Dar būdamas vaikas Miroslavas Guščo svajojo tapti autobuso vairuotoju, kiek vėliau jo gyvenime atsirado futbolas, tačiau tarp savo gausaus darbų sąrašo šių profesijų vilnietis negali įrašyti. Paaugęs Miroslavas atrado naują aistrą – gaminimą.
Tačiau pasimokęs ir atlikęs praktiką restorane, vyras suprato, kad ši profesija ne jam. Vilnietis pasakoja, kad virėjo darbas jam nepatiko dėl mažo atlyginimo, tuo metu jam atrodė, kad moka labai nedaug, taip pat jį neramino ir mintis, kad keltis į darbą reikia labai anksti, vyras to labai nemėgdavo.
Dirbti pradėjo sulaukęs 17 metų
Nuo pat jaunystės vyras pakeitė daug darbų. Pasak Miroslavo, teko keisti profesijas, nes nežinojo, kuo nori būti. Nors vilnietis norėjo eiti dirbti dar būdamas keturiolikos, tačiau niekas nenorėjo jo samdyti. Pirmas darbas buvo degalinėje, kai Miroslavui buvo 17 metų, ten jis turėdavo įpilti kuro atvažiuojantiems automobiliams.
„Pagrindinis stimulas eiti dirbti buvo noras užsidirbti savo pinigų, nebeprašyti jų iš tėvų, tačiau taip pat turėjau labai didelę svajonę turėti motociklą. Tai buvo mano didžiausia svajonė gyvenime, nors ir dabar turiu norų, tačiau tokios didelės svajonės daugiau nesu turėjęs. Tai irgi mane paskatino pradėti dirbti“, – pasakoja vilnietis.
Sekantis Miroslavo užsiėmimas buvo tikrai unikalus – erotinių šokių šokėjas. Vyras pasakoja, kad šia veikla pradėjo užsiimti dar mokykloje:
„Pradėjau šokti erotinius šokius, kai buvau 12 klasėje. Tada jau turėjau motociklą, bet atsirado kita problema – neturėjau, kuo jį užpilti. Matydavau, kaip draugai važinėja gerais motociklais, turi daug pinigų ir norėjosi nuo jų neatsilikti. Prasidėjus mokslams negalėjau dirbti visą dieną, tad darbo variantų nebuvo daug.
Aš visada mėgau šokti, tad pagalvojau, kad reikia pabandyti. Vieną dieną pamačiau erotinių šokių programos reklamą ir pasidarė labai įdomu, kas ten vyksta. Tas susidomėjimas ir smalsumas mane ir pastūmėjo pabandyti erotinius šokius.“
Tėvai palaikė sūnaus sprendimą
Miroslavo tėvai apie sūnaus veiklą sužinojo labai greitai, o savo reakcija nustebino vyrą. Visi Miroslavo artimoje aplinkoje esantys žmonės jį palaikė. Tiek iš tėvų, tiek iš draugų blogų žodžių neišgirdo.
„Tėvai sužinojo man dar net nepradėjus šokti. Tada namuose turėjom du stacionarius telefonus ir taip gavosi, kad tėvai pasiklausė mano pokalbio su vadybininku. Tuo metu dar tik norėjau pradėti dirbti, su vadybininku derinome sąlygas.
Mano tėvai išgirdo ir reagavo visiškai normaliai, net nesakė, kad tai nėra gerai. Gal taip ramiai reagavo, nes esu vyras, jei mano vietoje būtų buvusi mergina, toks sprendimas keltų daugiau abejonių. Draugai taip pat į mano šokius reagavo normaliai, niekad negirdėjau prieštaringų žodžių“, – sako Miroslavas.
