Vakar socialiniame tinkle „Instagram“ garsi šalies nuomonės formuotoja, sporto trenerė Indrė Burlinskaitė-Vaisieta atskleidė itin jautrią žinią, kurios sulaukė iš medikų – jai nustatytas kraujo vėžys.
„Labas visiems, kas mane sekate ir laukiate naujienų iš manęs. <...> Man yra diagnozuotas kraujo vėžys, piktybinis navikas tarpuplautyje, kuris yra net 8 centimetrų dydžio. Jis išplitęs, tačiau kiek jis išplitęs, sužinosime artimiausiu metu po rytojaus detalaus tyrimo.
Teisybei, turėjau savaitę laiko prie to pratintis, nes pirminė diagnozė buvo gauta savaitė laiko po tomografijos atsakymo. <...> Po truputį stengiausi priimti šią mintį į save, nes kitaip nebus, tiesiog atsirado ir man nieko nebelieka, kaip stoti į kovą ir nugalėti“, – socialinio tinklo istorijose atvirai dalinosi I. Burlinskaitė-Vaisieta.
Kiek anksčiau „Instagram“ platformoje Indrė buvo pasidalinusi, kad nerimą dėl sveikatos jai sukėlė kelis mėnesius užsitęsęs stiprus kosulys ir atsiradęs dusulys.
Kraujo vėžys – kas tai?
Santaros klinikų gydytoja hematologė Rita Čekauskienė teigia, kad bendrai diskutuoti apie kraujo vėžį – praktiškai neįmanoma.Gydytoja pasakoja, kad bendrinis kraujo vėžio terminas, tikriausiai, yra užsilikęs nuo senų laikų, kuomet šios onkologinės ligos diagnostika buvo gerokai primityvesnė.
Šiais laikais, kraujo vėžio formų yra įvairiausių ir kiekviena jų turi savo specifinę ligos eigą, simptomus, gydymą, išgyvenamumo rodiklius.
„Kraujo vėžys – piktybinė liga, kilusi iš vienokių ar kitokių kraujo kilmės ląstelių. Jų yra visas būrys, todėl ir kraujo vėžio formų – visa įvairovė.
Būtent dėl šios priežasties ir negalime apie ligą kalbėti vienu bendriniu žvilgsniu. Ši onkologinė liga priklausomai nuo jos formos skiriasi savo diagnostika, prognozėmis, gydymu, simptomais ir net galimybe pasveikti.
Dabar, kitaip nei anksčiau, diagnozavus kraujo vėžio ligą, į ją žiūrime giliau pagal tai, kokia yra jos forma, kokios galimos genetinės pažaidos, koks galimas gydymas, požiūris į paciento ligą iš tiesų yra labai individualus“, – paaiškina R. Čekauskienė.
Vienintelis dalykas, siejantis skirtingas kraujo vėžio formas yra tas, kad įvykus pakitimams, kraujo ląstelės iš sveiko kraujo ima gaminti piktybines, vėžines ląsteles. Pagal tai ir yra skirstomos kraujo vėžio formos, kurių yra visa gausybė: limfoma, leukemija ir t. t.
Ir limfomos, ir leukemijos tipų yra taip pat pačių įvairiausių. Skirtumas tas, kad esant limfomai pakitusios ląstelės formuoja darinius, navikus, o sergant leukemija – piktybinės ląstelės cirkuliuoja po visą kraują ir trikdo normalią organizmo kraujotaką.
Limfoma
Visgi, kalbant apie dažną kraujo vėžio formą limfomą, ji yra taip pat skirstoma į skirtingas grupes. Anot gydytojos, grubiausias limfomos skirstymas yra – Hodžkino (HL) ir ne Hodžkino limfoma (NHL).
Limfoma yra tam tikra kraujo vėžio forma, kuri yra piktybinių limfoidinių ląstelių kilmės. Šios ligos metu sutrinka normali limfocitų gamybos reguliacija ir nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai:
„Pakitę limfocitai suformuoja darinius, kuriuos galime vadinti vėžio apibūdinimu, tačiau tokių darinių taip pat yra visa įvairovė. Sergant limfoma daug kas priklauso nuo to, kokioje vietoje yra susiformavęs darinys, nes nuo jo priklauso ir visa simptomatika. Neretai pirmosios limfomos stadijos nerodo jokių simptomų.“
Pasak gydytojos hematologės, dariniai gali būti susiformavę įvairiausiose kūno vietose, pavyzdžiui, dažnai padidėjusį limfmazgį galime pastebėti kakle, virš raktikaulių, pažastyse, kirkšnyse ir pan. Lygiai taip pat pakitusių piktybinių limfoidinių ląstelių darinys gali susiformuoti ir vidaus organuose: plaučiuose, tarpuplautyje, netoli bronchų ir kt.
„Dėl savo vietos ir darinio dydžio, augimo limfomos simptomai kiekvienam žmogui gali būti labai skirtingi. Vis dėlto, pacientai, sergantys limfoma, nors ir ne visu 100 proc., tačiau tikrai dažnu atveju jaučia ir bendrinius simptomus: naktinį prakaitavimą, neaiškios priežasties karščiavimą, nepaaiškinamą svorio kritimą, bendrą silpnumą, jėgų nebuvimą. Visi šie simptomai yra nespecifiniai, galintys būti ir prie bet kurių kitų ligų.
