„Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės. Vieni pirmųjų dažniausiai tai pastebi gyventojai, turintys augintinius. Deja, iki šiol daugelis žmonių numoja ranka į galimą pavojų sveikatai įsisiurbus erkei ir vangiai rūpinasi apsauga, atbaidančia šiuos gyvius.
Tai pastebime ir šiuo metu, kai vaistinėse priimame daugiau klientų, užsukusių ne tik būtiniausių medikamentų ar apsauginių kaukių, bet ir ieškančių specialiai erkėms ištraukti skirtų priemonių. Tačiau net ir išsitraukę erkę, žmonės dažniausiai dar kelias savaites nerimauja svarstydami, ar erkė nebuvo užkrato nešiotoja, ar nepasireikš kurios nors ligos požymiai“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Šiemet prognozuojamas didesnis erkių aktyvumas ir atitinkamai didesnis užsikrėtimų skaičius dėl ypatingai šiltos žiemos. Todėl, pasak vaistininkės, apsauga reikėtų pasirūpinti jau dabar, mat iš padažnėjusių pacientų skundų matyti, kad šie sveikatai pavojingi kraujasiurbiai jau pabudę ir alkani. Tai ypatingai aktualu žmonėms, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje.
Kaip apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo ir jų platinamų ligų?
Pagrindinės erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai – imunitetui susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės (bei tolimesnis vakcinacijos palaikymas pagal schemą).
„Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti suaugusius pacientus ir vaikus nuo vienerių metų. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos per vieną-tris mėnesius, o trečiąją dozę pacientas gali gauti praėjus 5-12 mėn. Tai jau priklauso nuo vakcinos gamintojo. Po pilnos vakcinacijos – trijų dozių – apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras“, – teigia medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Malgožata Puzelevič.
Ji priduria, kad sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po trijų metų, o kitos palaikomosios vakcinos skiepijamos tik kas penkerius metus (išimtis: asmenys virš 60 metų amžiaus turi būti skiepijami kas 3 metus).
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra – tai reiškia, kad būtina taikyti ir kitas apsaugos priemones, nes niekada nėra aišku, kurį užkratą nešiojanti erkė įsisiurbs. Juolab, kad erkių įkandimai ir jų platinamos ligos yra vienodai pavojingos visų amžiaus grupių žmonėms.
„Norint apsisaugoti einant į miškingas ar žolingas vietas, pirmiausia reikalinga tinkama apranga. Reikėtų rengtis kuo šviesesnius ir ilgesnius drabužius, kad erkės būtų geriau pastebimos. Taip pat reikėtų apsirengti taip, kad liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų, todėl viršutinę drabužių dalį patarčiau susikišti į kelnes, o kelnes į kojines, taip pat rekomenduočiau pridengti galvą“, – pataria R. Truncė.
Grįžus į namus vaistininkė siūlo kelis kartus perbraukti savo aprangą lipniu pūkų rinkikliu, kad ant drabužių tupinčios erkės prie jo priliptų. Nusirengus drabužius rekomenduojama gerai save apžiūrėti prieš veidrodį ir įsitikinti, ar ant kūno nėra ropojančių ar jau įsisiurbusių erkių.
„Siūlau naudoti specialius repelentus, apyrankes arba natūralius namie pagamintus tirpalus, atbaidančius erkes. Šie kraujasiurbiai labai nemėgsta acto, česnako, arbatmedžio ir citrusų kvapo, todėl prieš eidami į lauką patepkite kelias kūno vietas arbatmedžio arba citrinžolės eteriniu aliejumi. Maistinis actas taip pat puikiai veikia kaip repelentas.
Namuose galima pasidaryti acto ir vandens tirpalą santykiu 1:1 ir juo purkštis kas kelias valandas. Jeigu namuose baigėsi actas, apsaugai nuo erkių galima panaudoti česnaką – pakanka juo patrinti kelias kūno vietas, mat erkės šio kvapo ypatingai nemėgsta“, – rekomenduoja vaistininkė.
Dar viena priemonė gynimuisi nuo šių parazitų, anot vaistininkės, yra citrusinių vaisių nuoviras. Norint jį pasigaminti reikia į puodą įmesti porą citrusinių vaisių bei įpilti stiklinę vandens – visa tai virti ant lėtos ugnies apie valandą. Tuomet gautą nuovirą reikia nukošti ir naudoti kaip purškalą.
Jeigu erkė įsisiurbė, stebėkite kūno siunčiamus signalus
Erkei įsisiurbus, būtina ją kuo skubiau ištraukti, kad sumažėtų tikimybė patekti užkratui. Antraip žmogui gresia pavojus susirgti Laimo liga arba erkiniu encefalitu. Pasak vaistininkės, Laimo liga gali turėti tris stadijas, tad pataria įsidėmėti jų požymius.
„Pirmasis Laimo ligos ženklas – atsiradusi migruojanti eritema, raudona dėmė, kuri gali išryškėti per 1–4 savaičių laikotarpį po įkandimo. Būna, kad tai nutinka tik po 2 mėnesių, todėl ypač svarbu savo šeimos gydytojui pasakyti apie erkės įkandimą ir stebėti, ar per minėtą laikotarpį neatsiranda kokie nors negalavimai.
Antras ženklas – raumenų skausmas, nuovargis, miego sutrikimas, galvos svaigimas, sąnarių skausmai. Trečia stadija – raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, sąnarių skausmai, primenantys artritą“, – simptomus vardina gydytoja M. Puzelevič
Laimo liga yra gydoma antibiotikais, o gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos, todėl vaistininkė pataria rimtai vertinti ir pačius pirmuosius kūno siunčiamus signalus. Ji priduria, kad net ir persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas, todėl Laimo liga žmogus gali susirgti ne vieną kartą.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų. Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse.
Lietuvoje – didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu Europoje
Šeimos gydytojos teigimu, pacientai kur kas labiau baiminasi erkinio encefalito, nes šiai virusinei ligai, pažeidžiančiai galvos smegenis, būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys net ir neįgalumą.
„Inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai savaitę-dvi. Ši liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, kurio simptomai neretai panašūs į gripo: liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.
Negana to, šie simptomai primena ir koronaviruso sukeliamus negalavimus. Visi šie pojūčiai trunka apie savaitę. Tačiau žmonėms, kurių imunitetas yra kiek silpnesnis, pasireiškia antra ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas, gali būti ir mirtinas“, – perspėja M. Puzelevič.
ULAC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, pernai – balandį. Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu užsikrėtė trys asmenys iš Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskričių. 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė.
„Erkinis encefalitas yra paplitęs daugelyje Europos šalių: Slovėnijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Šiaurės rytų Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Vokietijoje, Šveicarijoje, ypač Baltijos valstybėse. Pavyzdžiui, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu vis dar išlieka didžiausias visoje Europoje“, – sako medikė.
