Kas yra celiulitas?
Lotyniškas žodis celliulis, kuris buvo panaudotas šiai odos būklei pavadinti, reiškia „granulė“. Celiulitas yra odos pakitimas, kuris pasireiškia grublėta, nelygia, apelsino žievelę primenančią odos išvaizda.
Celiulitas gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje, kurioje yra riebalinio audinio - dažniausiai jis pastebimas tose vietose, kur riebalinio audinio sankaupos didžiausios, t.y. ant šlaunų ir sėdmenų, tačiau jis gali išsivystyti ir ant viršutinės rankų dalies, pilvo, liemens, krūtų.
Celiulitas nesukelia jokių fiziologinių nepatogumų ir niekaip nepaveikia žmogaus fizinės sveikatos, tačiau dėl estetinių priežasčių dažnai neigiamai veikia žmogaus psichologinę būklę, menkina pasitikėjimą savimi.
Celiulitas yra skirstomas į keturias stadijas:
I stadija: matomos nežymios riebalų sankaupos vidinėje kojų pusėje, ant sėdmenų, juosmens.
II stadija: braukiant per odą iš apačios į viršų - susidaro nelygumai.
III stadija: „apelsino žievelės“ efektas ir ryškūs riebaliniai guzai.
IV stadija: stebimas kietas audinys, kuriame daug įvairaus dydžio granuliuotų guzelių.
Kodėl celiulitas būdingas moterims?
Celiulitas pasireiškia apie 90% moterų ir maždaug 8% vyrų. Tokį pasiskirstymą tarp lyčių lemia riebalinio audinio kiekis vyrų ir moterų kūnuose bei jungiamojo audinio ypatumai.
Riebalinis audinys sudaro apie 24% moters kūno svorio ir 11% vyrų kūno svorio. Moterų jungiamasis audinys yra silpnesnis, todėl celiulitą lemiantys jo pakitimai atsiranda dažniau.
Manoma, kad celiulito atsiradimui įtakos turi ir moteriškuoju vadinamo hormono estrogeno veikimas, šio hormono moterų organizme yra daugiau.
Kodėl atsiranda celiulitas?
Tikslios celiulito atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, dažnai jį nulemia kompleksinės priežastys.
Celiulitas susiformuoja, kai išpampsta riebalinio audinio ląstelės ir „ištampo“ jungiamąjį audinį, ypač jei šis yra nusilpęs ar paveiktas uždegimo.
Riebalinis audinys „išeina“ iš jungiamojo audinio „rėmo“, plėsdamasis užspaudžia kapiliarus ir taip blokuoja kraujotaką. Dėl to dar labiau silpnėja dermis, kuris leidžia vietomis išryškėti riebalų sankaupų gumbiukams, susiformuoja grublėta, duobelėmis nusėta, apelsino žievelę primenanti oda.
Celiulito atsiradimo priežastys:
Genetika. Jeigu mama ar kitos šeimos moterys turi celiulito, tikėtina, jo turės ir dukros bei anūkės. Celiulitui įtakos turi ir figūros tipas, t.y. riebalinio audinio kiekis organizme – celiulitą dažniau turi daugiau riebalinio audinio turinčios moterys, kurių klubai platesni, užpakaliukas ir krūtinė didesni. Aukštaūgės, atletišką, kiek berniukišką figūrą turinčios moterys celiutito turi rečiau arba jis nėra toks žymus.
Hormonai. Įrodyta, kad moteriškasis hormonas estrogenas skatina vandens bei riebalų kaupimąsi, o tai sudaro tinkamas sąlygas formuotis celiulitui. Celiulitas ypač dažnai pasireiškia pakitus hormonų balansui – brendimo, nėštumo laikotarpiu, pradėjus vartoti kontraceptines tabletes ar kitus vaistus (pavyzdžiui, skydliaukės ligas gydančius), kurie daro įtaką hormonų veiklai bei jų koncentracijai organizme.
Antsvoris. Celiulitą vienareikšmiškai sieti su dideliu svoriu būtų klaidinga, nes jis išsivysto ir liekniems, sportiškiems žmonėms, tačiau didesnį svorį turintieji turi ir daugiau riebalinio audinio dėl kurio atsiranda celiulitas. Antsvorio turintys žmonės dažniau kenčia dėl įvairių medžiagų apykaitos sutrikimų, toksinų susikaupimo organizme, o tai taip pat turi įtakos celiulito susiformavimui.
Netinkamas gyvenimo būdas. Celiulitas gali atsirasti dėl mažo fizinio aktyvumo, žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas). Manoma, kad celiulito atsiradimui įtakos turi net ir netinkamų drabužių vilkėjimas – ypatingai aptempti drabužiai, jeigu jie dažnai dėvimi, trikdo normalią kraujo ir limfos cirkuliaciją.
Ligos. Manoma, kad celiulito susidarymą gali iš dalies lemti kepenų veiklos sutrikimai, virškinimo sutrikimai, skydliaukės ligos.
Netaisyklinga laikysena. Daugelis dirbančiųjų sėdimą darbą, mažai judančių žmonių linkę kūprintis, jų nugaros raumenys nusilpę, klubai atkišti į priekį, jie sulinkę per liemenį, pilvo raumenys susilpnėję. Tai sutrikdo kraujotaką sėdmenyse bei klubų srityje, apatinėje kūno dalyje ilgainiui ima kauptis skysčiai.
