Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anksčiau protėviams išskirtinę svarbą turėdavo šį šeštadienį, spalio 4 dieną, minėta šv. Pranciškaus diena. Jos metu senovėje visuomet būdavo atliekamas vienas veiksmas, apsaugantis kitų metų derlių nuo įvairių stichijų.

Anksčiau protėviams išskirtinę svarbą turėdavo šį šeštadienį, spalio 4 dieną, minėta šv. Pranciškaus diena. Jos metu senovėje visuomet būdavo atliekamas vienas veiksmas, apsaugantis kitų metų derlių nuo įvairių stichijų.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie šią dieną papasakojo etnologas Libertas Klimka.

Šv. Pranciškus bažnyčios liturgijoje labai svarbus. Legendos pasakoja, kad jis su miško paukšteliais, žvėreliais sugebėdavo susikalbėti.

Pagal kalendorių, spalio 4 diena taip pat yra laikoma Tarptautine gyvūnijos globos diena“, – aiškino etnologas.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl derliaus apsaugos atlikdavo 1 veiksmą

Kaip pasakojo pašnekovas L. Klimka, kiekvienas senovėje per šv. Pranciškaus dieną pasiėmęs varpelį keliaudavo į bažnyčią.

REKLAMA

To reikėdavo, kad varpelis būtų pašventintas, o su juo būtų atliktas vienas svarbus veiksmas, padedantis apsaugoti derlių nuo stichijų.

„Lietuviams šią dieną šv. Pranciškus yra padovanojęs tradiciją bažnyčioje pašventinti varpelį.

Tuo varpeliu Pranciškaus dieną arba artimiausią sekmadienį, nes dažnai bažnytinės šventės keliamos į sekmadienį, kad žmonių darbai nebūtų trikdomi, kaimas apeidavo dirbamus laukus ir patilindžiuodavo varpeliu.

REKLAMA
REKLAMA

Tai reikšdavo, kad laukai bus apsaugoti nuo visokių stichinių nelaimių, nuo didelių liūčių ar sausrų, nuo to, kad vasaros metu ledai neišmuštų pasėlių“, – dalijosi etnologas.

Pasak jo, bendrai žmonijos istorijoje varpelis turi svarbią reikšmę. L. Klimka dalijosi, kad tikėta, jog jis atbaido įvairias piktas dvasias.

„Šiaip jau žmonijos istorijoje varpų garsai yra laikomi svarbiais ginantis nuo visokių demonų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net ir prieš krikščioniškus laikus varpas kai kuriose civilizacijose varpai būdavo naudojami, atbaidant piktas dvasias“, – sakė jis.

Kokia žiema laukia?

Pasiteiravus apie tai, kokie orai laukia, L. Klimka tikino, kad jų prognozės išliko panašios, kaip ir rugsėjo 29-ąją, per šv. Mykolo dieną.

REKLAMA

Anksčiau etnologas pasakojo, kad per šv. Mykolą lietuviai stebėdavo rytinio vėjo kryptį ir tai, kokia diena pasirodė – apsiniaukusi ar giedra. Šie ženklai parodydavo, kokia bus žiema.

„Protėviai sakydavo, kad reikia iš pat ryto pažiūrėti, iš kur pučia vėjas. Anksčiau manyta, kad jeigu iš vakarų pučia – žiema bus nesunki, su atlydžiais, lietumi, jeigu iš rytų – žiema bus žvarbi, vėjuota, nemaloni, jeigu iš šiaurės – žiema snieginga, šalta, o jeigu iš pietų – tai galima sakyti, kad visai žiemos nebus.

REKLAMA

Dar sakydavo, kad jeigu diena giedra – tai žiema bus labai šalta, o jeigu apsiniaukusi – tai laukia šilta žiema, lengva“, – spėjimais dalijosi jis.

Taip pat etnologas L. Klimka tąkart atskleidė, kad jis taip pat stebėjo šv. Mykolo dienos orus.

Anot jo, rūsčios žiemos vertėtų nesitikėti: „Panašu, kad labai šaltos žiemos šiemet nebus.“

REKLAMA
Kokie gražus musu papročiai Gaila,kad per ta skubėjima daug ko nematom
Geriau pakomentuokit kada Čmilytė pradės savo išvaizdą keisti,ar šią žiemą,ar kitą.Jinai atrodo kaip šiaudinė Onutė,o kaip lenda į eterį lyg būtų galima į ją žiūrėti.Kada pagaliau jinai susipras nueiti į kirpyklą ir susitvarkyti save.
Ir koks bus gruodis? Manau niekas nezino. Papilstyti is tuscio i kiaura tai kiekvienas sugeba.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų