Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys. Ciklamenus ir azalijas derėtų lieti iš apačios, pripilant vandens į padėklus.
Vasario mėnesį šalinkite nužydėjusius raktažolių žiedynus, taip paskatinsite naujų žiedynų formavimąsi. Kartą per savaitę gėles patręškite 0,1 proc. mineralinių trąšų tirpalu.
Kad pražystų meilenis (amarilis), pastatykite jį šiltoje, šviesioje vietoje ir reguliariai, bet saikingai laistykite. Jei patalpoje bus pastovi 16–18 laipsnių temperatūra, žiedynas formuosis lėčiau, bet ilgiau žydės.
Ciklamenai šaltuoju metų laiku mėgsta šviesą. Jei kambaryje palaikytumėte 16 laipsnių temperatūrą, jie žydėtų labai ilgai.
Araukarijai tinkamiausia 5–12 laipsnių temperatūra. Šiltesnėje patalpoje ją gali apnikti voratinklinė erkutė. Pageltę spygliai – ženklas, kad augalą užpuolė kenkėjai.
Stebėkite, kad žiemą neperdžiūtų azalijos. Jos auginamos durpinėje žemėje, tad jei vazone ji dar drėgna, augalui drėgmės gali trūkti, nes durpės sugeria vandenį ir jo neatiduoda. Azalijas patariama pamerkti į vanden į su visu vazonu.
Nors gėles žiemą laistome rečiau, augalams labai naudinga, jei kasdien juos apipurškiame virintu kambario temperatūros vandeniu. Purkšti reikėtų tik ant švarių ir nuvalytų lapų.
Vieta ant palangės
Žiemą gėlės gauna mažiau saulės šviesos, todėl rekomenduojama jas laikyti kuo arčiau lango,neuždengto žaliuzėmis ar roletais. Svarbu, kad gėlių šakelės ar lapai nesiliestų prie lango stiklo, nes esant didesniems šalčiams augalai gali tiesiog nušalti. Ant palangės drąsiai galima laikyti margenius, katilėlius, chlorofitus.
Toks laikymas turi ir minusų. Jei gėlė stovi ant palangės, po kuria yra radiatorius, ji gali pradėti džiūti, nepaisant to, kaip dažnai ją laistote. Tokiu atveju augalus reikėtų patraukti atokiau nuo radiatorių ir kitų šilumą skleidžiančių prietaisų.
Sauso ir karšto oro nemėgsta marantos, tilandsijos, kalatėjos, orchidėjos, paparčiai, tačiau tokios sąlygos tinkamos dracenoms, trijuostėms sansevjeroms, difenbachijoms, aspidistroms, filodendrams, gardenijoms, kaktusams.
Žiemą žydinčius augalus rekomenduojama laikyti šiltoje patalpoje, kurioje laikytųsi bent 12–16 laipsnių temperatūra. Tokiomis sąlygomis puikiai jaučiasi smidros, agavos, klivijos, kambarinis klevas, geranijos, vaškinės gebenės, rožės ir ciklamenai.
Vėsesnės patalpos patinkabalzaminui, katilėliui, lantanai, jazminui, kinrožei, šilokui, fikusui. Šiems augalams palankiausia 12–18 laipsnių temperatūra. Jei neturite galimybės keisti kambario temperatūros ar negalite gėlių perkelti į vėsesnę patalpą, patariama augalus statyti arčiau balkono durų ar lango.
Didesnę šilumą mėgsta Amazonės lelija, antūris, karališkoji begonija, difenbachija, margenis, maranta, sansiverija ir sanpaulija. Šioms gėlėms palankiausia 18–25 laipsnių temperatūra, todėl žiemą jas geriausia perstatyti kuo toliau nuo langų.
Šaltuoju metų laiku labai atsargiai vėdinkite kambarius. Jei už lango vyrauja minusinė temperatūra, arti langų stovinčios gėlės gali akimirksiu nušalti. Vėdindami patalpas nuo žvarbių skersvėjų saugokite sanpaulijas ir fikusus, nes šios gėlės į tokias sąlygas reaguoja itin jautriai.
Tręšimas ir kiti patarimai
Nežydinčioms kambarinėms gėlėms trąšos nėra reikalingos iki pat pavasario. Naudingiau papurenti žemę, nes taip augalų šaknys lengviau įsisavina deguonį. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama tręšti žydinčias arba aktyviai augančias gėles, pavyzdžiui, sanpaulijas, katilėlius, raktažoles.
Prieš tręšiant kambarines gėles, dirvą būtina sudrėkinti tik kambario temperatūros vandeniu, kad pilamos trąšos nenudegintų augalų šaknų. Kartą per savaitę gėles naudinga palieti ramunėlių, dirvinių asiūklių nuoviru arba virintu kambario temperatūros vandeniu.
Kalbant apie augalų priešus, kambarinių gėlių neapniks amarai, skydamariai, erkės ar kiti kenkėjai, jei lapus ir stiebus retkarčiais nuplausite šaltu vandeniu, praskiestu tabako nuoviru. Taip pat nuo kambarinių augalų reikėtų dažnai ir kruopščiai valyti dulkes, kurios trukdo sugerti saulės šviesą.
Persodinimo darbus reikėtų atidėti iki žiemos pabaigos. Kol gėlės ilsisi, jas persodinant sukeliamas papildomas stresas, dėl kurio augalui bus sunkiau prigyti naujoje vietoje. Prieš persodinimą reikėtų apžiūrėti kambarinių gėlių būklę, ar jos tam pasirengusios.
Petras Klimas