Drastiškos dietos. Greito lieknėjimo, ypatingai griežtos, vieno produkto dietos yra didžiulis šokas organizmui – negaudamas pakankamai maisto organizmas suvokia, kad teks badauti, tad pradedama kaupti atsargas ir kiekviena gauta kalorija verčiama riebalais. Šios dietos taip pat stipriai išbalansuoja, sulėtina normalią medžiagų apykaitą.
Stresas. Daug streso patiriančių žmonių organizme susikaupia hormonai katecholaminai, siejami su celiulito atsiradimu.
Kaip kovoti su celiulitu?
Celiulitą tyrinėjantys medikai sutinka, kad jį sukelia kompleksinės priežastys ir vieno stebuklingo būdo celiulitui atsikratyti nėra. Daugeliu atveju, celiulito visiškai išgydyti ir išnaikinti neįmanoma, tačiau galima ženkliai pagerinti odos būklę bei išvaizdą, kartais net tiek, kad celiulitas bus beveik nepastebimas.
Tinkamiausią gydymo būdą vertėtų pasirinkti pasitarus su specialistais, įvertinus esamą celiulito stadiją ir nustačius galimas celiulito susiformavimo priežastis.
Vienas svarbiausių dalykų siekiant sumažinti celiulitą yra antsvorio sumažinimas. Svarbu pažymėti, kad siekiant sumažinti celiulitą būtina sumažinti riebalų perteklių: tik riebalų pertekliaus atsikratymas „sutraukia“ išpampusias riebalų ląsteles. Tyrimai rodo, kad riebalų masei nepakitus, o svoriui nukritus dėl raumenų masės sumažėjimo, celiulitas tampa dar ryškesnis.
Siekiant atsikratyti celiulito, taip pat labai svarbu subalansuoti mitybą, atsikratyti žalingų įpročių ir pradėti kuo daugiau judėti: tinkama mityba ir gera medžiagų apykaita, limfotaka gerina ne tik bendrą savijautą, bet ir gerina odos būklę.
Be šių pagrindinių metodų, galima imtis ir papildomų priemonių, kurios gerina kraujo ir limfos apytaką, mikrocirkuliaciją, kolageno sintezę.
Daugelis ekspertų sutaria, kad šie metodai gali duoti šiokį tokį efektą, ypač jei naudojami nuolatos, tačiau neverta tikėtis ilgai išliekančio efekto, jei nepanaikinamos pagrindinės celiulito atsiradimo priežastys (antsvoris, mažas judėjimas, hormonų disbalansas).
Papildomi celiulito gydymo būdai:
Masažas. Kovojant celiulitu galima pasitelkti tiek rankomis atliekamą masažą, tiek vakuuminį, elektrinį, giluminį, limfodrenažinį masažus. Tinkamai atlikus procedūrą, pagerėjimą galima pamatyti jau po pirmojo karto, tačiau siekiant ilgalaikio efekto gydymo kursas turėtų būti pakankamai ilgas ir ateityje jį gali tekti kartoti. Masažas yra puiki celiulito prevencijos priemonė bei būdas kovoti su celiulitu jo pirminėje stadijoje.
Kremai. Anticeliulitiniai kremai turi prasiskverbti į odą, kad paveiktų jungiamąjį ir riebalinį audinius. Daugelio anticeliulitinių kremų pagrindinė veiklioji medžiaga yra aminofilinas, taip pat naudojamas kofeinas, jūros dumblių ekstraktas. Tiesa, dauguma tyrimų jų efektyvumą vertina itin skeptiškai: teigiama, kad jų efektas yra labiau placebo, o būklę pagerina tiek, kiek ir įprasti odą drėkinantys kremai.
Įvyniojimai. Šios procedūros gali pagerinti skysčių apykaitą bei kraujotaką, šiek tiek sumažinti celiulitą bei pagerinti bendrą odos išvaizdą.
Endermologija. Probleminės odos vietos specialiu aparatu įtraukiamos ir suspaudžiamos. Tai padeda išsklaidyti riebalinio audinio sankaupas, pagerina odos elastingumą. Manoma, kad tai pats efektyviausias celiulito šalinimo būdas. Tiesa, jis vienas brangiausių, o ilgalaikiam efektui pasiekti teks atlikti 10-15 procedūrų.
Lazerinė ir šviesos terapija. Šių procedūrų veikimo principas panašus, kaip ir endermologijos – aparato skleidžiamas šviesos pluoštas prasiskverbia į giliuosius audinius, juos išjudina, išnaikina riebalų sankaupas. Pastebimam efektui taip pat reikės bent kelių procedūrų.
Ultragarso terapija. Ultragarso terapijos veikimo principas yra panašus į lazerinę terapiją, tik į odą ir giliau esančius audinius skverbiasi ne šviesa, bet garsas.
Mezoterapija. Procedūra atliekama į celiulito židinius suleidžiant aktyviųjų medžiagų, kurios paskatina kraujotaką, medžiagų apykaitos procesus, sutvirtina jungiamąjį audinį bei skaido riebalus. Procedūra atliekama mikroinjekcijų būdu arba naudojant adatinį volelį.
Krioterapija (gydymas šalčiu). Naudojant specialų aparatą riebalų ląstelės paveikiamos šalčiu žūsta per keletą savaičių nuo procedūros atlikimo, o aplinkiniai audiniai lieka sveiki.