Deja, tačiau neretai būna ir taip, kad kraujo vėžys visai neturi jokių simptomų“, – paaiškina pašnekovė.
Be to, R. Čekauskienė pažymi, kad diagnozuojant limfomą neretai ilgą laiką kraujo tyrimai būna normos ribose, nerodo jokios piktybinių ląstelių pažaidos. Kraujo pokyčius kartais išduoda kraujo gamybos vietos – kaulų čiulpų – pažaida:
„Diagnozavus limfomą yra labai svarbu nustatyti jos tipą. Šios kraujo vėžio formos diagnozė yra patvirtinama atlikus biopsiją, o ne tik matant darinį ar padidėjusią limfmazgių grupę. Tik atlikus biopsiją yra patvirtinamas limfomos histologinis tipas, ar tai yra Hodžkino ar ne limfoma. Pagal tai yra paskiriamas ir skirtingas gydymo planas.
Dar labai svarbu yra žinoti ir nustatyti, kokia yra limfomos stadija ir kiek daug sričių kūne pažeidė ši liga. Neretai limfoma pažeidžia ne vieną organą ir dariniai ar padidėję limfmazgiai gali būti atsiradę skirtingose kūno vietose. Įvertinti stadiją yra svarbu ne tik tolimesnėms prognozėms, tačiau ir gydymo parinkimui.
Tuomet galime įvertinti ir pačio paciento būklę – vyresniems pacientams, turintiems nemažai gretutinių ligų, gydymas gali būti skiriamas visiškai kitoks nei jauniems, sveikiems pacientams, kuriems gydyti limfomą galima paskiriant intensyvesnį gydymą.“
Limfomos gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių: limfomos tipo, išplitimo, rizikos, paciento amžiaus, sveikatos būklės. Neretai į gydymo planą įeina: chemoterapija, radioterapija, imunoterapija (gydymas monokloniniais antikūnais), kartais skiriamas ir švitinimas ar taikinių terapija.
Priežastys ir galimybė pagyti
Gydytoja hematologė teigia, kad labai dažnai kraujo vėžiu suserga jauni, neturintys jokių ligų pacientai. Be to, ji pabrėžia, kad tam tikros onkologinės ligos formos yra būdingos pagal amžiaus grupę. Štai, pavyzdžiui, Hodžkino limfoma yra jaunų, 20-40 metų amžiaus žmonių liga, nors būna pasitaiko ir vyresniems ar paaugliams. Ne Hodžkino limfoma yra dažnesnė vyresnių asmenų grupėje, nuo 40 iki 70+ metų amžiaus.
„Pavyzdžiui, ūmine limfoblastine leukemija yra būdinga labiau vaikams. Kraujo vėžys yra liga, kuri nesirenka žmogaus pagal jo profesiją, amžių, sveikatą. Su liga susidurti jauniems asmenims yra tipinis atvejis. Džiugina tai, kad piktybinės ligos nėra dažnos, tačiau niekada negali žinoti, kam ir kada jos bus nustatytos“, – aiškina gydytoja.
Pasiteiravus, kokios priežastys nulemia susirgimą šia genetine liga, R. Čekauskienė sako, kad rizikos faktorių yra skirtingų. Kai kurie jų susiję su genetika, cheminių medžiagų įtaka ar tam tikromis virusinėmis infekcijomis:
„Didžioji dalis ligos atvejų yra nustatomi be kažkokių žinomų rizikos faktorių. Paprasčiausiai kartais nutinka taip, kad ląstelės pakinta ir dėl įvairių genetinių mutacijų, įgytų gyvenimo eigoje. Taip pat dažnai atsitinka ir tai, kad imuninė sistema nebesugeba identifikuoti pakitusių susirgimų ir jų sunaikinti.
Tokiu atveju atsiradusios vėžinės ląstelės paleidžia tokių klonų, kurie be galo greitai dauginasi, nepaklūsta reguliaciniams organizmo signalams ir be saiko, greitu tempu ima formuoti darinius ar cirkuliuoti kraujyje ir taip trikdyti normalią kraujotaką.“
Vis dėlto, gydytoja džiaugiasi, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, kurie pasveiksta nuo kraujo vėžio. Žinoma, išgyvenamumas priklauso nuo to, kokia forma liga pasireiškė, koks jos išplitimas ar yra specifinių gydymo taikinių ir kt.
Anot pašnekovės, pradinės stadijos limfomos pasveikstamumas siekia 90 proc., o jeigu liga pažengusi, agresyvių formų, yra atsiradę nepalankių faktorių, tuomet šis intervalas gali būti ir 20-30 proc.
„Paprastai jauniems žmonėms, kurie neturi blogos prognozės faktorių, liga yra išgydoma. Aišku, gydymas yra sudėtingas, turintis daug komplikacijų, tačiau taip jau yra. Šiais laikais medicina gali daug, tačiau paciento, šeimos įsitraukimas, palaikymas, gydymo režimo laikymasis ir išorinė pagalba yra taip pat labai svarbūs“, – nusišypso.
