Kad pomidorai būtų sveiki ir gausiai derėtų, būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas jiems augti. Tam reikia ir žinių, ir pastangų. Dažnai augintojai skundžiasi, kad pomidorai žydi, bet nemezga vaisų, krinta žiedai, gelsta užuomazgos ir lapai, augalai vysta. Tam įtakos turi keli veiksniai.
Gelsta lapai
Pomidorų lapai gelsta dėl kelių priežasčių – dažniausiai dėl to, kad dirvoje trūksta maisto medžiagų. Kai trūksta azoto, gelsta viso augalo lapai, o jei kalio – lapų pakraščiai. Jei trūksta magnio, taip pat gelsta lapai, ypač seni.
Ant jaunesnių iš pradžių tarp gyslų išryškėja geltonos dėmės, o gyslos išlieka žalios. Kai trūksta geležies, lapai pagelsta viršūnėse. Augalai geležies gali nepasisavinti, jeigu netinkamas grunto rūgštingumas ar silpna šaknų sistema. Dėl mangano ar cinko stokos ant jaunų pomidorų lapų gali atsirasti gelstančių dėmių.
Kita lapų geltimo priežastis – per mažas apšvietimas. Augalo viršutiniai lapai sudaro šešėlį, todėl senstantys apatiniai natūraliai gelsta. Tokius lapus reikia šalinti, tuomet tarp augalų pagerėja oro judėjimas.
Dar viena priežastis – silpna šaknų sistema, dėl ko augalas nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai lapai ima gelsti.
Labai svarbu, kad augalo vegetatyvinis ir generatyvinis vystymasis būtų tolygus. Tręšti reikėtų atsižvelgiant į augimo tarpsnį ir maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte. Lapai taip pat gali gelsti dėl ligos, dėl netinkamai panaudotų cheminių preparatų poveikio.
Augalai vysta
Dažniausiai augalai vysta dėl drėgmės trūkumo. Saulėtą dieną pomidorų kerui reikia 2–3 l vandens. Reikia apžiūrėti, ar nepažeistas, neaplūžęs pats krūmelis. Netinkamai tręšiant šaknys būna silpnos, o antžeminė dalis vešli, todėl augalai taip pat pradeda vysti. Šaknys silpnai vystosi esant žemai dirvos temperatūrai.
Pomidorai vys, jei bus pertręšti, ypač azoto trąšomis. Jei tręšiame sausomis trąšomis, prieš jas išberdami sudrėkinkime žemę. Neišberkime per daug trąšų prie augalo, kad joms tirpstant šaknų zonoje nesusidarytų per didelė druskų koncentracija. Tai irgi gali būti viena iš augalo vytimo priežasčių.
Geriausia tręšti tirpalu, o ne sausomis trąšomis. Taip pat svarbu, kad dirva neuždruskėtų ir neužmirktų. Jeigu dirva vis užmirksta, šaknys suserga puviniu ir augalas vysta.
Gruntas, kuriame auga pomidorai, turi būti pralaidus vandeniui. Nestiprūs augalai, kibte apkibę vaisiais, gali pradėti vysti dėl to, kad nesugeba išlaikyti tiek vaisių. Tad išskinkime mažesnius, t.y. formuokime kekes, skinkime vos tik raustančius pomidorų vaisius. Jeigu augalas užsikrėtęs infekcine liga, vysta visas.
Krinta žiedai ir užuomazgos
Žiedai krinta dėl blogo apšvietimo, sausos dirvos, menkos oro drėgmės, žemos ar aukštos temperatūros šiltnamyje. Pomidorai mėgsta tiek šilumą, tiek šviesą. Jau daigų augimo metu nuo šviesos ryškumo priklauso, kiek žiedų ir vaisių užuomazgų susidarys.
Jeigu trūksta šviesos, žiedai sunyksta, išsivysto be žiedlapių, o jeigu temperatūra buvo per aukšta ar smarkiai svyravo, pirmųjų kekių žiedai gali deformuotis arba neišsivystyti.
