Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Urbonas pastebi, kad lietuviai – itin kantrūs ir net pajutę skausmus numoja į juos ranka, o galiausiai pas gydytojus apsilanko tik tada, kai tulžies pūslės akmenligė sukelia komplikacijas.
Su abdominalinės chirurgijos gydytoju kalbėjomės, kokias funkcijas atlieka tulžies pūslė, kas skatina tulžies pūslės akmenligės vystymąsi, kokiais simptomais ji pasireiškia ir kada būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Riziką didina netinkama mityba
K. Urbonas pasakoja, kad tulžį kepenys gamina nepertraukiamai, tačiau kai nevalgome, esame ramybės būsenoje, ji kaupiasi tulžies pūslėje.
„Kiekvieno valgymo metu yra duodamas impulsas, tulžies pūslė susitraukia ir išskiriamas didesnis tulžies kiekis mums pavalgius. Tulžis jungiasi su kasos fermentais ir padeda virškinti maistą“, – paaiškino gydytojas.
Vis dėlto, metų metus tulžies pūslėje gali formuotis akmenys ir to daugelis žmonių nė nepajaučia. Šios ligos vystymąsi gali nulemti genetika, tulžies pūslės gebėjimas susitraukti, taip pat dažniau ji diagnozuojama moterims. Tai rizikos faktoriai, kurie nepriklauso nuo mūsų, tačiau nemenką įtaką turi ir mūsų gyvenimo būdas:
„Jeigu žiūrėtume į rizikos faktorius, kuriems galime turėti įtaką, tai vienareikšmiškai yra mūsų mityba, mūsų judrumo nebuvimas – hipodinamija arba sėslus gyvenimo būdas.
Šie faktoriai neabejotinai yra dabartinės mūsų Vakarų populiacijos rykštė, nes gyvenimo būdas mus verčia judėti mažiau, daug patogumų, viskas arti, urbanizuota, judėti daug nereikia.
Taip pat valgome daug pusfabrikačių, rafinuotų maisto produktų – tiek perdirbtų gyvulinės kilmės, tiek palmių aliejų, skrudinto maisto, rafinuotų cukrų, kurie visi prisideda prie tulžies pūslės akmenligės vystymosi.“
Didesnė rizika kyla ir asmenims, kurie laikosi dietų ir per itin trumpą laiką atsikrato daug svorio. K. Urbonas priduria, kad dėl šios priežasties tulžies pūslės akmenligės rizika didėja ir jauno amžiaus asmenims.
„Visada rekomenduojama svorį mesti tolygiai, nes staigiai metant svorį išskiriama daug cholesterolio, jis gali koncentruotis ir tulžies pūslėje gali labai greitai suformuoti akmenis“, – paaiškino gydytojas.
Dažniausiai aptinkami cholesteroliniai akmenys
Jis pažymi svarbų faktą, kad skiriamos kelių tipų tulžies pūslės akmenligės. 90-95 proc. Visų atvejų sudaro cholesterolinės kilmės akmenys:
„Tai reiškia, kad per didelis cholesterolio kiekis, kurį išskiria kepenys, kaupiasi, kristalizuojasi, cholesterolio kristalai prikimba prie tulžies pūslės gleivinės ir galiausiai virsta cholesteroliniais akmenimis.“
Daug retesni atvejai, kai susidaro juodieji, tulžies pigmento akmenys, kurie dažniausiai kaupiasi dėl padidėjusio bilirubino, kurį kepenys išskiria kartu su tulžimi, kiekio. Tai daug būdingiau asmenims, kurie turi įgytus ar įgimtus faktorius – tam tikras anemijos formas, kepenų cirozę.
Patys rečiausi atvejai – mišrūs, kai maišosi cholesteroliniai ir tamsaus pigmento akmenys. Tai sudaro vos 1-2 proc. visų ligos atvejų.
Abdominalinės chirurgijos gydytojas pasakoja, kad dažniausiai ši liga vystosi ilgą laiką ir daugelis nejaučia jokių simptomų, kurie išduotų, kad tulžies pūslėje formuojasi akmenys. Skaičiuojama, kad simptomai per metus pasireiškia tik 1-2 proc. asmenų, kurių pūslėje susidarę akmenys.
„Bet einant metams rizika didėja ir per maždaug 15 metų kas trečiam žmogui simptomai gali pasireikšti“, – pridūrė K. Urbonas.
Ragina nedelsti pajutus skausmą
Jo teigimu, lietuviai dažnai yra labai kantrūs ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nebepakeliamas ir, dažnu atveju, liga jau būna sukėlusi komplikacijas.
