Apie tai, kokias gėles galima sodinti jau dabar, o kokias pasirinkti vasarai priklausomai nuo to, balkonas saulėtas ar pavėsingas ir augalų priežiūros subtilybes naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kauno miškų ir inžinerijos kolegos Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros doc. dr. Ingė Auželienė.
Jau ne pirmus metus gamta krečia pokštus – dar pavasarį ateina vasariška šiluma, o vos po kelių dienų saulę pakeičia lietus ar net sniegas, todėl ir su gėlių sodinimu balkone doc. dr. I. Auželienė ragina neskubėti.
„Laiką sodinimui labai sunku nusakyti tiksliai pagal kalendorių, nes pernai ir birželio mėnesį buvo minusinės temperatūros ir, kaip taisyklė, visos vienmetės gėlės yra jautrios bet kokiam šalčiui. Kitą kartą net nereikia minuso, net +3-+5 laipsniai gali turėti neigiamą poveikį“, – kalbėjo pašnekovė.
Geriausias pasirinkimas pavasariui – našlaitės
Saugiausias laikas sodinti gėles balkone – birželio pradžia, tačiau daugelis neišlaukia ir balkonus augalais nori pasipuošti anksčiau, dar gegužės pradžioje ar viduryje. Jei norisi augalus sodinti kuo greičiau, ekspertė pataria:
„Saugiausias variantas, kuris jau seniai naudojamas – pavasarį auginti našlaites, kurios nebijo minusinių temperatūrų, net jeigu būna keli laipsniai minuso, jos pilnai atlaiko. Našlaitės savo vegetaciją ir gražųjį sezoną baigia birželio pradžioje, tada jas galima pakeisti į vasarines gėles.
Taip pat galima sodinti kai kuriuos daugiamečius augalus, kurie žiemoja ir pavasarį jau turi dekoratyvius lapus ar spyglius. Aišku, žiedų neturėsime, bet, kol šalnos pasibaigs, galima pasipuošti įvairiomis viksvomis, erikomis, gebenėmis, taip pat, jei nusipirktume šiltnamyje užaugintus varpinius augalus, kurie taip pat gali iškęsti kelis laipsnius šalčio, būtų žymiai saugiau.“
Nors tai ir nėra pavasarinė gėlė, iki –1 laipsniošalčio pakenčia ir ciklamenai, taip pat raktažolės bei vis populiarėjantys eleborai.
„Gana dažnai šių augalų galime įsigyti gėlių parduotuvėse arba medelynuose, kol praeis šalnų pavojus, galima juos laikyti balkone, o paskui persodinti ar į sodą, ar į gėlyną, arba tiesiog pakeisti vasarinėmis gėlėmis“, – patarimais dalijosi doc. dr. I. Auželienė.
Skubantiems apželdinti balkonus docentė primena, kad visada naudinga turėti galimybę parsinešti lovelį ar vazoną iš balkono į vidų arba bent uždengti keliais sluoksniais agrodangos.
Patarė, ką sodinti vasarą
Atėjus pačiam apželdinimo pikui – vasarai – labai svarbu tinkamai pasirinkti, kokius augalus auginsite – būtina atsirinkti tuos, kuriems tiks sąlygos balkone. Būtent netinkamą augalų pasirinkimą pašnekovė įvardija kaip vieną dažniausių klaidų.
„Dažnai yra pasodinami augalai, kurie netoleruoja intensyvios saulės, labai saulėtuose balkonuose, paskui apdega, sunkiai vegetuoja ir, aišku, tada tikrai nėra dekoratyvūs“, – paaiškino ji.
Tad ką ekspertė patartų auginti saulėtame balkone? „Saulėtoje pusėje, jeigu iš tradicinių variantų, geriausiai tinka pelargonijos – ar svyrančios, ar mažiau svyrančios, lobelija tinka saulėtai vietai, kaip ir petunijos, surfinijos.
Šlamučiai rečiau sodinami, bet jie saulę labai mėgsta. Iš mažiau populiarių – diascijos (ragilės), skeptrenės, sundavilės, gazanijos, sukučiai. Žiles ir dikondras visada galime sodinti ir pavėsyje, ir saulėtoje vietoje. Nors jos nežydi, bet turi gražią pilkų lapų faktūrą“, – teigė pašnekovė.
Jei balkonas pavėsingas, docentė pataria sodinti begonijas, spriges, fuksijas, verbenas ir pažymi, kad tokioms sąlygoms parinkti augalus daug lengviau, nes saulėtuose balkonuose daugeliui augalų būna per karšta.
Vasarą į balkoną galima išnešti kambarinius augalus
Visgi yra universalių augalų, kuriuos galima auginti ir saulėtame, ir pavėsingame balkone. Jei norisi ne tik žiedų, bet ir gražių lapų, galima sodinti margenius, ipomėjas, taip pat pastaruosius kelerius metus populiarumo viršūnėje esančius varpinius augalus: ašuotes, soruoles, viksvas.
