Kaip pastebi „Eram Service“ įkūrėja Rūta Matulienė, dažniausiai priežiūros ir pasiruošimo darbai prasideda dar prieš Velykas – ruošiamasi artėjančiai Motinos dienai.
Metas tvarkyti kapavietę
Šiuo metu pats pagrindinis darbas yra pasiruošti sezonui ir parengti kapą, kad jis būtų tvarkingas.
„Dabar pakanka nurinkti nuo rudens likusias liekanas, nuo Vėlinių likusius nešvarumus – sudegusias žvakes, senas gėles, kad kapavietė būtų tvarkinga. Taip pat reikia apžiūrėti, ar viskas tvarkoje – nėra įtrūkusių statinių, po žiemos nepasimatė koks brokas“, – kalbėjo R. Matulienė.
Be to, jei kapai apželdinti medeliais ar krūmais, taip pat daugiamečiais augalais, pats metas imtis jų tvarkymo, kad vasarą kapas atrodytų estetiškai.
„Tiems, kas augina medelius, įvairius krūmus, nuo kovo mėnesio iki balandžio vidurio patartina juos pagenėti, formuoti, paruošti vasarai, kad jie atrodytų gražiai.
Jeigu turite daugiamečių gėlių, pavyzdžiui, levandų, hortenzijų, jas irgi dabar laikas pagenėti, praretinti“, – pridūrė pašnekovė.
Jei norite, kad kapas gražiai atrodytų balandžio antroje pusėje, puikiai pasitarnaus daugiametės raktažolės, o kai ateis laikas sodinti kitus augalus, R. Matulienė rekomenduoja rinktis našlaites, nes jos nebijo poros laipsnių šalčio.
Populiarus augalas kapuose yra viržiai, o jie, kaip pastebi specialistė, puikiai gali būti auginami kaip daugiamečiai augalai, todėl jei jie likę po rudens ir rodo savo žalumą, vertėtų ne išrauti ir išmesti, o apkarpyti, kad vėliau gražiai sužaliuotų ir sprogtų.
Be to, atėjus prie kapo pats metas prisiminti, kaip kapavietė atrodė praėjusiais metais – pavasarį, vasarą, rudenį, pagalvoti, kur kokie augalai susodinti, kokios jų spalvos, dydžiai. Taip galėsite susidaryti išankstinį planą, kaip kapas atrodys per svarbiausias progas – Motinos dieną, Tėvo dieną, Vėlines:
„Kai iš anksto turėsite planą, nesuksite galvos, ką sodinti, reikia apgalvoti spalvas, kurios patinka ir tinka, nes ne visada patinka ir tinka yra pakeliui. Pavyzdžiui, žmogus mėgsta geltoną spalvą, o kapavietėje vyrauja spalvos, visai nederančios su geltona – reikėtų pagalvoti, ar mėgstama spalva tiks mažoje erdvėje.“
Būtina nepamiršti tvarumo
Vis tik, Rūta pabrėžia, kad užsiimant bet kokiu darbu kapuose, svarbu nepamiršti tvarumo. R. Matulienė šia tema organizuoja ir nemokamus seminarus didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kaip susikurti ne tik gražią, bet ir tvarią kapavietę, kad ateities kartoms paliktume kuo mažiau šiukšlių, iškeliaujančių iš kapinių, kokių klaidų nedaryti įrenginėjant kapavietes ir jas apželdinant.
O ką galime padaryti kiekvienas, kad prisidėtume prie tvarumo? R. Matulienė dalinasi, kad tvarkant kapus po gėlių sodinimo surenka visus vazonėlius ir juos veža gėlių augintojams – taip jie gauna antrą šansą.
„Taip pat rekomenduoju nenaudoti didelių kiekių žvakių. Dažnai būna, kad žmonės vietoj žvakių naudoja žvakides. Geriau naudoti žvakutes arba įdėklus, kad žvakidės nebūtų iškart išmetamos ir nesusidarytų bereikalinga tarša“, – patarė specialistė.
Dar vienas didelis taršos šaltinis kapuose – puokštės, vainikai su plastmasinėmis gėlėmis, įvairiais plastmasiniais papuošimais. Kaip to išvengti, ji turi du patarimus:
„Puiki tinka natūralūs vainikai iš įvairių džiovintų gėlių, eglišakių. Dar tvaresnis pasiūlymas – patiems užsiauginti natūralų vainiką, pasinaudojant daugiametėmis visžalėmis gėlėmis, kurios visus metus būna žalios.
Iš jų galima užauginti vainikėlį, vieną-du kartus per metus pakarpant, kad išgautume vainiko formą. To pakanka – jūs turite natūralų vainiką ir nieko nereikia pirkti. Tai ir ekologiška, ir pigu.“
Pastebėjus, kad vis dar vyraujant ne itin šiltiems orams, plastmasinės gėlės gali atrodyti kaip patrauklus variantas, kad kapas būtų gražesnis, specialistė pabrėžia – tuomet būtina ieškoti būdų, kaip jas panaudoti tvariau.
„Plastmasinės gėlės, kad ir ilgalaikės, išsipurvina, po žiemos balti žiedai patampa pilki, rudi ir t. t., atrodo negražiai. Jeigu sugalvojate nešti plastmasinę gėlę, ieškokite tvaresnių būdų ją išsaugoti: galbūt ne pirkti naują, o nuplauti seną, jeigu tai įmanoma“, – kalbėjo R. Matulienė.
Rūta taip pat primena, kad kapų lankymo dažnį kiekvienas pasirenka pagal savo poreikį, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad kiekvieną kartą lankant kapus reikia į juos ką nors atnešti.
„Lankymui svarbus jausmas, prisiminimas, bet nebūtina kiekvieną kartą kažką nešti. Visada kviečiu pagalvoti, kiek atsinešate ir kiek išnešate. Viskas, ką išnešate, kažkur nusėda ir tai, vis dėlto, lieka ateities kartoms, kurios gyvens šiukšlėse“, – priminė pašnekovė.