Vyras savo darbe patyrė ir daug juokingų nutikimų. Miroslavas pasakoja, kad taip dažniausiai būdavo dėl vietos, kur reikėdavo šokti. Po kiek metų jis pasimokė ir darbo tokiose vietose tiesiog atsisakydavo:
„Būdavo užsakymai tai laive kažkokiam, tai limuzine – mano ūgis maždaug metras devyniasdešimt, tai ten tiesiog sėdi, rankom mojuoji, kažkokia nesąmonė. Arba būdavo atvažiuoji į kokį renginį, kur visi sėdi prie staliukų ir turi jiems šokti, persirengti tualete. Tokios situacijos būdavo tikrai kvailos, tai supratęs į keistas vietas šokti neidavau.“
Miroslavas neslepia, kad šokant yra tekę sutikti pažįstamų žmonių, bet visi į situaciją reaguodavo labai ramiai, nebuvo nejaukumo jausmo. Vyras juokauja, kad šiek tiek prisibijodavo sutikti savo pusseserę, tačiau tai niekada neįvyko.
Šokiai greit susilaukė populiarumo
Vilniečiui pradėjus šokti, reikalavimai erotiniams šokėjams nebuvo labai dideli, svarbiausia treniruotas ir gražus kūnas, o jau kaip moki šokti, taip ir šoki. Miroslavas sako, kad perėjus šokti į aukštesnio lygio grupę reikėjo tobulėti, samdyti choreografus:
„Kai pradėjau šokti grupėje, ten reikėjo atrodyti solidžiau. Buvome labai populiarūs, dalyvavome įvairiuose projektuose, tad ir pačiam norėjosi atrodyti geriau, turėti modernesnę programą.“
Pagrindiniai minusai šokant erotinius šokius buvo vyrų reakcijos ir laisvo laiko trūkumas. Pirmoje grupėje, kurioje šoko Miroslavas, sąlygos nebuvo itin geros, teko šokti klubuose, kur įleidžiami tiek vyrai, tiek moterys. Vilnietis pasakoja, kad vyrai į jų šokius reaguodavo tikrai negražiai, buvo psichologiškai sunku. Perėjus į kitą grupę, užsakymai tiesiog plūdo, tad laiko sau visai nebeliko:
„Buvome labai populiarūs, išvis neturėjome laisvo laiko. Buvo nesmagu, kai draugai savaitgaliais švęsdavo šventes, kviesdavo susitikti, o aš turėjau dirbti, kartais tikrai labai norėjosi būti su jais“, – sako vyras.
Klubuose erotinius šokius reikėjo šokti grupėse, bet Miroslavui tai nebuvo problema. Su kolegomis jis sutardavo puikiai, o laikas praleistas šokant erotinius šokius – geriausias gyvenime.
„Su grupės nariais sutardavom labai gerai, mes tiesiog linksmindavomės, kartais atvažiavus į šventes žmonės mus vaišindavo. Buvo labai geri laikai, ko gero geriausi mano gyvenime. Na per tuos 13 metų buvo visko, bet buvo labai linksma. Su keliais grupės nariais likom draugais, dar iki šiol bendraujam“, – dalinasi vilnietis.
Erotinius šokius norėjo mesti
Pradėjęs dirbti erotiniu šokėju, vyras tikėjosi pašokti kelis metus ir išeiti, tačiau pradirbo šį darbą net 13 metų. Per visus šiuos 13 metų Miroslavas bandė ieškoti naujos profesijos. Tuo metu vilnietis ne kartą pagalvojo apie savo perspektyvas ateityje ir priėjo prie išvados, kad erotinius šokius reikia mesti, tačiau tai jam vis nepavykdavo.
„Tikėjausi, kad viskas seksis labai gerai ir galėsiu mesti erotinius šokius, nes jau gan dažnai pagalvodavau apie šios profesijos atsisakymą. Bet niekaip negalėjau mesti šokių, nes niekada neužteko pinigų. Kad ir kuo užsiimdavau, visad tekdavo grįžti prie šokių“, – teigia vyras.
Dar šokdamas erotinius šokius, vilnietis mokėsi verslo vadybos ir su draugu buvo atidarę savo verslą – automobilių švaros centrą. Šis darbas Miroslavui labai patiko, bet teko jo atsisakyti ir toliau užsiimti erotiniais šokiais.
