Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.
Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša savo ruožtu pažymėjo, kad neretai taip nutinka dėl to, kad pacientai vaikosi konkrečių pavardžių, o ne šiaip specialistų.
„Bent pas mus eilės pas šeimos gydytoją vidutiniškai yra 7 dienos, pas specialistą – 30 dienų. Aišku, yra specialistų, kurie yra labai populiarūs ir jiems užrašyta pacientų eilė yra didesnė. Tai čia viską lemia mūsų tokia demokratiška tvarka, kad visi gali rinktis konkretų specialistą.
Daugelyje šalių, kur yra privalomojo draudimo medicina kaip pas mus, jei nori patekti pas okulistą, tai tave rašo pas tą, kur yra arčiausias laikas. O pas mus gi galima pasirinkti gydytoją. Ne paslaptis, jų yra labai populiarių, ir pas mus kai kurie okulistai gali priimti šiandien, rytoj, o vienas labai populiarus, besispecializuojantis vaikų ligose, ir visos Kauno mamos mano, kad patikrinti vaiko regą geriausiai gali tik jis“, – komentavo poliklinikos vadovas.
Kitur laukti ir pusmetį normalu
Be kita ko, jis priminė, kad, palyginus su kitomis šalimis, lietuviams skųstis nėra ko, mat ten gyventojai priversti laukti ir pusmetį.
„Visame pasaulyje išsivysčiusiose šalyse, kur finansavimas vienam gyventojui yra nuo 2 iki 6 kartų didesnis nei Lietuvoje, tai planinės konsultacijos pas specialistą laukti pusę metų nieko nestebina. Tai ir Anglija, Vokietija, Prancūzija.
Taigi mūsų problema, kad turint ženkliai mažiau finansuojamą medicinos sistemą mūsų žmonės nori žymiai geresnės paslaugos. Tai yra tokia praraja tarp galimybių ir norų. Ir, manau, politikai šiuos nepagrįstus lūkesčius tik skatina, o gydymo įstaigos tada atsiduria tarp kūjo ir priekalo“, – pastebėjo P. Kibiša.
Susimokėjus pateksi greitai ir be siuntimo
Visgi tiems, kurie įsispyrę nori gauti tam tikro specialisto konsultaciją ir gali už tai susimokėti, sprendimas yra – gydymo įstaiga gali suteikti tokią paslaugą ir nereikės nė šeimos gydytojo siuntimo.
Tokią galimybę patvirtinę Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pažymi, kad visgi net ir susimokėjus pirmiausią tą dieną paslaugą turi gauti PSDF drausti asmenys.
„Mokėti gali būti prašoma, kai pacientai pageidauja gauti paslaugą ne eilės tvarka, o greičiau. Tačiau ir tuo atveju įstaiga turėtų supažindinti pacientą su jo teise ir galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugą nemokamai eilės tvarka, nurodant paslaugos teikimo datą. Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.
Visgi pirmiausia gydymo įstaiga turi atlikti visas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas paslaugas tiems pacientams, kurie tą dieną buvo užregistruoti eilėje. Ir tik po to teikti mokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras“, – aiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.
Ji pridūrė, kad įstaigoje turi būti viešai skelbiamas iš PSDF apmokamų paslaugų kiekvienos darbo dienos teikimo planas-grafikas. Jame taip pat turi būti nurodytas iš PSDF apmokamų paslaugų skaičius.
Viešajame sektoriuje neskatinama
P. Kibišos teigimu, nors tokia galimybė susimokėjus už paslaugą ją gauti anksčiau yra, bet tai nėra skatinama viešajame sektoriuje.
„Viešosios įstaigos negali imti priemokų, kad pacientas patektų greičiau, taip pat numatyta, kad mokamai galima priimti tik tada, kai aptarnaujame PSDF draustus pacientus. Ir net jei norėtume, negalėtume imti brangiau, nei mums moka ligonių kasos. Tai ar mes imsime iš žmogaus, ar iš kasų, tai mes nesuinteresuoti ir mes negalime kažkaip atskirti srautų“, – komentavo jis.
Kita vertus, pašnekovas teigė, kad yra dalis paslaugų teikiama mokamai. „Ir iš užsienio žmonės atvyksta nedrausti, tai populiaru yra. Ir, tiesą sakant, šiaip nedemonizuočiau to susimokėjimo, nes, pavyzdžiui, mokamų laboratorinių tyrimų, kuriems nėra medicininių indikacijų, auga dešimtimis kartų. Tai rinka yra pribrendusi ir linkusi susimokėti“, – pastebėjo P. Kibiša.
Ribotas finansavimas
Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta Vanagienė taip pat patvirtino, kad visokių atvejų pasitaiko ir atsiranda tokių, kurie už paslaugas moka iš savo kišenės.
