Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus teigia, kad osteoporozei yra būdingas kaulų masės sumažėjimas, jų mikrostruktūros pokyčiai, dėl kurių tampa padidėjusi kaulų trapumo ir lūžių rizika.
Naujienų portalui tv3.lt kalbėdama „Affidea“ klinikos Šiaulių filialo šeimos gydytoja Sigita Delkutė-Bakė taip pat priduria, kad žmogaus kauluose visą laiką vyksta kaulinio audinio pokyčiai – rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis.
„Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo, todėl iki 30 metų žmogaus kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė“, – paaiškina S. Delkutė-Bakė.
Atsiradimo priežastys
Anot šeimos gydytojos, pagal atsiradimo priežastis osteoporozę galima skirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau:
„Antrinė osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių ligų, pavyzdžiui, skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno, genetinių ligų. Didžiausios įtakos turi daugiau kaip tris mėnesius vartojami hormoniniai gliukokortikosteroidiniai preparatai, kurie dažniausiai yra skiriami imuninėms, sąnarių ir kitoms ligoms gydyti.“
Gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus savo praktikoje dažniau pastebi, kad osteoporozė būdinga moterims po menopauzės, vyresnėms nei 50 metų, kuomet dėl lytinių hormonų pokyčių sumažėja kaulų mineralų tankis.
„Kuo vyresnė moteris, tuo osteoporozės rizika didesnė. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 moterų virš 50 metų ir 1 iš 5 vyrų, vyresnių nei 50 metų. Moterų sergamumui įtaką daro po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 procentų kaulų masės“, – aiškina gydytojas A. Vaitiekus.
Dėl amžiaus įtakos taip pat linkusi pritarti ir šeimos gydytoja S. Delkutė-Bakė. Anot medicinos specialistės, ligai atsirasti yra labai svarbus 50 metų ir vyresnis amžius, genetika, jeigu kas nors šeimoje sirgo šia liga, menopauzė – tiek natūrali, tiek ankstyva dėl kiaušidžių pašalinimo ar kitos priežasties.
„Taip pat prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, prasta mityba – per mažas kalcio ir vitamino D kiekis, ilgalaikis alkoholio vartojimas, dideli kofeino kiekiai – 8 ir daugiau kavos puodelių per dieną bei kitos priežastys“, – priduria šeimos gydytoja.
Gydytojas ortopedas-traumatologas A. Vaitiekus dar kartą išvardija rizikos veiksnius, kurie yra susiję su osteoporozės atsiradimu:
moteriška lytis, piknaudžiavimas alkoholiu, mažas kūno masės indeksas, buvęs osteoporotinis lūžis, hormonų gliukokortikosteroidų vartojimas, rūkymas ir kitos priežastys nulemiančios antrinę osteoporozę sergant tam tikromis skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno ligomis.
Kuomet pacientams yra nustatomas ligos rizikos veiksnys – tiriamas kaulų mineralų tankis. Tyrimo metu yra nustatomas „T“ lygmuo, kuriuo yra vertinama paciento lūžio rizika: „Osteoporozė diagnozuojama jeigu T lygmuo nustatomas mažesnis nei -2.5.“
Ligos eiga ir gydymas
Dažniausiai osteoporozė pacientams yra nustatoma tik tada, kai žmogus patyria kaulų lūžį. Pats kaulų retėjimo procesas vystosi palaipsniui, todėl daugumai pacientų gali būti nejuntamas ir nesukelti jokių specifinių simptomų, kurie yra būdingi minėtai ligai.
„Dažniausiai liga nustatoma net įvykus menkoms traumoms, tačiau taip būna tik ligai progresavus. Todėl yra labai svarbu ligą diagnozuoti ir gydyti tada, kol kaulas dar nelūžęs.
Lūžti gali bet kuris kaulas, tačiau dažniausia patiriami dilbio, slankstelių, šlaunikaulio, šonkaulių, pėdos kaulų lūžiai. Jeigu pacientui savaime ar nedidelės traumos, pavyzdžiui, griuvus iš savo ūgio, metu diagnozuojamas kaulo lūžis, aptarkite tokią situaciją su savo šeimos gydytoju dėl osteoporozės ištyrimo“, – pataria šeimos gydytoja.
