Vilnietė Teklė Ūla pasakoja, kad dėl savo darbų dažnai galima pamanyti, kad ji feministė, nors pati savęs tokia anksčiau nelaikė ir kratėsi šio apibrėžimo. Tačiau praplėtusi savo žinias, mergina pakeitė savo požiūri į feminizmo sąvoką.
„Tai ką aš vaizduoju darbuose, tos moterys yra tokios pat kaip ir aš. Kas mane pažįsta kartais sako, kad piešiu ir vaizduoju pačią save. Kažkiek pagalvojusi gal ir galiu pritarti, kad tame tiesos yra. Atrodo, kad pieši kažką kitą, bet ima ir išlenda bendri bruožai ar dar kažkas, kas primena mane pačią“, – sako Teklė Ūla.
Baigusi tekstilės meno ir dizaino bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje, mergina atvirauja, kad ilgai svarstė, kurią meno sritį rinktis, mat apsistoti ties viena – labai sunku. Visgi dabar T. Ū. Pužauskaitė-Jakučionė pristato save iliustratore ir grafikos dizainere: „Visada maniau, kad galėčiau pristatyti save kaip menininkę, turiu šį vardą užsitarnauti. Neužtenka nupiešti kelių paveikslų ir tapti menininku. Tai yra gyvenimo būdas.“
Išgyvenusį sunkią mylimo augintinio netektį, mergina pasakoja, kad šis laikotarpis jai buvo labai sunkus. Tačiau tai išėjo į gerą – toks įvykis pastūmėjo Teklę Ūlą vėl kurti ir išreikšti save per kūrybines idėjas.
„Po metų pradėjau perkelti visas emocijas į iliustracijas, kurios pradžioje buvo juodai baltos, tačiau nuo to ir prasidėjo mano kelias. Laikui bėgant viskas išsiplėtė, atsirado daugiau spalvų tiek gyvenime, tiek kūryboje ir viskas tęsiasi iki šiol. Todėl viena iliustracija man yra be galo svarbi“, – pasakoja savo išgyvenimus Teklė Ūla.
Neapsistoja ties viena technologija
Teklė Ūla pasakoja, kad pastaruosius metus nebijo išbandyti vis naujų kūrybinių stilių, kurie leistų išlaikyti jos kūrybinį braižą.
„Negalėčiau išsirinkti vienos technologijos su kuria reiktų man dirbti visada, nes kai dirbi su viena technologija, labai pavargsti nuo jos. Ir man būna, kad padirbu su viena, tada padirbu su kitu, tada ir pailsiu. Tačiau vis tiek dažniausiai gaunasi taip, kad daugiau tenka dirbti su skaitmeninėmis iliustracijomis, todėl dažnai tenka atsitraukti. Tada dirbu su keramika ir taip pailsiu, o jau po to vėl galiu grįžt ir dirbt toliau“, – pasakoja T. Ū. Pužauskaitė-Jakučionė.
Klientai linkę taip pat pirkti daugiau skaitmenines iliustracijas, mat pasak kūrėjos, tokie darbai yra gerokai pigesni, juos galima panaudoti įvairiau, plačiau. Pašnekovė tikina, kad neretai ir pati privengia užsakymų, kuomet jie yra susiję su tapyba:
„Kai kūryba yra suskaitmeninta, ją galima ištrinti, perpiešti. O su tradicinėmis technologijomis yra taip, kad jei kažkas neišeina, reikia viską nuo nulio pradėti, o tai automatiškai labai daug užtrunka laiko ir labai daug kainuoja. Todėl tokių užsakymų stengiuosi nepriimti, nebent pati padarau juos pagal save ir įkeliu į savo elektroninę parduotuvę.“
Vienas įdomesnių ir didelio kruopštumo bei laiko reikalavęs darbų – kilimas. Jį Teklė Ūla darė net kelis mėnesius, mat per tą laiką jis spėjo jai ir atsibosti, ir būti paliktas šone. Tiesa – kilimas pagal pirminę idėją turėjo būti žymiai didesnis, tačiau iliustratorė juokauja, kad su kiekvienu dygsniu, kilimą vis labiau mažino.
„Pasivargsta, kai taip ilgai prie vieno darbo sėdi. Kasdien diena iš dienos kelis mėnesius aš prie to darbo prisėsdavau, skirdavau laiko. Bet paprasčiausiai net ir taip pavargti, o ir ta žinutė atrodo nebeaktuali. Buvo labai sunku prisiversti vėl sėsti ir užbaigti jį, nes norėjosi imtis kažko kito, naujo, bet buvo gaila palikti jį neužbaigtą“, – pasakoja apie ilgą kilimo kūrimo procesą laisvai samdoma grafikos dizainerė.
Stengiasi nenublizginti savaime suprantamų dalykų
Mergina pasakoja, kad dažniausiai idėjų semiasi iš to, kas ją supa tuo metu aplink, kokie yra jai aktualūs klausimai. Kai kurių temų Teklė Ūla vengia:
„Stengiuosi nelįsti į politinius, religinius dalykus, nes man pačiai nepatinka, kai kiti grūda savo požiūrį, todėl stengiuosi tokių temų neliesti, nors kartais ta linija ir būna labai trapi.“
Be moteriškos prigimties vaizdavimo, iliustratorės darbuose galima dažnai pastebėti ir įvairiausių astrologijos apraiškų. Laisvu laiku pašnekovė pasakoja, kad domisi dvasiniu žmogaus pasauliu, kaip tam tikrus veiksnius veikia žvaigždės.