„Jei pacientas nedraustas arba pats nusprendžia, kad jam reikalinga vieno ar kito specialisto konsultacija ir neturi šeimos gydytojo siuntimo, jis registruojasi mokamai paslaugai“, – portalui tv3.lt sakė ji.
Poliklinikos atstovė teigė, kad šiuo metu eilės įstaigoje siekia nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.„Ilgiausios eilės yra pas vaikų kardiologus, oftalmologus, suaugusiųjų kardiologus, dermatovenerologus“, – vardijo R. Vanagienė.
Ji kartu pažymėjo, kad patekimo pas gydytojus specialistus eilių priežastis reiktų vertinti kompleksiškai. „Dažnu atveju ilgas laukimo eiles lemia nepakankamas PSDF finansavimas. Kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga yra ribojama kasmet nustatomų sutartinių sumų, už kurias galima teikti gydytojų specialistų konsultacijas“, – aiškino ji.
Pašnekovė priminė, kad iki šiol viršytos sumos būdavo apmokamos tik dalinai, todėl įstaigos suteikusios daugiau konsultacijų pacientams, nei nurodyta sutartyje, turėdavo šias paslaugas finansuoti savo lėšomis.
„Išskirtiniai buvo 2021 metai, kai ligonių kasos apmokėjo visas viršytas paslaugas. Antakalnio poliklinikoje tokių paslaugų buvo suteikta už daugiau nei 1 mln. eurų. Neturėdamos garantijų dėl apmokėjimo, gydymo įstaigos teikia tik tiek paslaugų, kiek numatyta sutartyje su ligonių kasa, o likusios paslaugos tampa mokamomis“, – konstatavo R. Vanagienė.
Gali pasirinkti gydymo įstaigą
Nors įprasta, kad poliklinikoje pas šeimos gydytoją apsilankęs asmuo ir specialisto konsultacijos greičiausiai ateis čia, visgi jis gali pats pasirikti gydymo įstaigą. Ir visų pirma rinktis tą, kur eilės pas specialistus yra trumpiausios.
„Pacientams svarbu žinoti, kad turint šeimos gydytojo siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, jis šias paslaugas gali gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa. Šiuo metu IPR (internetinė pacientų registracija www.ipr.esveikata.lt), pacientai lengvai gali matyti visų įstaigų skelbiamus artimiausius konsultacijų laikus“, – nurodė R. Vanagienė.
VLK primena, kad pas gydytoją specialistą reikia užsiregistruoti per 60 dienų – šiuo metu tiek laiko galioja siuntimas.
„Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos užtikrinti pacientų galimybes prisiskambinti į registratūrą, pasirinkti jiems patogų registracijos pas gydytoją būdą.
Kilus neaiškumų, pacientams patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti“, – pažymėjo Ž. Baigienė.
Apsunkina ir registracijos sistema
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė konstatavo, kad nemažėjančių eilių problema nulemta ne tik riboto finansavimo, bet ir netolygaus specialistų pasiskirstymo.
„Jei nori konkrečios pavardės gydytojo, o artimiausiu laiku laisvo laiko nėra, tai ką turi daryti, susimokėti tada. Bet nemokamų paslaugų kiekis, kaip mes benorėtumėm, visada bus ribotas. Nėra taip, kad maišelis yra be dugno. Kitas dalykas, jei norime, kad nemokamų paslaugų kiekis didėtų, tada turime gerokai didesnius mokesčius mokėti.
Taip pat yra netolygus specialistų pasiskirstymas, trūksta šeimos gydytojų, tačiau kiek bandyta juos sugrąžinti į regionus, jie nelinkę to daryti“, – komentavo ji.
Parlamentarė pridūrė, kad daug problemų spręstų ir tai, jei žmonės mokėtų naudotis IPR – išankstine pacientų registracijos sistema: „O daug ypač vyresnio amžiaus žmonių net elektroninės bankininkystės neturi. Tas vėl apsunkina, reikia skambinti registruotis, prašyti gydytojų, kad padėtų.“
J. Sejonienė kartu siūlė plačiau žvelgti į eilių problemą. „Suprantu, kad kai jau yra bėda, ją reikia spręsti. Bet kur dažnai lietuviai daro klaidą – nesprendžia problemų ankstyvose stadijose. Tą, aišku, turėtų nuosekliai daryti šeimos gydytojų komandos, tuomet ir dauguma ligų neįsisenėtų.
Kitas dalykas – turime imtis profilaktinių priemonių kad ir kaip būtų nemalonu pasakyti, bet ir rūkančių turime, ir alkoholio vis dar daug suvartojame, ir kitų žalingų įpročių turime, ir judame per mažai. Bet kitaip tu problemų niekada neišspręsime“, – tikino Seimo narė.
