Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra rūkymo žala organizmui, kas vyksta su kūnu rūkant bei kaip žinoti, kad žmogus turi priklausomybę nikotinui.
Nėra tokio organo, kurio nepažeistų rūkymas
Prof. E. Danilos teigimu, nikotinas yra šiek tiek stimuliuojanti, nedaug euforizuojanti ir šiek tiek nuotaiką pakelianti medžiaga. Labai greitai įkvėpus tabako dūmų ir nikotinui patekus į kraujotaką, ši medžiaga galvos smegenyse stimuliuoja energijos ir džiaugsmo receptorius.
Tačiau jei žmogus rūko nuolat, tas efektas nebūna toks stiprus ir ilgainiui nuo to randasi priklausomybė, atsiranda poreikis įkvėpti dar ir dar. Taip pat „teigiamu“ poveikiu laikomas sumažėjęs noras valgyti, gali atsirasti anoreksijos požymių.
Rūkymas sukelia be galo daug ligų. Pasak profesoriaus, turbūt nėra tokio organo, kurio nepažeistų tabako rūkymas, tačiau labiausiai jis paveikia kvėpavimo sistemą. Ji yra labiausiai žalojama.
„Ligos, kurios yra tiesiogiai susijusios su rūkymu: lėtinis bronchitas, lėtine obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys. Rūkymas skatina plaučių infekcijas, nes tuo metu, kai žmogus rūko, imuninė sistema turi reaguoti išsiskiriant tabako degimo produktams.
Į organizmą patenka nemažai dervų, kurias organizmas turi šalinti. Dervas šalina ląstelės, kurios dalyvauja ir žmogaus organizmo gynyboje, įvairiausių mikroorganizmų. Tos ląstelės būna užimtos, nes tuo metu dirba išvalydamos organizmą nuo dervų ir tuo pat metu negalėdamos pakankamai dėmesio skirti mikroorganizmų šalinimui, todėl yra didesnė rizika susirgti visomis infekcijomis“, – aiškina prof. E. Danila.
Taip pat yra pažeidžiama kraujotakos sistema, didėja rizika susirgti koronarine širdies liga, atsiranda problemų su galvos smegenų kraujotaka, padidėja infarkto ir insulto tikimybė, kadangi yra pažeidžiamos kraujagyslės, o jos turi poveikį visam organizmui.
Pasak profesoriaus, žmogaus organizmas gali būti nepakankamai aprūpinamas krauju, pradeda šalti ir silpti kojos, žmogus eidamas turi sustoti. Didėja cukrinio diabeto rizika, lėtinės išemijos, demencijos, kyla rizika susirgti daugelio kitų organų vėžiu, įskaitant inkstų.
1 iš 10 rūkančių serga plaučių vėžiu
Reguliariai rūkantys žmonės dažniausiai per dieną surūko po pakelį cigarečių. Kadangi yra pažeidžiama visa kvėpavimo sistema bei kraujagyslės – žmogus pradeda greičiau senėti. Nori to ar ne – po tam tikro laiko pradeda rastis nebūdingos tam amžiui ligos. Žmogus pats „prisikviečia“ ligas, kurių tokiame amžiuje dar galėjo neturėti.
„Rūkančio žmogaus pradeda keistis paviršinis bronchų ir plaučių epitelis, gleivinių ląstelės. Normaliai bronchų ląstelės yra savotiškos, su mikroskopiniais gaureliais, ataugėlėmis ir jos visada juda. Plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl žmogus prisikvėpuoja įvairiausių dulkelių, bakterijų.
Tie gaureliai išneša įvairias dulkeles su gleivėmis ir vyksta išsivalymas – normali apsauginė žmogaus plaučių reakcija. Taigi, rūkant pamažu pradeda plonėti sienelės, išnyksta gaureliai ir gleivinė tampa visiškai kitokia, ji nebesugeba apsivalyti, todėl didėja gleivių organizme mitybinė terpė, bakterijos pradeda apsigyventi žmogaus kvėpavimo takuose nenormaliu kiekiu ir tokios bakterijos, kurių mūsų kvėpavimo takuose neturėtų būti.