„Aš labai mėgau savo verslą, bet jam pradėjus gadinti sveikatą teko pristabdyti. Galiausiai tas verslas man šiek tiek atsibodo ir teko išvažiuoti į užsienį šokti erotinių šokių. Su draugu išvažiavome į Rusiją ir ten prabuvome 3 metus. Atidaviau visas jėgas, užsidirbau nemažai pinigų, grįžau į Lietuvą ir mečiau erotinius šokius visam laikui“, – apie savo erotinio šokėjo karjeros pabaigą pasakoja Miroslavas.
Paklaustas, kodėl metė erotinius šokius, Miroslavas atvirauja, kad jam pradėjo darytis gėda, o ir ateities perspektyvų šiame darbe nematė:
„Iš tiesų, tai pavargau ir gėda pradėjo darytis, kad jau toks suaugęs vaikinas ir tuo užsiimu. Atėjo vidinis jausmas, kad jau gana. Pamenu man buvo 23 metai, kai pirmą kartą pagalvojau, kuo aš užsiimsiu toliau, kad reikia kažką galvoti, juk nešoksiu visą gyvenimą, bet tiesiog niekaip nesigaudavo išeiti.“
Save atrado kobido masaže
Galiausiai metęs erotinius šokius, Miroslavas pradėjo ieškoti savęs kitose srityse. Būdamas Maskvoje gavo pasiūlymą pabandyti masažą, o pabandęs suprato, kad jam tai patinka. Grįžus į Lietuvą, vyras pamatė, jog pažįstama dalinasi kobido masažo mokymais ir nusprendė pabandyti.
„Galvojau, kad kaip tik nemoku masažuoti veido, gal reikia pabandyti. Iki tol buvome susipažinę su Juozu Statkevičiumi, aš jį masažuodavau. Paklausiau jo, ar darysis pas mane ir veido masažą, jis pasakė taip. Žinodamas, kad jau turėsiu klientą, nuėjau pasimokyti kobido masažo. Taip viskas ir prasidėjo“ – pasakoja Miroslavas.
Kobido, tai veido srities masažas, kuris turi terapinį ir fizinį poveikį. Pasak Miroslavo, terapinis poveikis yra atsipalaidavimas, streso nuėmimas, balanso ir vidinės ramybės atgavimas. Fizinis poveikis yra išvaizda – veido stangrinimas, kraujotakos pagerinimas, o ir oda atrodo geriau, tačiau pagrindinis efektas yra senėjimo stabdymas.
Nors kelias į kobido masažą vyrui buvo sunkus ir ilgas, tačiau jam ši veikla labai patiko ir jis nesiruošė jos mesti. Pirmus 3 metus dirbant su kobido masažu, Miroslavui buvo sunku rasti klientų, tačiau jis nepasidavė ir sutikus pažįstamą, kuri jam padarė gerą reklamą, vilniečio karjera įgavo pagreitį. Vyras labai džiaugiasi savo dabartine veikla ir teigia, kad kobido masažo darymas padeda ir jam pačiam:
„Man kažkaip su energetika sekasi, patinka žmonėms nešti gėrį, patinka, kai žmogus išeina po masažo pailsėjęs. Tas masažas man duoda pasitikėjimo savimi, kad esu reikalingas šiame pasaulyje.“
Nors Miroslavas labai mėgsta kobido, tačiau neslepia, kad minčių pakeisti profesiją buvo. Vyras pasakoja, kad kartais norisi viską mesti, bet kol kas to daryti neketina:
„Aš niekada negaliu iki galo rasti ramybės. Būna, kad atsibosta, noriu viską mesti, bet gerai pagalvoju ir nusiraminu. Pagrindinė priežastis, kodėl aš lieku čia yra tai, jog suprantu kokią naudą aš darau žmonėms. Ieškoti savęs iš naujo tikrai neturiu noro. Kol turiu energijos ir sveikatos, dirbsiu šį darbą ir nebesiblaškysiu.“
