32-ejų Justina konditerija susidomėjo užklupus koronaviruso pandemijos sąlygotam karantinui. Ji – diplomuota kineziterapeutė, sukaupusi ilgametę modelio patirtį, o dabar antrus metus galinti save vadinti ir konditere.
„Pabaigusi studijas pradėjau dirbti ne pagal specialybę, pasukau modelio keliu. Keliavau po visą pasaulį 7-8 metus, kai supratau, kad pavargau, nes nuolat reikėjo keisti gyvenamąją vietą – du mėnesiai svetur, savaitė namuose, tada vėl keli mėnesiai kitur.
Nusprendžiau, kad jau norisi sėslumo, su vyru pradėjome planuoti vaiką. Susilaukėme vaiko ir pradėjau galvoti – o kas toliau?“, – pasakojo pašnekovė.
Veikti paskatino karantinas
Netikėtai užklupęs karantinas pakeitė daugelio gyvenimus, padėjo atrasti naują veiklą. Ne išimtis ir Justina.
„Karantino metu labai išpopuliarėjo įvairūs internetiniai mokymai, netyčia socialiniuose tinkluose pamačiau nuotolinius sausainių dekoravimo kursus. Pagalvojau, kaip būtų įdomu išmokti, galėčiau antrojo gimtadienio vaiko tortą papuošti pati. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – šypteli J. Patiejūnė.
Įvairūs kursai leido susipažinti su desertų gamyba ir išmokti įvairių konditerijos gudrybių, tačiau pirmąjį gamintą tortą ji prisimena iki šiol:
„Pažįstama paklausė, ar galėčiau jos vaiko gimtadieniui pagaminti sausainius torto dekoravimui, bet ji nenorėjo atskirai ieškoti torto ir paklausė, ar galėčiau iškepti ir tortą.
Tuo metu tortus gamindavau tik savo šeimynai, tad iš pradžių spyriojausi, ji vis įkalbinėjo, ragino. Pagalvojau: „Gerai, pabandysiu.“
Moteris atvirauja visada galvodavusi, kad pagaminti tortą – vieni juokai. Bet kaip tyčia, gaminant pirmąjį tortą, nesisekė viskas: nestingo kremas, neiškepė biskvitas.
„Visą naktį nemiegojau, nes nežinojau, sustings ar ne, o ryte jau šventė (juokiasi). Atrodo, tai tik tortas, bet kai pradedi pats gaminti, supranti, kad visai čia ne tik tortas, yra reikalų – reikia laiko pasiruošti įdarus, sluoksnius, dekoracijas“, – pastebi ji.
Pamažu desertų gamyba artimiesiems, draugams ir pažįstamiems virto kai kuo didesniu. Iš pradžių skanėstais domėdavosi tik Elektrėnų gyventojai, tačiau po kelių mėnesių pas Justiną plūdo žmonės iš visos Lietuvos.
Prie torto praleido 18 valandų
Ir pavadinimą „Pajusk“ savo paskyroms socialiniuose sugalvojo ne atsitiktinai – tai pirmosios jos vardo ir pavardės raidės, o į paskutiniąją raidę „k“ sutelpa daug visko: kepiniai, konditerija.
Tortus J. Patiejūnė gamina tik iš natūralių ingredientų, kurių nekeičia įvairiomis alternatyvomis, pavyzdžiui, riebaliniais mišiniais. Ir kiekvienas biskvitinis tortas gaminamas pagal jos pačios sukurtą ir ištobulintą receptą:
„Turiu susidariusi meniu, kurį siūlau žmonėms. Minimaliai pakoreguoti galima, pavyzdžiui, pakeisti uogas arba kažko nedėti. Bet aš nesu linkusi eksperimentuoti. Tortas toks dalykas – turi garantuoti, kad jis atstovės, atlaikys dekoracijas.
Jeigu norisi naujo skonio, turi jį išbandyti, ištobulinti, kai tinka ir patinka – tvirtinti ir įtraukti į meniu.“
Paties torto gamyba užima nei daug, nei mažai laiko – maždaug 3-4 valandas, priklausomai nuo to, kokie kliento pageidavimai ar iš kiek sluoksnių sudarytas tortas.
Gerokai daugiau laiko atima dekoracijų gamyba. Kiekvieną dekoraciją, kuri keliauja ant tortų, Justina gamina pati. Kaip pati juokiasi, galbūt yra per didelė perfekcionistė, tad ir tai suvalgo laiko. Štai prie torto-rekordininko ji praleido kone 24 valandas.
„Kai sulaukiau užsakymo, galvojau ne, tokio tikrai nedarysiu, nes tai jau architektūrinis kūrinys, o ne tortas. Bet tada pagalvojau: „O kada, jei ne dabar, save išbandyti?“. Galbūt ateityje niekas tokio užsakymo nepateiks.
Buvo labai įdomu, kiek laiko užtruksiu darydama dekorą, todėl kiekvieną kartą, kai prisėsdavau prie jo, įjungdavau chronometrą. Pati nustebau, kai susumavau laiką ir paaiškėjo, kad dekorui skyriau 18 valandų“, – dalijosi konditerė.
Keliauja į visus šalies kampelius
Tad, ko gero, kai ji įdeda tiek laiko ir pastangų, nenuostabu, kad į Elektrėnus atsiimti desertų žmonės plūsta iš visos Lietuvos. Alytus, Jonava, Klaipėda – jos tortai apkeliavę kiekvieną šalies kampelį.
Tortus kartais nuveža ji pati, pavyzdžiui, į Vilnių ar Kauną, nes gyvena dėkingoje vietoje – pusiaukelėje tarp didmiesčių. Vis tik, klientams dažniausiai patiems tenka atvykti pas Justiną pasiimti torto, tačiau ji džiaugiasi, kad klientai pasiruošę, kad transportavimo metu kepinys nebūtų pažeistas.
„Didžiausias iššūkis būna vasarą. Aš turiu šaltdėžes su šaldymo kameromis, viską susidedu šaltai ir vežu atsargiai, ramiai. Paprastai žmonės tokių dalykų retai turi, bet tikrai būna labai atsakingi – atvyksta su krepšiais su šaldymo kameromis.
Kitaip būtų fiasko – jeigu karšta, tortas ištirps, nes nedengiu tortų cukraus mase, viskas iš natūralių produktų, todėl ant saulės iš karto tirpsta“, – nusišypso ji.
Klaipėda ar Alytus, ko gero, nublanksta prieš faktą, kad J. Patiejūnės desertai keliavo ir į pačią saulėtąją Tenerifę, ir į kitas pasaulio šalis.
