Netrukus po žinios moteris viešai prakalbo ir apie galimas jo priežastis. Ir nors Indrė nekaltina medikų ir nesako, kad pagalbinis apvaisinimas galėjo tiesiogiai sukelti jai vėžį, vis tik ji pripažįsta, kad šios procedūros buvo vienintelis pokytis per pastaruosius metus.
Ji prisipažino, kad per vienerius metus jai pagalbinio apvaisinimo procedūra buvo atlikta tris kartus.
Ar iš tiesų pagalbinis apvaisinimas, kurio šeimos imasi, siekdamos susilaukti vaikelio, gali sukelti arba išprovokuoti onkologines ligas?
Apie tai naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Lietuvos akušerių ir ginekologijos draugijos pirmininko, VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo klinikos vedėjo Rimanto Griciaus – ar iš tiesų ši pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti susijusi su onkologinių ligų atsiradimu.
Įvertino rizikas
Pasak kalbinto gydytojo R. Griciaus, pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš efektyviausių būdų, kurie padeda poroms susilaukti vaikelio, o kalbant apie rizikas, jų gali būti įvairių, nes tai – chirurginė procedūra.
„Pradėkime nuo to, kad tai – intervencinė procedūra ir rizikos, susijusios su pačia procedūra, tikrai gali būti.
Pavyzdžiui, punktuojant kiaušides galimas kraujavimas į pilvo sritį. Taip pat, nors ir minimali, tačiau išlieka infekcijos rizika, kaip ir kitų chirurginių procedūrų metu“, – sako gydytojas.
Sąsajų nėra
Pasiteiravus, ar tarp pagalbinio apvaisinimo ir kraujo vėžio gali būti sąsajų, gydytojas griežtai paneigė garsiai nuskambėjusį atvejį:
„Tiesioginio ryšio tarp Hodžkino limfomos ir šios procedūros nėra ir tokios įvardytos rizikos nerastumėte net pervertę ir perskaitę visus vadovėlius ar mokslinius straipsnius.“
Nevaisingumo ir vėžio sąsaja
Vis tik, gydytojas neslepia, kad sąsaja tarp pagalbinio apvaisinimo ir kitų vėžio rūšių yra tiriama, pasaulyje atliekami dideli monitoringai šia tema.
„Daugiausiai abejonių šiuo metu kelia kiaušidžių ir krūties vėžys. Šiuo metu pasaulyje atliekama daugybė stebėsenų ir prieinama prie išvados, kad tarp kiaušidės arba krūties vėžio ir apvaisinimo procedūros nėra ryšio.
Atkreipiamas dėmesys į kitus dalykus: moterys, kurios dėl tam tikrų priežasčių yra nevaisingos, turi didesnę tikimybę susirgti kiaušidžių arba krūties vėžiu. Tačiau tai susiję ne su atliekamomis procedūromis, o su diagnoze“, – aiškina R. Gricius.
Atliekama net 15 procedūrų
Medikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasaulyje per metus moteriai gali būti atliekamos ir 15, 17 procedūrų: „Skaičius nėra ribojamas. Vienintelis dalykas, kuris Lietuvoje riboja pagalbinio apvaisinimo procedūrų kiekius, yra finansiniai dalykai, nes valstybė kompensuoja vos dvi procedūras per metus, o daryti tai iš asmeninių lėšų tikrai labai brangu.
Pavyzdžiui, Izraelyje yra kitokia politika – ten finansavimas skiriamas iki tol, kol pora susilauks dviejų vaikų, nepriklausomai nuo to, kiek ciklų prireiks – gali būti ir 15, ir daugiau.
Nemanau, kad tokia mediciniškai pažengusi šalis kaip Izraelis, leisdami atlikti tiek procedūrų, neįvertina rizikų arba jų nežino. Žmonės jas atlieka kas antrą mėnesį, jeigu mato, kad iš pirmojo bandymo nepavyko.“
Pakirto onkologinė liga
Primename, kad prieš kurį laiką pasirodė žinia apie tai, kad garsiai nuomonės formuotojai Indrei Burlinskaitei diagnozuotas kraujo vėžys. 36-erių moteris pradėjo gydymą Kauno klinikose.
Pasak VUL Santaros klinikų gydytojos hematologės Austėjos Dapkevičiūtės-Purlienės, kraujo vėžys nėra tiksli diagnozė, nes tai yra plati ligų grupė, kurią sudaro virš 100 kraujo vėžio rūšių.
Visas šias kraujo vėžio rūšis sieja viena – tai iš tam tikrų kraujodaros elementų dėl įvykusių mutacijų kilęs nekontroliuojamas kraujo ląstelių dauginimasis. Tačiau savo genetiniais pakitimais, eiga, gydymu ir prognoze atskiros kraujo vėžio rūšys drąstiškai skiriasi viena nuo kitos.
„Siekiant atsakyti, kokie galimi gydymo metodai, kokia yra prognozė, reikia žiūrėti jau ne į bendrą ligų grupę – „kraujo vėžį“, o kuo tiksliai serga konkretus žmogus.
Net ir tikslus kraujo vėžio rūšies įvardinimas, pavyzdžiui „ūminė limfoleukemija“, šiais laikais pasako per mažą kiekį informacijos, nes prie šio ir kai kurių kitų kraujo vėžių prieš kalbant apie gydymą reikia tiksliai žinoti naviko genetinį profilį, dažnai svarbus ir ligos išplitimas“, – sako gydytoja.
Įvardijo pagrindinius požymius
Paprašius pasidalinti, kokie yra pagrindiniai vėžio požymiai, gydytoja įvardijo pagrindinius, kurie yra būdingi kraujo navikams:
„Tai vadinamieji B simptomai – aukšta temperatūra, didelis svorio kritimas, kai nėra stengiamasi svorio numesti bei naktinis prakaitavimas, kai net norisi pasikeisti naktinius drabužius.
Be šių bendrų simptomų, gali būti daug specifinių simptomų, susijusių su konkrečiu vėžiu ir jo pažeista vieta.
Tipiškai kraujo vėžys gali pažeisti kaulų čiulpus ir tuomet bus stebimi ženklūs pokyčiai kraujyje.
Pavyzdžiui, gali nukristi hemoglobinas, tuomet pacientas jaus didelį bendrą silpnumą, gali nukristi baltųjų kraujo kūnelių kiekis, tuomet bus padidėjusi infekcijų rizika, gali nukristi trombocitai ir tai gali lemti kraujavimą.“
Daugiau apie Hodžkino limfomą bei jos įveikimą kviečiame žiūrėti tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.
Žurnalistai, iš anglų kalbos išvertus, influencer - įtakos darytojas. Tam kad tokiu būti, privalai turėti daug vertingos gyvenimo patirties, autoritetą, pripažinimą visuomenėje, būti sukūręs ir Pasaulio kultūros lobynui palikęs vertigų autorinių darbų, atradimų...
O dabar, mieli žurnaliūgos, pažiūrėkit, - ar nors vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų atitinka tokios "formuotojos" kaip Burlinskaitė, Siegel, Karolina Meschino, kitos silkoninės intelekto bado aukos...
Beje, pažiūrėkit kiek gimstamumas sumažėjo ir kiek gimsta negyvagimių po kovido skiepukų... Ar tik nebus dar vienas "pasikeitęs" dalykas burlinskaitei nutikęs - kovido skiepas?