Tad jau augantiems daigams reikia sudaryti optimalias sąlygas. Jei trūksta drėgmės, laistoma nereguliariai, krinta žiedai ir užuomazgos. Dėl per mažos santykinės oro drėgmės ir aukštos oro temperatūros (daugiau nei 30 laipsnių) šiltnamyje žiedadulkės tampa nedaigios, žiedai neapsidulkina, todėl vaisiai neužsimezga.
Kai temperatūra per aukšta, šiltnamį reikia dažnai vėdinti. Per žema temperatūra šiltnamyje taip pat neigiamai veikia augalus. Esant 12 laipsnių temperatūrai nesiformuoja žiedpumpuriai, esant 15 laipsnių temperatūrai žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių.
Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t.y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis vystymasis (žiedpumpuriai, žiedai, užuomazgos). Be to, stenkimės, kad šiltnamyje nebūtų didelių temperatūros svyravimų (ypač tarp dienos ir nakties).
Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 laipsnių ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą ir vystymąsi, krinta pomidorų žiedai. Kai šiltnamyje oro drėgmė per didelė (didesnė nei 70 proc.), augalai žydi, bet neatsidaro dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių.
Be to, tuomet dažnai lapus pažeidžia Macrosporiumgenties grybai: ant lapų, stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis. Iki derėjimo oro drėgmė šiltnamyje turi būti šiek tiek mažesnė, o derėjimo metu – aukštesnė.
Pomidorų žiedai krinta arba nesusiformuoja, kai trūksta tam tikrų maisto medžiagų, ypač kalio, arba per daug azoto. Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo.
Jeigu šaknys silpnos, jos nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis. Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai.
Kad pomidorai geriau megztų vaisius, pražydus pirmosioms trims kekėms juos purkškime preparatais su giberalino rūgštimi „Zaviaz“, „Buton“, „Gibersibas“. Žiedų formavimąsi skatina augalų augimo reguliatoriai „Ivinas“ ir kt. Žydėjimo metu pomidorų žiedus apipurkškime boro rūgšties tirpalu (5 g į 10 l vandens).
Sukasi lapai
Dažnai pomidorų lapai susisuka vamzdeliu arba žemyn. Tam įtakos turi temperatūros ir drėgmės režimų sutrikimai. Lapai sukasi į vamzdelį esant ypač aukštai oro temperatūrai ir žemai oro drėgmei.
Kai temperatūra siekia 35 laipsnių ir daugiau, sustiprėja kvėpavimo procesai, vyksta intensyvus ir greitas maisto medžiagų skilimas, o jų pasisavinimas ir kaupimas labai sulėtėja. Lapams trūksta maisto medžiagų, jie badauja ir sukasi į vamzdelį.
Augalams pavojinga, jei šaknų zonoje yra žema, o viršūnėje – aukšta temperatūra. Karštą dieną reikia stipriai vėdinti šiltnamį, daryti skersvėjį, pritemdyti augalus, kalkėmis balinti stiklą, plėvelę. Pomidorų lapai sukasi ir dėl maisto medžiagų trūkumo. Žemyn – jei trūksta fosforo. Viršutinė lapų pusė tampa pilkai žalia, gyslos – violetinio raudonumo.
Jauni lapai sukasi žemyn, jei trūksta sieros. Po to ant jų susidaro nekrotinės dėmės. Dėl boro stokos jauni lapai susisuka į vidų, o viduriniai gelsta. Į vamzdelį jauni lapai sukasi, kai trūksta vario.
Dėl kalcio stokos pomidorų lapai deformuojasi, sukasi į viršų, vaisių viršūnėse atsiranda juodų dėmių. Lapų kraštai riečiasi žemyn, atsiranda nekrotinių dėmių, jei trūksta kalio. Lapai sukasi žemyn, jei augalai suserga bakteriniu vėžiu.
Susisukę apatiniai lapai vysta, ruduoja ir pamažu džiūsta. Po to ant lapkočių, lapų gyslų, stiebo atsiranda įtrūkių, žaizdelių.
Augalai per vešlūs
Dažnai pomidorų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią, stiebas storas. Liaudiškai tariant, augalai yra „riebūs“. Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu.
