Anot VUL Santaros klinikų gydytojo dermatologo-trichologo Tado Raudonio, dirbančio pirmajame Lietuvoje plaukų transplantacijos centre „HairClinic“, nors daugeliui žmonių atrodo priimtina, kad jie pliks (juo labiau jei seneliai ar močiutės, tėvai buvo nuplikę), vis dėlto tai nėra normalus procesas.
„Normalu, kad iki 75 procentų vyrų per savo gyvenimą neteks dalies plaukų, o didžioji dalis 60-mečių yra nuplikę. Tačiau jei plikti pradedama 20-ies metų, būtinai reikėtų rimčiau susirūpinti. Bet kuriuo atveju vertėtų žinoti, kad bet koks plaukų slinkimas jau yra tam tikros ligos ženklas“, – sakė jis.
Gydytojas neatmetė fakto, kad genetika čia turi didelės reikšmės, tačiau paaiškino, kad imant standartinį vyrą, kuriam slenka plaukai priekinėje kaktos dalyje, smilkiniuose ar viršugalvyje, pagrindinė to priežastis būna androgeninė alopecija.
„Tai – lytinių hormonų sąlygotas, bet ir genetiškai nulemtas polinkis plikti tam tikrose vietose. Ši liga sudaro 60 procentų ar net daugiau visų plaukų slinkimo priežasčių. Androgeninė alopecija tam tikru laipsniu pasireiškia ir iki trečdalio moterų vyresniame amžiuje“, – aiškino T. Raudonis.
Medikas priminė, kad plaukų ligos skirstomos į dvi stambias grupes – randinesalopecijas (kai visiškai iškrenta plaukai (dėl traumų, raudonosios vilkligės, kietligės ir pan.) ir toje vietoje lieka randas), ir nerandines alopecijas – dažniausia androgeninė alopecija, telogeno fazės plaukų slinkimas, židinė alopecija.
„Tuomet, kai iš karto neišnyksta plauko folikulas, yra galimas grįžtamasis procesas ir plaukų persodinimas. Tad viskas nėra taip paprasta, į kai kurias ligas reikia reaguoti greitai, kad netektume plaukų su visais folikulais“, – pabrėžė dermatologas-trichologas.
Sėdėti ramiai tenka pusę paros
Kadangi dažniausiai kandidatais atlikti plaukų transplantaciją tampama ne tikdėl estetinių priežasčių, iki persodinimo paprastai laukia ne vienas gydymo etapas.
„Iš pradžių gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, tam tikros procedūros ir tik tuomet plaukų persodinimas.Net jei operacija bus atlikta dėl estetinių sumetimų, o tikroji slinkimo priežastis negydoma, persodinus plaukus priekyje, jie ten liks, tačiau kitur tuo metu slinks toliau, – įspėjo T. Raudonis. – Tačiau imant standartinį pacientą, 40-metį vyrą, kuris jau yra stabiliai tam tikrą metų skaičių praplikęs, galima iš karto pradėti nuo plaukų transplantacijos. Bet ir tada žmogus yra instruktuojamas, kad visą laiką reikės prevenciškaivartoti ir kitus vaistus, kad išliktų ir sustiprėtų likę plaukai.“
Pasiryžus plaukų transplantacijos operacijai reikėtų žinoti, kad tai – pusę paros ir daugiau laiko trunkanti procedūra.
„Tai labiau reiktų traktuoti ne kaip operaciją, o dienos procedūrą, dažniausiai trunkančią 12 valandų ir daugiau, nes kalbama apie du tūkstančius ar daugiau folikulų, kuriuos reikia persodinti per dieną.
Viskas vyksta taip: nupiešiama plaukų linija, kliento norimas kontūras, trumpai nukerpami plaukai, toliau pritaikoma vietinė nejautra ir pradedama procedūra. Yra kelios skirtingos metodikos, kaip gali vykti procedūra. Paprastai plaukai yra surenkami po vieną folikulą iš užpakalinės galvos srities – jie ištraukiami naudojant motorizuotą įtaisą su mažyte adata. Toliau vyksta plaukų implantavimas: tam gali būti naudojami miniatiūriniai pincetais, kuriais plaukų svogūnėliai rankomis sustatomi į padarytas skylutes, arba specialios implantavimo adatos, kiek palengvinančios darbą, tačiau dažniai neleidžiančios pasiekti natūralaus plaukų tankio“, – aiškino gydytojas.
