Praėjo 150 metų, kai vos kelių valandų skirtumu mirė legendiniai Siamo dvyniai Čangas ir Engas Bunkeriai, o toliau apžvelgiame jų sudėtingą gyvenimą – nuo prieštaringai vertinamų vergų savininkų iki 21 vaiko susilaukimo.
Jei niekada anksčiau negirdėjote apie Čangą ir Engą Bunkerius, prisisekite diržus ir laukite pašėlusios kelionės. Šie broliai buvo dvyniai, kurie susituokę su dviem seserimis, kurios miegodavo priešingose lovos pusėse, susilaukė 21 vaiko, rašo dailystar.co.uk.
Broliai buvo susijungę krūtinkauliu
Tačiau jie taip pat buvo garsūs artistai, gastroliavę Amerikos ir Didžiosios Britanijos teatruose, kur šokiruodavo publiką, kol galiausiai tapo plantacijų vergų savininkais. Jie mirė lygiai prieš 150 metų – 1874-aisiais.
Čangas ir Engas gimė kinų kilmės tėvams Siame (dabar Tailandas) ir buvo sujungti krūtinkauliu, o jų šlovė vėliau įkvėpė terminą „Siamo dvyniai“. Jų motina skatino berniukus gyventi kuo normaliau ir galiausiai jie mokėjo bėgioti, plaukti ir plaukioti valtimi – to jiems prireikė, kai buvo pristatyti Siamo karaliui.
Sunkiai dirbantys broliai ir seserys padėjo pardavinėti šeimai konservuotus ančių kiaušinius, tačiau 1824 m. į juos kreipėsi škotų verslininkas Robertas Hunteris. Jis buvo sumanus ir suprato, kokius turtus galima uždirbti iš dvynių dvynių, tačiau jam prireikė penkerių metų, kad išvežtų vaikinus iš Siamo, nes karalius iš pradžių atsisakė juos išleisti.
Berniukai užsidirbdavo iš savo pasirodymų
Tačiau po to, kai karalius gavo dovanų (teleskopą ir šventyklos šokėjas), o dvynių motinai buvo sumokėta 300 svarų sterlingų, berniukai, kuriems tuo metu buvo 17 metų, 1829 m. atvyko į JAV. Šlovė ir turtas Dvyniai linksmino minias darydami salto ir salto atgal.
Jų keistas pasirodymas, kurio metu kartais tekdavo nešti 20 kilogramų sveriantį vyrą, trukdavo keturias valandas per dieną. Jiems buvo gerai mokama už darbą ir jie uždirbo nedidelį turtą, nors kai kas juos laikė medžiotojo vergais.
Čangas ir Engas galiausiai pateko į Didžiąją Britaniją, kur apstulbusiems gydytojams buvo leista juos apžiūrėti ir diskutuoti, ar jie gali išgyventi atskirti. Legendinis britų chirurgas seras Astley Cooperis apie juos sakė:
„Šie berniukai gaus daug daugiau pinigų, kol bus kartu, nei tada, kai bus atskirti. Kodėl juos reikia atskirti? Tie berniukai yra visiškai laimingi tokie, kokie yra.“ Po dar daugiau pasirodymų, berniukai 1831 m. grįžo į Ameriką ir, prieš pradėdami savarankišką kelionę, atsiskyrė nuo Hunterio.
Reikalaudami daugiau pagarbos, naujuose pasirodymuose jie atsakinėjo į žiūrovų, su kuriais bendravo oficialiau, klausimus.
Vyrai susilaukė 21 vaiko
Broliai Bunkeriai ilgainiui pavargo nuo žvilgsnių ir apsigyveno ramesnį gyvenimą Šiaurės Karolinoje, kur priėmė savo pavardę. Jie tapo JAV piliečiais ir nusipirko 200 akrų plantaciją, po to įsigijo dešimtis vergų, kurie ten dirbo. Dažnai tai buvo laikoma didele ironija, nes, kaip pranešama, vos prieš 15 metų juos kaip vergus pardavė jų mama.
Nepaisant to, kad buvo sujungti per krūtinkaulį, duetas turėjo polinkį į patrauklias moteris. Rašydami 31 metų Robertui Hunteriui, jie sakė: „Mes neblogai leidžiame laiką, bet dar nesame susituokę. Tačiau mylimės gana greitai, ir jei turėsime porą gražių žmonų, būtinai jums apie tai pranešime“.
Toliau jie vedė kaimyninio ūkininko dukteris, kurių vardai buvo Adelaida ir Sara Yates. Seserys miegojo abipus jų didžiulėje lovoje ir vaikinai tarpusavyje susilaukė 21 vaiko: Čangas ir Adelaidė – 10, Engas ir Sara – 11. Gineso rekordų knygos vyriausiasis redaktorius Kreigas Glendėjus (Craig Glenday) sakė:
„Čango ir Engo atveju niekada nebuvo užfiksuota, kaip jie seksualiai intymiai elgėsi, tačiau įdomu pastebėti, kad kai žmonos susilaukė vaikų, jie gimdė tik keturių ar penkių dienų skirtumu, o tai rodo tam tikrą koordinaciją.“
Čangas mirė nuo smegenų krešulio, o Engas nuo išgąsčio, pamatęs negyvą brolį
Tačiau pati santuoka buvo laikoma skandalu, ir Džozefas Orseris (Joseph Orser), knygos „The Lives of Chang and Eng: Siam's Twins in Nineteenth Century America“ (Čango ir Engo gyvenimai: Siamo dvyniai XIX a. Amerikoje) autorius, sakė:
„Dvynių lytinių santykių su moterimis perspektyva trikdė jautrumą“. Dėl ginčų seserys persikėlė gyventi į atskirus namus, kuriuose dvynės dalijosi laiką, kad jų šeimos būtų laimingos.
Tuo tarpu daugelis jų vergų buvo jaunesni nei septynerių metų amžiaus, o jų ryšiai su Konfederacija per Amerikos pilietinį karą labai pakenkė jų palikimui. Po karo dvyniai neteko vergų, todėl jiems teko vėl leistis į kelią koncertuoti ir net nukeliauti iki Didžiosios Britanijos ir Rusijos.
Tačiau Čangas, prieš tai patyręs insultą, 1874 m. sausį mirė miegodamas, sulaukęs 62 metų. Tai neišvengiamai reiškė, kad Eng ilgai neišgyvens, o jis pats paskutinį kartą įkvėpė po dviejų valandų.
Atlikus skrodimą, buvo padaryta išvada, kad Čangą nužudė smegenų krešulys, o Engas galėjo mirti iš išgąsčio, aptikęs negyvą brolį. Jiems priklausė seniausių visų laikų susiliejusių dvynių rekordas.