Taip atsitinka, jei augalai auga per vešliai, pertręšti azoto ar organinėmis trąšomis, per dažnai laistomi. Pomidorus reikėtų laistyti rečiau, sudrėkinant dirvą iki 50 cm gylio.
Kad augalai nebūtų tokie vešlūs, patartina 5–8 dienas jų nelaistyti, padidinti oro temperatūrą šiltnamyje iki 25 laipsnių, o naktį – iki 22–24 laipsnių (kelioms dienoms), t.y. šiltnamio nevėdinti. Augalus apdulkinkime padaužydami vielas, prie kurių jie pririšti. Taip pat pristabdykime antžeminės masės augimą.
Tręškime superfosfato trąšomis (3 šaukštai į 10 l vandens) po litrą trąšų augalui. Jeigu pomidorų lapai viršūnėse rytinėmis ir vakarinėmis valandomis truputį susisukę, o dieną išsitiesina, žiedai stambūs, ryškiai geltonos spalvos ir jų daug, tai rodo, kad augalams sudarytos palankios sąlygos augti ir vystytis. Tokie augalai atsilygins gausiu derliumi.
Pomidorų ligos
Pilkasis puvinys. Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.
Liga neturi didelio poveikio vaisių skoniui, juos galima valgyti, nes puvinys dažniausiai pažeidžia ne visus ant stiebo esančius vaisius. Ši liga lengvai plinta per orą, todėl pomidorus galima apsaugoti tiesiog gerai vėdinant šiltnamį, laiku retinant lapus ir šalinant nukritusius lapus.
Rudasis lapų pelėsis. Ant viršutinės lapų pusės atsiranda geltonų dėmių, kurias vėliau iš lapų apačios padengia gelsvai žalios, pilkšvos arba rudokos į aksomą panašios apnašos. Lapai palaipsniui džiūsta, paruduoja ir nukrenta.
Dėl šios ligos derlius būna daug mažesnis, nei galėtų būti. Gerai vėdinkite šiltnamį, o jeigu pomidorai auga lauke – nesodinkite jų per tankiai ir laiku retinkite lapus. Ligos pažeistus ir nukritusius lapus surinkite ir sudeginkite.
Viršūninis pomidorų puvinys. Ligą dažniausiai sukelia nepalankios auginimo sąlygos, pavyzdžiui, dideli dirvos ir aplinkos temperatūros svyravimai bei kalcio trūkumas. Ligos požymių pasirodo ant dar neprinokusių žalių vaisių: pomidoro viršūnėje atsiranda maža, vandeninga dėmelė, kuri vėliau paruduoja, plečiasi, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus.
Vaisių mezgimo ir nokimo metu pomidorus aprūpinkite reikiamu vandens kiekiu. Dirvoje svarbu išlaikyti tinkamą fosforo, kalio ir magnio santykį su kalciu. Nepatartina naudoti trąšų, kurios turi didelį azoto kiekį amonio ar nitrato grupėse.
Maras (fitoftorozė). Anksčiau pomidorai fitoftoroze pradėdavo sirgti rugpjūčio mėnesį, tačiau dabar stebima šios ligos ankstyvesnio pasireiškimo tendencija. Miške pasirodžius pirmiesiems grybams, visai netrukus ir jūsų darže gali pasirodyti fitoftorozė – greitai plintanti ir labai pavojinga pomidorų liga.
Iš pradžių lapai pasidengia rudos spalvos dėmėmis, o paskui susisuka ir džiūva. Vėliau liga pažeidžia ne tik lapus, stiebą, bet ir vaisius, ypač žalius: ant jų atsiranda netaisyklingų puvinio dėmių, kurios plinta tiek vaisiaus paviršiuje, tiek viduje.
Kai tik pamatote pirmuosius pažeistus pomidorų lapus (ant jų atsiranda juodų dėmių), juos kuo skubiau pašalinkite. Vėliau galite augalus nupurkšti 5 proc. jodo tirpalu. Kibirui vandens (10 l) užteks 10 ml jodo.