Pasiteiravus, kiek atsparūs yra „naujieji“ plaukai, T. Raudonis patikino, kad persodinimo sėkmė siekia nuo 70 iki 90 procentų: „Transplantacijai iš pakaušio srities (kur daugumai garbaus amžiaus vyrų plaukų beveik visada lieka) imami plaukai yra atsparūs lytiniams hormonams ir slinkimui, tad persodinti jie paprastai prigyja. Jei reikia persodinti labai daug plaukų, gali būti, kad neužteks vienos procedūros, antras etapas tokiu atveju gali būti planuojamas po pusmečio ar metų. Procedūrą galima kartoti ir jei netenkina persodintų plaukų tankis.“
Kam negalima atlikti?
Tiesa, jei esant konkrečiam sutrikimui nieko nesiimama ir laukiama, kol iškris beveik visi plaukai, galima pavėluoti ir transplantaciją atlikti bus sudėtinga.
„Tokiu atveju galima paimti plaukus ir iš barzdos ar kitų kūno vietų, tačiau kūno plaukų tankis lietuvių populiacijoje dažnai yra per mažas, o ir šie plaukai neprilygsta ant galvos augančių plaukų kokybei“, – sakė trichologas.
Jo pastebėjimu, plaukų transplantaciją atlikti būtų sudėtinga ir jei sergama žvyneline ar kitomis uždegiminėmis galvos odos ligomis: „Esant bet kokiam aktyviam galvos odos uždegiminiam procesui ši procedūra negalima, kol bent pusmečiui nepasiekiama ligos remisija. Plaukų prigijimo tikimybė mažesnė ir esant ligoms, kurios sukelia randėjimo procesus odoje – tokiu atveju reikalingas ilgalaikis gydymas ir odos paruošimas persodinimui.“
Pašnekovo pastebėjimu, moterims plaukų transplantacija gali būti truputį labiau komplikuota, nes jų plaukų slinkimo modelis yra kiek sudėtingesnis, tad ir plaukų atkūrimo kryptis yra kiek apsunkinta. T. Raudonis pridūrė, kad populiarus moterims yra ir antakių plaukų persodinimas.
Poreikis auga, o specialistų trūksta
Nors paskutiniu metu trichologo, kaip specializuoto plaukų specialisto, konsultacijos darosi itin aktualios, Lietuvoje šioje srityje besispecializuojančių gydytojų dar yra labai mažai.
„Dauguma jų yra Vilniuje, keletas Kaune, o vien konsultacijos, nekalbant apie plaukų persodinimą, yra labai paklausios.Iki šiol populiariausia kryptis dėl tokių procedūrų būdavo Turkija. Ten ir pigu, ir pervežimas iš oro uosto organizuojamas, ir tyrimų paketas garantuojamas.Tačiau rezultatai pacientų dažnai nedžiugina o ir praėjus trims dienoms ar mėnesiams po operacijos, jei bus kas negerai, ar norėsis pasikonsultuoti, pagalbos greičiausiai nesulauksite ir nesijausite saugūs. Lietuvoje tą padaryti paprasčiau“, – sakė jis.
Pasiteiravus, kiek gi kainuotų plaukų persodinimo procedūra, gydytojas įvardijo standartinę 2000–3000 eurų ribą. „Suma gali svyruoti, nes vienos klinikos skaičiuoja svogūnėlio, kitos – vieno plauko kainą. O kadangi iš vieno svogūnėlio gali augti du, trys plaukai, sumos gerokai padidėja. Sumos gali svyruoti nuo 1 euro už folikulą ir tiek pat už plauką, taigi iš viso du kartus daugiau. Jei yra nuplikę daugiau nei pusė žmogaus galvos, kaina bus žymiai didesnė“, – aiškino T. Raudonis.
Įspėja dėl„stebuklingų“ šampūnų
Kalbėdamas apie nuplikimo prevenciją medikas kartu įspėjo ir dėl stebuklingą efektą žadančių šampūnų ir kitų kosmetinių priemonių.
„Svarbu atsiminti, kad tai nėra medicininės priemonės ir dažniausiai jokio efekto mažinant plikimą neturi, taigi šampūnai nuo plaukų slinkimo iš esmės viso labo yra geras marketingas.Taip pat ir įvairūs losjonai, ampulės, kurie gali kainuoti didžiulius pinigus, bet įrodymų, kad tai veikia, nėra. Vienintelė tepama veiklioji medžiaga, kuri veikia, yra minoksidilis, visa kita dažniausiai yra reklama be mokslinių įrodymų. Kaip ir maisto papildai gali būti skiriami šalia pagrindinio gydymo, kad plaukas greičiau augtų, bet tikrai ne slinkimo stabdymui“, – kalbėjo T. Raudonis.
Jis pridūrė, kad itin plaukai kenčia naudojant karščio priemones, kai yra stipriai pinamos kasos arba kasdien vaikščiojama susirišus plaukus toje pačioje vietoje ta pačia gumele. „Nuo traumos jėgos ir fizinio tempimo plaukai tam tikrose vietose ilgainiui iškrenta“, – konstatavo medikas.