„Man įdomu astrologija, kur galima pagal gimimo metus, pagal Zodiako ženklus suprasti kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Domiuosi taro kortomis, dvasiniu pasauliu ne iš krikščioniškosios pusės, o apskritai, kas nutinka po mirties, kaip atkeliauja žmogus į pasaulį. Gal todėl ir atsispindi vieni ar kiti motyvai darbuose pateikiant kūrybiškai kaip jaučiasi vaizduojamas asmuo“, – aiškina savo aistrą astrologijai iliustratorė.
Kaip jau buvo užsiminta, mergina savo darbuose nebijo pavaizduoti dalelės savęs. Moteris kūryboje vaizduoja natūralias, tokios, kokios jos yra iš natūralios prigimties, be jokių didesnių pagražinimų.
„Aš ir pati esu truputį apkūnesnė pagal tuos standartus, todėl norisi vis tiek kažką piešti artimiau savęs. Kad ir tos plaukuotos kojos, nusiskuti tas kojas, o žiūrėk, po valandos jos vėl ataugusios, man kažkaip tos lygios kojos be plaukų atrodo nenatūraliai, perspaustai.
Aš esu iš tų žmonių, kuriems tie plaukai taip greit atauga, visada juokaudavau, kad aš neturiu tų lygių gražių reklaminių kojų. Todėl stengiuosi darbuose neperteikti to, kas nenatūralu, nublizginta, nesukurti to tobulo vaizdo“, – juokiasi pašnekovė.
Šeima – ne tik tėvai
Talentą tapyti, iliustruoti bei kurti meną Teklė Ūla paveldėjo iš tėvų, kurie abu yra tapytojai. Mergina juokauja, kad ji turbūt kaip ir gydytojų vaikai, nusekė iš paskos, pasirinkdama tokį pat menininkės kelią kaip ir tėvai.
„Tėvas jau seniai nebedalyvauja mano gyvenime, esame aš ir mama. Dar neseniai ištekėjau, tai teoriškai aš jau esu sukūrusi savo atskirą šeimą, kuri yra sudaryta iš dviejų asmenų. Tačiau man šeima visgi yra nebūtinai kraujo ryšys, turiu draugių grupę, kurios yra man be galo artimos, viena kitą palaikome, praleidžiame daug laiko kartu. Tad ta sąvoka šeima, man nėra tik tėvai, man ji – visi žmonės, kurie supa mane“, – pasakoja apie šeimą Teklė Ūla.
Nors mergina jaučia palaikymą iš artimųjų, tačiau to negali pasakyti apie kitus kūrėjus. Pasak Teklės Ūlos, Vilniuje dauguma kūrėjų yra ne itin draugiški, todėl trūksta paprasčiausio bendravimo, palaikymo, pakvietimo.
„Nors kituose miestuose menininkų laukia išskėtę rankas ir galerijų duris, kažkodėl Vilniuje taip nėra. Čia turi kurti nebent vadinamąjį „pop“ meną, jei nori būti priimtas. Dažniausiai su kuo pakalbu, daug kas jaučiamės atstumti, turiu omenyje tuos kūrėjus, kurie kuria tą neformalų, drąsų meną“, – tvirtina Ū. T. Pužauskaitė-Jakučionė.
Arčiau širdies – dirbti vienai
Iliustratorė pasakoja, kad prieš karantiną nuomavosi studiją, kurioje dirbo ir dar keli menininkai. Tačiau supratusi, kad geriausiai dirbti vienai priėmė sprendimą atsisakyti nuomos.
„Supratau, kad man labai sunku dirbti tarp kitų žmonių. Dviese tai dar dar, bet kai daugiau jų yra būna per daug sunku. Dabar pasidariau studiją namuose, kurioje ir darbuojuosi“, – teigia Teklė Ūla.
Pašnekovė atvirauja, kad neseniai kolegei pasakojo, kad visai norėtųsi daugiau daryti parodų, mat yra sukaupusi nemažai darbų, kurie užima daug vietos. Visgi, šiuos norus atideda į šalį, mat dabartiniai prioritetai yra susiję su psichologine savijauta:
„Šiemet aš daugiau koncentruojuosi į asmeninį gyvenimą nei į pačią kūrybą, nes vyko daug pokyčių. Viskas vyksta asmeniniame gyvenime, vestuvės ir visa kita, koncentracija yra kiek kitur nukreipta dabar. Todėl stengiuosi savęs nespausti, nes anksčiau spausdavau ir po to visa išsikraudavau, išsibarstydavau.“
Pasak iliustratorės, ruošimasis parodoms vargina ir emociškai, ir fiziškai, ir finansiškai. Todėl šią veiklą yra pristabdžiusi.
Šiuo metu, Teklė Ūla Pužauskaitė-Jakučionė kuria įvairias grafines iliustracijas įvairiausiems projektas, prekių ženklams. Juos bei kitus iliustratorės darbus galite pamatyti nuotraukų galerijoje, kuri yra straipsnio pradžioje. Didžiąją dalį darbų galima pamatyti iliustratorės „Instagram“ paskyroje @tekleulaart.