Po kelių dienų dar kartą nupurkškite. Jeigu pomidorai smarkiai pažeisti, nupurkškite juos kalio chlorido tirpalu (200 ml 10 proc. preparato ir 2 l vandens). Purkšti reikia visą augalą – nuo stiebo apačios iki vaisių.
Jeigu ant pažeisto augalo yra žiedų, juos reikia pašalinti, nes vaisių užuomazgos suserga greičiau nei vaisiai. Aukštiems pomidorų krūmams vertėtų pakirpti viršūnes, kad jie nustotų eikvoti jėgas augimui ir galėtų kovoti su fitoftoroze bei megzti naujus žiedus.
Palaipsniui šalinkite apatinius lapus, esančius po vaisiais. Kaip sumažinti fitoftorozės atsiradimo riziką? Grybinės ligos itin gerai vystosi, kai būna drėgna, todėl pomidorus į lysvę sodinkite didesniu atstumu vienas nuo kito. Taip jie turės daugiau erdvės ir tarp jų geriau cirkuliuos oras, neužsilaikys drėgmė.
Labai naudinga sodinti pomidorus po dirvos būklę gerinančių augalų, pavyzdžiui, garstyčių, taip pat į tą vietą, kur anksčiau augo agurkai arba ridikėliai. Visiškai nerekomenduojama sodinti pomidorų ten, kur prieš tai augo bulvės, baklažanai ar pomidorai.
Fitoftora – klastinga liga, galinti pasiglemžti visą jūsų derlių. Todėl reikia laiku taikyti profilaktinius purškimus, tinkamai prižiūrėti pomidorus ir labai atidžiai stebėti jų išvaizdą. Maro užkratas išsilaiko iki kitų metų, todėl po derliaus nuėmimo patartina sutvarkyti šiltnamį, pašalinti visas augalų liekanas ir puvėsius bei gerai perkasti žemę.
Kitos problemos
Kartais pomidorai sunoksta netolygiai, dalis vaisiaus lieka geltonas arba žalias, o minkštimas – kietas. Tinkamai neprinokę pomidorai atrodo nelygūs ir dėmėti. Tai fiziologinė liga, susijusi su per didele kaitra ir kalio trūkumu.
Todėl gerai kelis kartus per dieną vėdinkite šiltnamį. Pomidorus laistykite gausiai ir reguliariai. Tręškite skystomis trąšomis su kaliu.
Kartais augalas žydi, bet vos tik užsimezgęs žirnio dydžio vaisius nustoja augti, patamsėja ir nukrenta. Taip dažniausiai nutinka dėl itin karšto oro ir netinkamo žiedų apdulkinimo. Jeigu vasara itin karšta ir sausa, laistykite pomidorus anksti ryte, taip pat atsargiai pakratykite žiedelius, kad vaisiai galėtų apsidulkinti.
Pomidorai auga ir vystosi, tačiau jų vidus yra tuščias ir be sėklų. Galimos priežastys: herbicidų poveikis, virusinė infekcija, netinkamas žiedų apdulkinimas. Reguliariai laistykite ir tręškite augalus, apsaugokite juos nuo temperatūros svyravimų bei atsargiai pakratykite žiedelius, kad vaisiai galėtų apsidulkinti.
Kartais pomidorai skylinėja – atsiranda randų aplink arba skersai pomidorą. Randai nedaro didelės žalos, bet nuo drėgmės per skilimo vietą į vaisius gali persimesti grybelinė infekcija ir užkrėsti pilkuoju puviniu. Pomidorai dažniausiai skylinėja dėl nereguliaraus laistymo arba staigių temperatūros svyravimų. Gerai vėdinkite šiltnamį bei reguliariai ir tolygiai laistykite augalus.
Patarimai
- Prieš įsigydami pomidorų sodinukus, įsitikinkite, ar jie nėra pažeisti.
- Nesodinkite pomidorų per tankiai.
- Jeigu leidžia galimybės, kuo dažniau keiskite pomidorų sodinimo vietą. Laistydami stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų.
- Laistykite ryte.
- Dirvą, kur auga pomidorai, būtinai ravėkite, nes žolėse labai dažnai būna įvairių pomidorų kenkėjų ir ligų slėptuvės.