Osteoporozei gydyti, pasak gydytojo A. Vaitiekaus, skiriami specifiniai vaistai: „Dažniausiai bifosfonatai, kurie stabdo kaulinio audinio irimą ir skatina jo atsinaujinimą. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti skiriamas gydymas hormonų estrogenų terapija.“
Vis dėlto, gydymas vaistais skiriamas iškart nustačius ligą, ypač tada, jeigu ji nustatoma po kaulų lūžių.
„Gydymas galimas ir tabletėmis arba injekcijoms į poodį / veną tuomet, jeigu asmuo netoleruoja gydymo tabletėmis, pavyzdžiui, sergant opalige. Taip pat, jeigu šis negali išsėdėti po medikamento išgėrimo, esant gulimam režimui ir panašiai.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas gydymo gaires, priklausomai nuo to ar buvo nustatytas kaulų lūžis ar ne, liga gali būti gydoma medikamentais iki 5 metų. Gydymo eigoje atliekamas kaulų tankio matavimas, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą“, – paaiškina Affidea“ klinikos Šiaulių filialo šeimos gydytoja Sigita Delkutė-Bakė.
Kadangi kiekvienas susirgimo liga atvejis dažnai būna individualus, tad ir gydymas yra parenkamas toks, koks tuo metu yra tinkamiausias ir efektyviausias pacientui. Skirti medikamentinį arba terapinį gydymą gali tiek šeimos gydytojas, tiek gydytojai specialistai – endokrinologai, reumatologai.
Profilaktiniai patarimai
Gydytojas ortopedas-traumatologas A. Vaitiekus pasakoja, kad dirbdamas dažniausiai susiduria su riešo ir peties sąnario osteoporotiniais, sudėtingais stuburo slankstelių, dubens kaulų, šlaunikaulio kaklelio lūžiais:
„Neretai gydymas yra sudėtingas, jeigu tenka operuoti osteoporotinius lūžius. Tuomet atsiranda dažnesnės gydymo komplikacijos, kuomet dėl kaulų trapumo, silpnumo išklimba metalo konstrukcijos ir pacientą tenka pakarotinai operuoti. Kiekviena sekanti operacija vis sudėtingesnė, sunkesnis atsistatymo arba reabilitacinis periodas.“
Tačiau, kaip ir daugumai kitų ligų, kelią užkirsti gali ir tam tikra, laiku taikoma profilaktika. Gydytojas rekomenduoja osteoporozės profilaktikai vartoti daugiau kalcio ir pakankamą baltymų kiekį. Geriausia, kad šis būtų gaunamas kartu su pieno produktais.
„Taip pat siūloma vartoti ir vitaminą D, kuris taip pat kiekvieną dieną rekomenduotinas vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač moterims po menopauzės. Vitamino D kiekis turėtų būti ne mažesnis nei 400-800VV/d, bet geriausia prieš naudojant jį – papildomai išsitirti jo kiekį kraujyje“, – sako ortopedas-traumatologas.
Siekiant sumažinti osteoporozės riziką, svarbiausia aktyvus gyvenimo būdas. Palaikant gerą fizinę būklę, daug judant, ilgiau yra išlaikoma raumenų masė, kuri duoda apkrovą kaulams, taip juos stiprindama.
„Vyresniame amžiuje judėjimas ir fizinė veikla mažėja, žmonės darosi pasyvesni, daugiau sėdi, mažiau juda, didėja riebalinio audinio ir mažėja raumeninio. Tam įtaką daro ne tik amžius, bet ir įvairios gretutinės ligos.
Todėl yra labai svarbu neprarasti noro judėti ir kiek įmanoma ilgiau išlaikyti kuo didesnę raumeninę masę, nes tai labai ženkliai sumažina ne tik pačios osteoporozės atsiradimo riziką, bet ir mažina griuvimų tikimybę, geriną koordinaciją“, – teigia šeimos gydytoja S. Delkutė-Bakė.
