Sodininkas teigia, kad vaismedžius reikia genėti tam, kad pašalintumėte šakas, augančias į vidų lajos, ir užtikrintumėte, jog vasarą susiformuotų žiediniai pumpurai kitų metų kaulavaisių ar sėklavaisių derliui. Be to, jis priduria, kad trešnes ir ankstyvas slyvas galima genėti po derliaus nuėmimo.
Kaip genėti medžius?
Sodininko teigimu, pirmiausia reikia genėti obelis ir kriaušes, kurios yra atsparios šalčiui, o kaulavaisius geriausia genėti kovo mėnesį, kai šalčiai jau praeina.
„Jeigu senovinės obelys, auga aukštos ir jų neformavote anksčiau, yra svarbiausia išpjauti visas pažeistas, nesveikas šakas ir prašviesinti lają, kad į ją patektų šviesa, nes kur nėra šviesos, nebūna ir derliaus“, – pažymi vyras.
Jeigu obelys yra labai didelės, jas reikia prižiūrėti ir genėti patogiau, todėl rekomenduojama truputį sumažinti lajos aukštį. Jei obelų laja yra labai aukšta, galima ją sužeminti per kelis metrus, kad būtų lengviau nuskinti vaisius.
„Šiuolaikinėms obelims ir kriaušėms rekomenduojama formuoti verpstės formą. Medis turėtų priminti eglutę, su vienu pagrindiniu liemeniu centre ir šakomis, kurios idealiu atveju turėtų būti horizontalios arba beveik horizontalios.
Po trijų metų šakos storėja, o derlius gali nueiti per toli nuo liemens centro, todėl jas galima nupjauti ir palikti kotelius. Taip galima išlaikyti kompaktišką medžio aukštį ir plotį, nuolat genint ir atnaujinant šakas“, – pažymi specialistas.
Jis sako, kad net ir aukštaūgiams medžiams galima atlikti atnaujinimą. Šiuolaikinė genėjimo praktika leidžia palikti kotelius, iš kurių vėliau išauga naujos šakos.
Nuolat genint, galima išlaikyti aukštaūgius medžius pastovius, o mažesnes šakas reguliariai keisti. Tai užtikrina, kad medis atsinaujins, derlius bus nuoseklesnis ir kokybiškesnis, o vaisiai bus skanesni ir didesni.
„Kaulavaisiams genėjimas turi tam tikrą specifiką, tačiau jų formą galima pritaikyti pagal šiuolaikinius standartus. Trešnėms ir slyvoms tinka verpstės forma, taip pat gali būti naudojama taurės forma, kur šakos išsidėsčiusios į šonus be centrinio liemens. Kaulavaisiams galima taikyti įvairius formavimo metodus“, – atskleidžia R. Audėjus.
Kad medžiai išliktų kompaktiški, rekomenduojama neleisti jiems augti pernelyg aukštiems, nes tokie medžiai gali būti nepatogūs purkšti, genėti ir nuskinti. Sodininkas pažymi, kad senstančias šakas galima sutrumpinti ir užsiauginti naujas.
„Priklauso nuo formavimo ir genėjimo metodo: jei medžiai formuojami verpstės forma, šakas reikia reguliariai keisti, kaip ir obelims. Naudojant taurės formą, būtina stipriau nupjauti kelias apačioje esančias šakas, kad medis atsinaujintų ir pradėtų augti iš naujo“, – teigia jis ir priduria, kad pasaulyje populiarus genėjimo metodas apima šakų sutrumpinimą, kad jos vėl ataugtų.
Atskleidė, kokių klaidų genėjime geriau nedaryti
Sodininkas pabrėžia, kad viena iš dažniausių genėjimo klaidų yra palikti kotelius, kai nupjaunamos šakos:
„Koteliai turėtų būti paliekami tik tada, kai kiekvienais metais genime ir norime iš jų užauginti naujas šakas. Tačiau jei neturime tikslo užsiauginti naujos šakos, kotelio palikti nereikia. Geriau nupjauti ties žiedu, kur prasideda nauja šaka, paliekant tik sustorėjimą, o viską kita – pašalinti“.
Vyras taip pat priduria, kad palikti koteliai gali neužgyti, dėl ko žievė sunyksta ir į medį gali patekti grybai ar puviniai, kas gali pakenkti skeletinėms šakoms ar kamienui.
„Dėl kaulavaisių nuomonės išsiskiria: vieni rekomenduoja palikti kotelius, kiti – ne. Laikinai kotelį galima palikti, bet jį būtina pašalinti vasarą“, – pažymi R. Audėjus.
Jis pataria, kad prieš genėjimą svarbu išstudijuoti atitinkamus straipsnius ir knygas, kad būtų galima derinti teoriją su praktika.
