Užterštas oras prasiskverbia į plaučius ir gali padaryti didžiulę žalą plaučiams bei paaštrinti tokias ligas kaip astma ir bronchitas.
Daktaras Amiras kalbėjo apie azoto dioksido, kurį išskiria automobilių išmetamosios dujos ir elektrinės, keliamą pavojų. Šis kenksmingas teršalas taip pat gali prasiskverbti į jūsų namus. Laimei, kambariniai augalai yra pasirengę ateiti į pagalbą.
„Naujas Birmingamo universiteto tyrimas parodė, kad trijų mažų kambarinių augalų auginimas patalpose, ypač jei jos yra gerai vėdinamos, gali pagerinti oro kokybę“, – pranešė gydytojas Amiras.
Padeda valyti orą
Atlikdami daugybę eksperimentų, stebėdami įprastus kambarinius augalus, veikiamus azoto dioksido (NO2) – įprasto teršalo – mokslininkai apskaičiavo, kad tam tikromis sąlygomis augalai gali „išvalyti“ NO2 net 20%, rašo express.co.uk.
Apie minėtą tyrimą skelbiama žurnale „Air Quality Atmosphere and Health“. Gydytojas Amiras pažymėjo, kad kai kurie augalai yra „geresni už kitus“.
Jei renkatės pirkti kambarinius augalus, vėzdūnė (taikos lelija) ir papartis puikiai tiks. Tyrėjai išbandė tris kambarinius augalus, dažniausiai aptinkamus britų namuose, kuriuos lengva prižiūrėti ir jie nėra brangūs.
Tai spatifilis (Spathiphyllum wallisii), kvapioji dracena (Dracaena fragrans) ir zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia). Kiekvienas augalas buvo patalpintas į bandymų kamerą, kurioje NO2 lygis buvo panašus kaip biure, esančiame šalia judraus kelio.
Komanda apskaičiavo kad per vieną valandą visi augalai, neatsižvelgiant į jų rūšį, sugebėjo pašalinti maždaug pusę kameroje esančio NO2. Augalų našumas nepriklausė nuo augalų aplinkos, pavyzdžiui, nuo to, ar jie buvo šviesioje ar tamsioje aplinkoje, ar dirvožemis buvo drėgnas, ar sausas.
Pagrindinis tyrėjas daktaras Christian Pfrang sakė: „Visi mūsų pasirinkti augalai labai skyrėsi vienas nuo kito, tačiau visi jie turėjo stebėtinai panašius gebėjimus pašalinti NO2 iš oro. Tai labai skiriasi nuo to, kaip kambariniai augalai pasisavina CO2 mūsų ankstesniame tyrime, o tai labai priklauso nuo aplinkos veiksnių, pvz., nakties ar dienos, arba dirvožemio drėgmės kiekio“.
Komanda taip pat apskaičiavo, ką šie rezultatai gali reikšti mažam biurui (15 m3) ir vidutinio dydžio biurui (100 m3) su skirtingu vėdinimo lygiu.
Prastai vėdinamame nedideliame biure su dideliu oro taršos lygiu penki kambariniai augalai sumažintų NO2 kiekį maždaug 20%. Didesnėje erdvėje efektas būtų mažesnis – 3,5%, bet padidėtų, jei biure būtų daugiau augalų.
Nors augalų poveikis NO2 mažinimui yra aiškus, tačiau tikslus mechanizmas kaip jie tai daro, lieka neatskleistas.
