Pasak dėstytojos, laidotuvių gėlių pasirinkimas yra paremtas labiau tradicija, nei etika. Vis dėlto kai kurie dalykai – svarbūs. „Į laidotuves nešamas lyginis skaičius gėlių, nes tai simbolizuoja gyvenimą prieš ir po mirties. Rekomenduojama rinktis 2 arba 4 gėlių žiedus“, – patarė J. Leonavičienė.
Moteris taip pat pabrėžė, kad keičiantis laidojimo būdui, keičiasi ir tradicijos. Vis dažniau žmonės prašo netempti didžiulių gėlių puokščių ne tik į laidotuves, bet ir kitomis progomis. Tokie norai, dėstytojos teigimu, visiškai suprantami.
Gėlės priklauso ir nuo laidojimo būdo
„Keičiantis laidojimo būdui, keičiasi ir tradicijos. Vainikai arba didelė gausa gėlių ne tik puošia, bet ir sudaro daug problemų, todėl dažnai prašoma pagerbti mirusį tik keletos gėlių žiedais arba netgi visai atsisakyti jų“, – atskleidė moteris.
Atsižvelgti reikia ir į tai, kaip su žmogumi bus atsisveikinama. Vis dažniau žmonės pasirenka būti kremuojamais – tokiu atveju, pasak J. Leonavičienės, labiau tinka skintos gėlės. Jei laidojama karste galima atnešti ir vainiką.
Laidotuvės su chrizantemomis daugumai asocijuojasi ne veltui. Skintos baltos chrizantemos dažniausiai nešamos į laidotuves, o vazonėliuose augančios, kartais ir spalvotos chrizantemos dažnai pastebimos ant kapų. Moteris pasakojo, kad Lietuvoje chrizantema – gedulo gėlė.
„Chrizantema simbolizuoja viltį, optimizmą, vertinama dėl savo savybės ilgai išsilaikyti šaltyje. Tinkama laidotuvėms gėlė ir kalija, kuri sklaido pesimizmą, ilgesį, liūdesį, depresiją, prislopintą nuotaiką, taip pat stiprina emocinio išsekimo ir stresų alinamą žmogų“, – sakė J. Leonavičienė.
Gėlės neprivalo būti baltos
Tinkamos gėlės laidotuvėms, pasak dėstytojos, yra gvazdikai, rožės, eustomos, frezijos, lelijos. Jas galima nešti atskirai arba įkomponuoti į puokštę.
Gėlės, beje, nebūtinai turi būti baltos. „Gėlių spalva – prigesinta, neryški, dažniausiai – balta, kuri reiškia tyrumą, nekaltumą. Gedulo puokštės gali būti ir įvariaspalvės. Jei žinote, kokias gėles mėgo velionis – galite pasirinkti būtent jas, netgi, jei jos ir neatitinka gedulo gėlių tradicijų“, – sakė moteris.
Pasikeitusios laidotuvių tradicijos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad neseniai rašėme ir apie pasikeitusias laidotuvių tradicijas koronaviruso metu. Vienintelė Lietuvoje gedulingų apeigų vedėja Birutė Ambložiejė pastebėjo, kad dėl įvairių karantino ribojimų neišvengiamai pasikeitė ir laidojimo apeigos.
„Žinoma, pirmiausia yra ribojamas žmonių skaičius, ko niekada nėra buvę laidotuvėse. Laidojimo rūmų darbuotojai laikosi išleistų įstatymų, negana to, ir patys žmonės šiai dienai prisibijo dalyvauti laidotuvėse. Jie vengia masinių susibūrimų ir lankančiųjų skaičius šermenyse dabar yra daug kartų mažesnis“, – pasakojo gedulingų apeigų vedėja.
Sunkią atsisveikinimo valandą velionio artimiesiems iki šiol stipriu paguodos pečiu tapdavo į šermenis atvykę pažįstami žmonės, kolegos, artimieji. B. Ambložiejė patikino, kad užuojauta pareikšta namiškiams yra ir toliau vykdoma.
Tiesa, šiek tiek kitokiu būdu, kuris nereikalauja kontakto. „Šiomis dienomis ne dalyvavimu šermenyse ir apkabinimu, o skambučiais bandoma palaikyti gedinčius. Namiškiai iš rankų nepaleidžia mobiliųjų telefonų. Norinčiųjų pareikšti užuojautą skambučiai netyla.
Savaime suprantama, kad žmonės tokiu būdu palaikydami artimuosius atlieka savo pareigą, bet, deja, tuo pačiu ir dar labiau išvargina gedinčiuosius“, – sakė pašnekovė.
Grįžta laidotuvių fotografavimas
B. Ambložiejė pasakoja, kad jai teko dalyvauti ir šermenyse, kurias tiesiogiai internetu artimiesiems transliavo velionio šeima. „Šios paslaugos pasiūla gedulo namuose buvo teikiama ir anksčiau, bet retas ja naudojosi. Šiandien nuotolinis bendravimas – kasdienybė. Džiugu, kad nuotolinis ryšys neaplenkė ir laidotuvių“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Dabar, kai nemažai artimųjų atvykti atsisveikinimui su velioniu negali dėl vienokių ar kitų priežasčių, tradicija fotografuoti velionį ir vėl pamažu sugrįžta. „Dabar, kuomet ribojamas žmonių skaičius ir visi norintieji atvykti į laidotuves negali, šermenų ir laidojimo proceso nuotraukomis ir vaizdo įrašais yra noriai dalijamasi internetu, montuojami 2–3 minučių klipai", – pasakojo pašnekovė.
Gedulingi pietūs – namuose
Gedulingų apeigų vedėja prasitaria, kad dirbdama tokį darbą ne vienerius metus širdyje nešiojosi viziją, kaip kitaip organizuoti gedulingų pietų procesą. Moteris sako, kad ji mintyse įsivaizduodavo, kaip toks velionio paminėjimas vyksta tik pačių artimiausių žmonių rate. Ir ne prabangiuose restoranuose ar kavinėse, o ten, kur velionio širdžiai buvo jaukiausia – jo namuose.
„Šiandien mano vizija realizavosi – gedulingi pietūs organizuojami namų aplinkoje. Maistas dažniausiai yra užsakomas ir pristatomas laikantis visų saugumo reikalavimų, kiek rečiau giminės gamina patys. Ir vis tik aš buvau pranašiškai teisi, nes artimieji susibūrę namuose tampa nuoširdesni, įsivyrauja ramybė ir triumfuoja prisiminimai apie velionį.
Pradedant vaikais, baigiant anūkų demonstruojamomis anapilin išėjusio senelio ar močiutės dovanomis. Niekas neskuba namo, nes visi namuose. Gal būt ilgainiui tai taps norma, bet šiandien taip vyksta tik todėl, kad restoranai ir kavinės uždaryti dėl visų mūsų saugumo“, – viltingai kalbėjo moteris.
