Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl turimų vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui ima trūkti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.
„Įvairiausiomis sėklomis šiemet pradėjome prekiauti dar sausio viduryje, o svogūnų sodinukais – pirmąją vasario savaitę. Pardavimų duomenimis, pirkėjai svogūnų sodinukus daugiausiai perka vasario ir kovo mėnesiais. Tuo tarpu sėklų pirkimo pikas prasideda kiek vėliau, balandį. Per sezoną jų parduodama net apie 0,8 milijono“, – pranešime spaudai sako V. Budrienė.
Ir medicinoje, ir virtuvėje
Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad įvairiausių žolelių ir prieskonių naudojimas itin svarbus nuo pat senos senovės.
„Dar prieš pradedant vartoti kulinarijoje, įvairios žolelės naudojamos dėl gydomųjų savybių. Žinoma, pavasarį gyventojai ima ieškoti būdų, kaip į organizmą susigrąžinti tas medžiagas, kurias galbūt prarado šaltojo sezono metu, todėl į savo mitybą stengiasi įtraukti ne tik kuo daugiau šviežio derlaus daržovių, bet ir prieskoninių žolelių: svogūnų laiškų, bazilikų, kalendros, mėtų, čiobrelio, petražolių“, – pasakoja ekspertė.
Ši tendencija, anot jos, yra susijusi su pasikeitusiais mitybos įpročiais, sveikesnių produktų paieška, o šviežiai užaugintos žolelės – ne tik paįvairina virtuvėje gaminamus patiekalus, bet gali pagelbėti ir nuo kai kurių negalavimų. Pavyzdžiui, mėtos padeda nuo pykinimo, malšina skausmą, bazilikai gali padėti kovoti su įvairiomis infekcijomis ir sustiprinti imunitetą, o čiobreliai gydo peršalimo ligas.
Kad prieskoninių žolelių galima būtų užsiauginti namuose ir jomis mėgautis jau per Velykas, J. Sabaitienė paruošė trumpą gidą, kuris padės tinkamai pasodinti ir prižiūrėti kiekvieną žolelę:
Svogūnų laiškai. Jie pasižymi gydomosiomis savybėmis, vitaminais bei gausiomis mineralinėmis medžiagomis. Svogūnų laiškuose yra karotino, vitamino C, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Be to, ruošiant maistą juos galima naudoti praktiškai visur: svogūnų laiškais galima pagardinti ne tik salotas, bet ir sriubas, omletus, mėsos patiekalus.
Geriausia svogūnų sodinukus sodinti 2–3 cm gylyje: sodinant 2/3 galvučių turi būti po žeme, trečdalis – virš žemės. Tik pasodinus, geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus – perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos. Taip pat reikėtų nepamiršti juos negausiai, bet dažnai palaistyti.
Bazilikai. Prieš sodindami bazilikus, išrinkite jam labiausiai saulėtą savo namų vietą. Geriausiai bazilikas auga, kai oro temperatūra yra apie 25 °C, tačiau jam reikia ir nemažai vandens. Laistykite bazilikus kas 3–4 dienas, liedami vandenį tiesiai į žemę, tačiau labai atsargiai, kad nenulaužtumėte trapaus jo stiebo ir neatvertumėte šaknų. Nuo vandens reikėtų saugoti ir baziliko lapus.
Mėtos. Jas auginti vazone ar lovelyje balkone labai paprasta, nes šis augalas visiškai nekaprizingas. Aišku, rekomenduojama mėtas auginti saulėtoje vietoje, tuomet jos atsidėkos dar stipresniu savo aromatu. Tiek džiovinti, tiek švieži mėtų lapeliai labai pagardina mėsos patiekalus, ledus bei įvairius kepinius – bandeles, sausainius ir pyragus, taip pat ši žolelė puikiai tinka šaltose sriubose ir gaiviuose desertuose.
Čiobreliai. Auginti čiobrelius namuose – juokų darbas. Jie suvešės augdami ir tamsesnėje vietoje, tačiau geriausiai augs ant pietinės palangės, kur daug saulės šviesos. Pasodinę čiobrelius pirmųjų jų daigų sulauksite po kokių 15–20 dienų, o tuomet tereiks juos retkarčiais palaistyti. Beje, čiobreliai nebijo sausros, netgi savotiškai ją mėgsta, todėl juos reikėtų laistyti tik tada, kai dirva visiškai išdžiūsta, o jiems dar labiau patiks, jei vandenį pilsite ne ant žemių, o purkšite tiesiai ant lapelių.
Petražolės. Ši žolelė – viena populiariausių Lietuvoje. Jomis gardinamos ir sriubos, ir salotos, ir kiti įvairūs patiekalai, o ir jų užsiauginti nėra sudėtinga. Joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros. Iš sėklų petražoles auginkite 1–2 l talpos, 15–20 cm aukščio vazonuose su drenažui skirtomis skylutėmis.
Vandenyje išmirkytas sėklas sėkite maždaug 1 cm atstumu vieną nuo kitos, 3–5 mm po žeme, palaistykite, uždenkite polietileno maišeliu ir daiginkite tamsioje ir šiltoje – maždaug 20 °C – vietoje. Petražolės sudygs maždaug per 15–20 dienų, o kai tai nutiks, perkelkite vazonėlius į šviesesnę bei šiltesnę patalpą ir laistykite ne rečiau nei kas 2–3 dienas.
Kalendra. Tai kone plačiausiai pasaulyje naudojama prieskoninė žolelė, kuri kaip ir bazilikai bei mėtos, pasižymi specifiniu ir stipriu kvapu. Norėdami kalendros žalumynų užsiauginti namuose, į vazoną ar lovelį priberkite tiek žemių, kad nuo vazono viršaus liktų vos pusė centimetro ir vėliau kalendrų šaknys gautų kuo daugiau šviesos.
Ant sudrėkintos žemės plonu sluoksniu suberkite sėklas, pridenkite jas polietileno plėvele ir laikykite vazonėlius šiltoje vietoje. Kai kalendros sudygs, plėvelę nuimkite ir nepamirškite augalėlio reguliariai laistyti. Šviesa ir drėgmė atliks savo darbą, o jums beliks mėgautis kalendromis pagardintais troškiniais, salotomis ir sriubomis.
Mocarelos užkandis su baziliko lapeliais
Jums reikės: 230 g mocarelos; 2 didelių pomidorų; 3 g šviežių bazilikų; šlakelio balzaminio acto; žiupsnelio druskos; žiupsnelio maltų juodųjų pipirų; šlakelio alyvuogių aliejaus.
Mocarelą ir pomidorus supjaustykite plonais griežinėliais ir tvarkingai išrikiuokite juos lėkštėje: griežinėlis mocarelos, griežinėlis pomidoro, griežinėlis mocarelos, griežinėlis pomidoro... Ant viršaus sumeskite šviežius bazilikų lapelius, viską apšlakstykite balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi, apibarstykite druska bei pipirais. Skanaus!