„Komplikacijos galimos įvairiausios ir net labai rimtos. Švelniausia komplikacija yra hepatinė kolika – stiprūs skausmai, kurie įvardijami kaip vieni stipriausių žmogaus suvokimui skausmų. Šis skausmas dažniausiai būna trumpalaikis, kaip staigia prasideda, taip staiga ir atsileidžia.
Kai kolikos kartojasi, net ir kantriausi žmonės neiškenčia, atvyksta prašydami sprendimo. Nemažą dalį tokių pacientų konsultuojame jau priėmimo skyriuose ir jiems sekantis žingsnis jau yra operacija“, – sakė abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Riebaus, skrudinto, aštraus maisto mėgėjams, kurių tulžies pūslėje susidarę akmenys, gali pasireikšti stiprus skausmas tulžies pūslės projekcijoje, po dešiniu šonkaulių lanku. Pajutus tokį skausmą K. Urbonas pataria nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją – kitaip gali grėsti liūdnos pasekmės:
„Skausmas gali praeiti, bet galiausiai gali įvykti tulžies pūslės obstrukcija, tulžies pūslės latako blokas, kas gali lemti gerokai rimtesnes problemas – tulžies pūslės uždegimą (ūminį cholecistitą).
Organizmas pats bando viską išspręsti pats, spazmai skirti pašalinti kliūtį tulžies pūslės latakėlyje. Tulžies pūslei vis stipriau spazmuojant akmenukas gali būti išstumtas į pagrindinį kepenų lataką, tada gali prasidėti tulžies latakų akmenligė, kuri gali pasireikšti mechanine obstrukcine gelta, tulžiniu pankreatitu (kasos uždegimu), dėl ko ligos eiga būna gerokai sunkesnė.“
Jei tulžies pūslėje susidarę akmenys yra smulkūs, iki 2 cm skersmens, kyla minėtųjų komplikacijų rizika, o didesni akmenys, didesnio nei 2 cm skersmens, ilgainiui gali sukelti lėtines komplikacijas – tulžies pūslės fistules, skatinti tulžies pūslės vėžio vystymąsi.
Aptikus laiku pakanka gyvensenos pokyčių
K. Urbonas pasakoja, kad tulžies pūslės akmenys lengvai diagnozuojami atliekant ultragarso tyrimą, ypač, jei žmogui pasireiškia tipiniai simptomai – skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, dažnai susijęs su riebesnio maisto vartojimu – ir tiriama tikslingai:
„Jeigu pajautėte simptomus, negalima jų ignoruoti, nes labai liūdna, kai tokie pacientai atvyksta jau vėlyvose ligos stadijose ir turime komplikacijas. Žmonės savaitę, dvi užsitęsus skausmams po dešiniu šonkaulių lanku visiškai nekreipia dėmesio, o galiausiai atvyksta jau su tulžies pūslės prakiurimais ir kitomis komplikacijomis – pankreatitu, tulžies latakų akmenlige.“
Tačiau, kaip pažymi gydytojas, liga aptinkama ir tais atvejais, kai žmogus tiriasi profilaktiškai, todėl vertėtų kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris, esant poreikiui, nukreips pas kitus specialistus, o aptikus ligą bus skiriamas atitinkamas gydymas.
„Ankstyvose stadijose, kai ultragarso metu matome kristalus tulžies pūslėje, mes dar galime padėti pokyčiais – pakeitus dietą, stebint būklę. Jeigu žmogus pakeičia savo mitybą, tikrai galima išvengti akmenų susidarymo.
Labai efektyvių medikamentų neturime, vienas plačiausiai žinomų vaistų yra ursodeoksicholio rūgštis, kuri tirpina akmenis, bet stambių akmenų neištirpina, o esant smulkiems akmenukams yra efektyvūs tik kas antram žmogui. Medikamentinis gydymas labai retai taikomas, dažniau populiaresnis vaikų amžiuje.
Tulžies pūslės akmenligės atvejais jau reikia chirurgo įsikišimo. Bent jau konsultacijos, kurios metu įvertinama, ar liga yra simptominė, ar besimptomė, kokie yra akmenys“, – apie gydymo būdus kalbėjo pašnekovas.
Vis tik, sakoma, kad visada geriausia nesusirgti. K. Urbonas pabrėžia, kad auksinio recepto, kaip nuo to apsisaugoti, nėra, tačiau pora lengvų patarimų gali padėti sumažinti riziką:
„Puodelis rytinės kavos gali padėti sumažinti tulžies pūslės akmenligės riziką, nes kofeinas skatina tulžies pūslės išsituštinimą, tulžies nutekėjimą.
Jei užkandžiaujame, geriausia pasirinkti tam tinkamą maistą – riešutus. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad žemės riešutai mažina tulžies pūslės akmenligės riziką, taip pat migdolai. Geriau užkandžiauti riešutais, o ne greitu maistu ar šokoladukais.“