„Dar viena gera jų savybė yra ta, kad net jei kartais pamirštame palaistyti, ypatingai saulėtame balkone, jie labiau pakenčia sausrą ir saulę nei daugelis žydinčių augalų“, – pridūrė docentė.
Doc. dr. I. Auželienė priduria, kad atėjus vasarai į balkoną galima išnešti ir kambarinius augalus.
„Dažnai kambaryje augalai vargsta dėl šviesos trūkumo, todėl juos tikrai galima vasaros sezonu išnešti į balkoną, jiems tai bus kaip kurortas ir jie atsigaus.
Tam tiktų labiau pavėsingi balkonai arba tie, kur neintensyvi saulė, nes jeigu mes kambarinį augalą staiga išnešime į lauką, intensyvią saulę, jis tikrai apdegs.
Arba reikia jį po truputėlį grūdinti ir iš pradžių išnešti į labiau pavėsingą vietą ir tik po poros savaičių nešti pilnai į saulę. Tačiau dažniausiai pavėsingi balkonai yra tinkamiausi daugeliui kambarinių gėlių“, – įspėjo ekspertė.
Be to, net ir jei augalas į saulėtą balkoną atneštas ne iš kambario, o, pavyzdžiui, prekybos centro ar medelyno, kur, tikėtina, nebuvo intensyvioje saulės šviesoje, jį taip pat reikėtų grūdinti, kitaip saulė gali nudeginti lapus ir žiedus.
Balkonuose auginamų gėlių priežiūros patarimai
Sodinant gėles į lovelius ar vazonus, docentė pataria substratą papildyti maisto medžiagomis – arba panaudoti kompostą, arba ilgalaikes trąšas, kurių užteks visam sezonui, jei auginami vienmečiai augalai.
„Jeigu substratas neturi pakankamai maisto medžiagų, galima naudoti skystas trąšas, skirtas žydintiems arba lapiniams augalams (priklausomai koks augalas). Papildomai tręšti reikia kas savaitę arba kas dvi, reikia vadovautis trąšų gamintojų rekomendacijomis“, – priminė ji.
Vis tik, pats svarbiausias darbas yra tinkamas laistymas. Kaip svarbu pasirinkti tinkamus augalus, atsižvelgiant į sąlygas, taip svarbu ir tinkamai sureguliuoti laistymą. Doc. dr. I. Auželienė pastebi, kad atvejai, kai yra laistoma per daug, yra kone tokie patys dažni, kaip ir nepakankamas laistymas:
„Pavėsingame balkone pagrindinė problema – neperlieti, kad nepradėtų pūti šaknys, ypač, jei esame įpratę lieti tam tikru laiku, kartais drėgmės gali būti per daug, ypač, jeigu vėsesni orai. Tuo tarpu saulėtoje vietoje turime lieti dažniau.“
Pasiteiravus, galbūt laistymą geriausia palikti vakarui, docentė teigė, kad įsivyravus labai karštoms dienoms ir šiltoms naktims, geriausia augalus lieti iš vakaro, kad drėgmės užtektų iki kito vakaro, ji taip greit neišgaruotų.
Tačiau jei jau keliaujama į sezono pabaigą ir naktys vėsesnės, geriau lieti anksti ryte, kad substratas neliktų pernelyg drėgnas nakčiai ir nepradėtų pūti augalo šaknys bei neplistų ligos.
„Ką dar labai mėgsta augalai, ypač, jeigu yra sausas ir karštas oras – apipurškimą, bet reikia pasidomėti, nes vieni mėgsta drėgmę ant lapų ir jiems tai padeda atsigauti, o kiti, pavyzdžiui, tos pačios begonijos, ypatingai tos, kurios turi sodrius, „mėsingus“ lapus, nelabai mėgsta, kad lapai būtų drėkinami. Be to, negalima pukšti augalų vidury dienos, esant intensyviai saulei, nes galite apdeginti lapus ir žiedus“, – dar vieną priežiūros patarimą davė ekspertė.
Be to, nors tikimybė ir maža, balkonuose auginamus augalus gali pulti kenkėjai, dažniausiai – baltasparniai arba amarai, todėl svarbu dažnai apžiūrėti gėles ir vos pamačius pirmuosius kenkėjus imti veiksmų.
Tokiais atvejais docentė pataria augalus apipurkšti biologine saugia priemone, vadinamuoju žaliuoju muilu, taip pat galima patiems pasigaminti ūkiško muilo tirpalą. Be to, yra ir biologinių insekticidų, kurie nėra kenksmingi ir, jei augalai nėra skirti valgymui, juos galima saugiai naudoti, svarbu laikytis visų gamintojo pateiktų instrukcijų.
