„Nėra nieko svarbiau už išsaugotą žmogaus gyvybę ir sugrąžintą viltį gyventi. Žinojimas, kad gali padėti, suteikti vilties ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems, veda į priekį ir suteikia prasmę gyvenimui“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Planavimo ir projektų valdymo skyriaus patarėjas Šarūnas Kiliulis, neatlygintinai aukojęs kraujo 47 kartus. Jam neseniai suteiktas Garbės donoro vardas.
Aukoti kraują paskatino tėvo onkologinė liga
Apsispręsti donorystei jį paskatino tėvo onkologinė liga: jai gydyti reikėjo nemažai kraujo, ir jis tapo vienu iš jo kraujo donorų. Tiesa, pirmasis kartas, kai aukojo kraują, buvo gerokai anksčiau
Priešistorė tokia: „Man, šešiolikmečiui, ėmė kraują, kad nustatytų kraujo grupę. Apėmė silpnumas. Būdamas smalsus, po trejų metų nusprendžiau pasitikrinti, ar tikrai visada taip jausiuosi, kai ims kraują.
Bet tąkart jaučiausi gerai. Taigi, pirmoji neoficiali mano donorystė buvo pirmaisiais studijų metais, beveik prieš trisdešimt penkerius metus.“
Pasak Šarūno, nemažai žmonių norėtų dovanoti kraujo, bet ne visi tam ryžtasi: „Iš tikrųjų tai nėra sunku, bet ne vienas baiminasi, kaip reaguos organizmas, kaip jausis po procedūros.“
Š. Kiliulis neatlygintinai aukoja kraują ir jo komponentus ne tik akcijų metu ar periodiškai. Yra tekę net pagal kvietimą skubiai vykti į ligoninę.
Jo teigimu, aukojamas kraujas – ne tik dovana kitiems, bet ir sau pačiam. Nes žinai, kad jis gali suteikti gyvenimą. Gera jausti, kad gali prie to prisidėti. Kuo daugiau gerų darbų, tuo geresnis pasaulis, kuriame gyvename, rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.