Moteris pasakojo, kad nėštumo metu pora susitiko su porų terapeutu, nes žinojo, kad tai gali būti „tikrai opus klausimas“ jos partneriui, kurio mama mirė gimdydama jį.
Nors jis su terapeutu buvo susitikęs ir savarankiškai, būsimoji mama pasakojo, kad jos vyras ir jo tėvas, kuris yra „ypač aktyvi jų gyvenimo dalis“ buvo „visiškai įsitikinę, kad ji mirs gimdydama“.
Viskas prasidėjo, kai jos vyras paprašė atnaujinti savo gyvybės draudimą ir susitikti su teisininku sudaryti testamentą, kuris, jos nuomone, buvo visiškai nereikalingas, tačiau sutiko tai padaryti norėdama nuraminti vyrą.
Kai vyras paprašė jos peržvelgti visus savo turimus daiktus ir nuspręsti, ką ji nori išsaugoti kūdikiui, o ką ji nori grąžinti savo šeimai mirties atveju, ji nesutiko to daryti ir teigė, kad šis jo prašymas yra per daug ligotas.
Jos uošvis užsipuolė ją už tai, kad sūnui bus „sunku“ tuo atveju, jei jis taps našliu su naujagimiu ant rankų reikalaujančiu nuolatinės priežiūros.
„Mano nėštumas buvo visiškai be komplikacijų ir neturėjau priežasčių manyti, kad artimiausiomis savaitėmis mirsiu“, – sakė ji.
„Kai tai sakiau savo vyrui, jis mane vadino paranojiška, tačiau jaučiuosi, lyg mano uošvis nori matyti mane mirusią. Visas jo gyvenimo identitetas per pastaruosius 35 metus buvo „nuostabus vienišas tėtis“ ir atrodo, kad jis nori, jog jo sūnus išgyventų tą patį, ką ir jis.
Mano vyras, ne tik visas klausimais tariasi su tėčiu, bet ir elgiasi taip, lyg mano mirties data būtų numatyta ir visiškai nutolo nuo manęs“, – pasakojo ji.
Moteris priduria, kad kiekviena minutė su vyru yra liūdna, stresinė ir veda link santuokos žlugimo.
„Nesvarbu, kiek kartų aš jam sakau, jo elgesys verčia mane patirti stresą ir liūdesį. Tai tik blogėja ir aš nenoriu, kad jis būtų šalia manęs gimdymo metu“, – sako ji.
