais metais savižudybių skaičius, galima sakyti, išlieka stabilus ar net sumažėja, tačiau vėlesniais metais kreivė šauna į viršų.
„Pernai metais savižudybių skaičius nepadidėjo, jis net šiek tiek sumažėjo, bet šitas paradoksas yra žinomas, to specialistai ir tikėjosi, nes visada pačioj pradžioj, maždaug pirmus metus, žmonės daug galvoja, bet dar nesiryžta to daryti. Tačiau yra kita problema, kuri visada būna visų krizių metu – kai tos krizės baigiasi ar labai ilgai užsitęsia, mes turim labai staigų savižudybių šuolį.
Jeigu mes praeitus metus turim dar su nepadidėjusiu savižudybių skaičiumi, tai tikėtina, kad šiuos ir keletą vėlesnių metų mes tikrai turėsim labai išaugusius savižudybių skaičius ne tik Lietuvoj, bet ir visam pasauly“, – pastebi M. Marcinkevičius.
Bijoma kreiptis pagalbos
Pasiteiravus, kokia šalyje situacija su psichologais, ar jų turime pakankamai, kad žmonės galėtų laiku sulaukti tinkamos pagalbos, ekspertas patikina, jog pirminė pagalba yra prieinama kiekvienam, yra vietos, kur galima kreiptis.
„Iš tiesų, kol kas, sakyčiau, ne visos galimybės yra išnaudotos ir tikrai, pavyzdžiui, jeigu mes nekalbam apie aukštesnio lygio paslaugas, tų psichologinių konsultacijų prieinamumas Lietuvoje yra tikrai neblogas, nes tikrai yra psichikos sveikatos centruose psichologų, visuomenės sveikatos biuruose galima kreiptis, tiesa, ten gal keturios konsultacijos. Yra įvairios nemokamos telefonų linijos, kai kurios netgi būtent ir atsirado pandemijos metu“, – apie paslaugų prieinamumą kalbėjo psichiatras.
M. Marcinkevičius pastebi, jog mažesniuose regionuose specialistų trūksta, o pas aukštesnio lygio specialistus, pavyzdžiui, psichoterapeutus, nusidriekę eilės.
Vis dėlto, didžiausia problema, anot psichiatro, yra baimė kreiptis pagalbos į specialistus: „Kitas dalykas, kad, na, Lietuvoje, kaip visose posovietinėse šalyse, yra labai didelė, gili stigma būtent psichikos ligų, psichikos ligonių baimė ir atitinkamai didžiulė baimė kreiptis pas tokius specialistus. <...> Pagrindinė problema, kad, vis dėlto, dėl tos vadinamos stigmos labai daug žmonių paprasčiausiai nesikreipia arba kreipiasi jau ne laiku, kada yra labai sunki ir užleista situacija.“