Ilgainiui bronchai pradeda randėti, keičiasi plaučių audinys, nevyksta normali regeneracija, todėl pradeda rastis plaučių vėžys. Maždaug kas 5 rūkantis žmogus susirgs lėtine obstrukcine plaučių liga, o kas 10 žmogus – plaučių vėžiu.
Skaičiai yra labai dideli. Įsivaizduokime 10 pažįstamų rūkančių žmonių: 2 iš jų sirgs lėtine obstrukcinė liga, o 1 plaučių vėžiu“, – šokiruojančią statistiką pateikia prof. E. Danila.
Žmogus savo gyvenimą sutrumpina 10–15 metų
Tačiau ar gali organai atsistatyti, jei žmogus po kurio laiko rūkymo nusprendė pradėti rūpintis savo sveikata? Profesorius vieno atsakymo į šį klausimą neturi – viskas priklauso nuo rūkymo stažo.
Jis išskiria du pagrindinius dalykus: kiek per dieną žmogus surūko cigarečių ir kiek ilgai jis rūko. Lyginant du rūkančius žmones, tai blogiau yra rūkyti po pusę pakelio 20 metų, nei po pakelį 10 metų, nes ilgainiui pokyčiai tampa mažiau grįžtami, o kai kurie išvis negrįžtami, tačiau priklausomai nuo rūkymo stažo, organai gali sugrįžti į sveiką būseną.
Yra sakoma, kad viena cigaretė sutrumpina žmogaus gyvenimą 10 minučių, kiti sako – jog 1 minute. Kaip yra iš tikrųjų? Profesorius pasakoja, jog Jungtinėje Karalystėje yra atlikta daug tyrimų, o kai kurie truko net 50 metų.
„Buvo tiriami rūkantys ir nerūkantys asmenys. Yra faktas, jog rūkymas sutrumpina žmogaus gyvenimą maždaug 10–15 metų, priklauso nuo to, kiek jis rūkė.
Trukmę sunku transformuoti į cigaretes ar minutes, tačiau imant tipišką, rūkantį asmenį, tai jis savo gyvenimą sutrumpina būtent tiek metų, dėl to, nes anksčiau ateina senatvė ir įvairios ligos“ – tikina specialistas.
Ar esu priklausomas nuo rūkymo?
Daugumą rūkančiųjų net nepastebi, kaip ilgainiui tampa priklausomi nuo nikotino. Anot profesoriaus, norint padėti žmogui mesti rūkyti – yra tiriama fizinė priklausomybė. Be fizinės priklausomybės dar yra emocinė, ritualinė, kai kažkas kompanijoje rūko, todėl rūkau ir aš.
Tačiau gydytojams svarbiau fizinė priklausomybė. Nikotino nutraukimas gali lemti abstinencijos simptomus. Žmogus gali būti jautrus, emocionalus, dirglus, tačiau tai yra laikini pokyčiai. Norint įvertinti, ar žmogus turi fizinę priklausomybę, yra klausiama, kada jis surūko savo pirmąją cigaretę pabudęs.
„Jei žmogus pabudęs surūko cigaretę praėjus daugiau nei valandai, tai rodo, kad fizinė priklausomybė nėra didelė, tai labiau ritualiniai dalykai. Jei žmogus surūko per pirmąsias 10–30 minučių, tai rodo, kad yra didelė fizinė priklausomybė, todėl tokiam žmogui reikėtų patarti, kaip mesti rūkyti.
Tačiau jei žmogus mano, jog problemų su rūkymų neturi ir mesti nenori – tokiu atveju jam padėti nepavyks, galima jį nebent informuoti apie tikimybę pasenti, mirti ir susirgti vienomis ar kitomis ligomis“, – dėsto prof. E. Danila.
Šiuo metu labai populiarios yra elektroninės cigaretės, tačiau yra du mitai, kuriuos specialistas norėtų paneigti: jog jos yra mažiau žalingos ir kad jos padeda mesti rūkyti – tai yra netiesa. Elektroninės cigaretės nepadeda mesti rūkyti, priešingai, dar labiau įtraukia, ypač jaunąją kartą, nes tai madinga, šiuolaikiška.
Todėl susidaro įspūdis ir tyrimai rodo, kad rūkančių žmonių vis daugėja. Taip pat, vienareikšmiškai – jos žalingos tikrai ne mažiau nei paprastos cigaretės, o laikas parodys, ar jos yra labiau žalingos.
