„Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė.
Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites. Jas galima derinti su karališkosiomis pelargonijomis, kurių žiedų spalvinė gama niekuo nenusileidžia jų formai.
„Veislių kūrėjai pasistengė, kad kvepėtų ir karališkosios pelargonijos. Galintieji žiemą pelargonijas išlaikyti vėsiai, ne aukštesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, kad augalas turėtų ramybės periodą ir sukrautų pumpurus, kitais metais jomis vėl puošia savo aplinką“, – patarė gėlininkė.
Nebijo šaltuko
Verti dėmesio ir žemaūgiai gvazdikai. Jų yra įvairių spalvų – nuo šviesiai rausvų iki tamsiai bordinių. Juos galima sodinti į vazonėlius, lovelius, tačiau daugelis jiems parenka vietą gėlyne.
„Vokietijoje, Olandijoje gvazdikai populiarūs kasmet. Mūsų gėlių mylėtojai šiek tiek sunkiau įsileidžia naujoves. Tačiau praėjusiais metais auginusieji gvazdikus šiais metais juos perka ir sau, ir kitiems dovanoja. Pasodinti keli augalai per vasarą išsikeros ir žydės iki pat stipresnio šaltuko“, – pasakojo R.Petrulytė. Didžiausias gvazdikų privalumas, anot jos, kad augalai netįsta, auga kompaktiškai.
Būtina pasirūpinti
„Mėgstantieji begonijas, tačiau neturintys kur per žiemą laikyti jų gumbų, artėjant vasarai turi galimybę atsinaujinti ir įsigyti kitos spalvos ar formos augalų, – sakė gėlininkė. – Selekcininkai nesnaudžia. Jie kasmet sukuria naujų spalvų ir formų aplinkai puošti skirtų gėlių. Ne išimtis – ir begonijos. Naujų veislių augalų žiedai išsiskiria įdomesne forma, dažnai ilgiau bei gausiau žydi“, – pažymėjo pašnekovė. Pasak jos, pati geriausiai reklama – iš lūpų į lūpas.
Pamatęs pas draugą ar kaimyną puikiai žydinčią gėlę dažnas nusprendžia tokią pačią pasisodinti, tačiau tai nereiškia, kad neprižiūrimas augalas klestės lygiai taip pat gerai.
„Stebuklų nebūna. Kiekvienas augalas turi poreikių, kuriuos turime patenkinti. Tik tinkamai patręšta ir nuolat laistoma balkone, terasoje, pavėsinėje ar kitur auginama gėlė atsidėkos gausiu žydėjimu“, – teigė R.Perulytė.
Ji priminė, kad dabar yra įvairių trąšų, skirtų konkretiems augalams, skatinančių jų žydėjimą, tad prižiūrėti augalus išties lengviau. Įsigijusiems svyrančių augalų gėlininkė patarė nepamiršti, kad jais teks rūpintis kiekvieną dieną: nuskinti peržydėjusius žiedus, palaistyti ir patręšti. Negalintiems to padaryti, anot jos, reikėtų rinktis gėles, reikalaujančias mažiau priežiūros.
Patarimai sodinantiems balkonines gėles
Drauge sodinant įvairius augalus, reikia atsižvelgti į jų spalvą ir aukštį. Be to, kompozicija turi derėti prie namo sienų spalvos bei tekstūros, palangių, balkono formos ar konstrukcijos, grindinio (jei indas statomas ant jo), prie esamos ar norimos sukurti erdvės.
Plastikiniai loveliai tvirtinami balkono viduje arba išorėje. Svarbu, kad jie tvirtai laikytųsi. Būtina labai atidžiai parinkti žemių mišinį – jis turi būti derlingas, purus, laidus vandeniui. Tinka durpių substratas ar žemių mišinys su kompleksinėmis trąšomis bei mikroelementais, skirtas lauko gėlėms.
Į lovelius žemių pripilama paliekant per porą pirštų nuo jų viršaus, kad sodinant gėles žemė nebyrėtų per kraštus, o laistant į šonus netekėtų vanduo.
Lovelyje patartina nesodinti aukštaūgių gėlių, kurių apatinė dalis be lapų. Žemas gėles geriau sodinti kraštuose, nes jos tinka kompozicijai įrėminti. Lovelio viduryje dažniausiai sodinamos gėlės, kurių žiedai tamsesni, o kraštuose – gėlės, kurių žiedai šviesesni.
