Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje (292 atvejai), Ukrainoje (138 atvejai), Vokietijoje (56 atvejai), Turkijoje (45 atvejai), Rusijos Federacijoje (34 atvejai), Italijoje (22 atvejai) ir kt. šalyse.Europos regione trečdalis susirgusių raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 metų amžiaus grupei (28 proc.) ir beveik tiek pat (30 proc.) 5–19 metų amžiaus ir vyresnių nei 20 m. amžiaus (32 proc.) grupėms priklausantys asmenys.
Kas dešimtas susirgęs (10 proc.) buvo kūdikis iki vienerių metų amžiaus. Daugiau nei pusė (56 proc.) susirgusių raudonuke buvo skiepyti viena vakcinos doze, o mažiau nei trečdalis (26 proc.) susirgusių – neskiepyti.ULAC specialistai primena, kad raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę.
Didžiausią problemą raudonukė gali sukelti nėščioms moterims, nes, užsikrėtus nėštumo metu, raudonukės virusas sutrikdo vaisiaus vystymąsį, t.y. pasižymi stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu, todėl tokių nėščiųjų naujagimiams gali pasireikšti įgimtos raudonukės sindromas.
Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose ir kt.) gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų. Veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės – skiepai.
Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais. Remiantis moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozių.
Pagrindinis skiepijimo nuo raudonukės tikslas – išvengti įgimtos raudonukės, t. y. sumažinti laukinių virusų cirkuliaciją tarp gyventojų ir taip apsaugoti nėščiąsias nuo užsikrėtimo.Lietuvoje skiepams nuo raudonukės infekcijos naudojama gyva, kombinuota MMR vakcina.
Pagal vaikų profilaktinį kalendorių Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai (žiūrėti 1 pav.). Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis gali atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar yra imlus raudonukei. ULAC specialistai primena moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar jos turi imunitetą prieš raudonukės infekciją, o pasiskiepijus – ne mažiau nei mėnesį rekomenduojama nepastoti.
Kas yra raudonukė?
Raudonukė – tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Koks sukėlėjas?
Raudonukės virusas yra RNR turintis virusas, priklausantis Togavirus šeimai.
Kaip užsikrečiama raudonuke?
Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria ir keletą dienų iki, ir po bėrimo. Iš sergančiojo organizmo raudonukės virusas išsiskiria apie dvi savaites: iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir kelias dienas išbėrus.
Raudonukė nėra sunki liga, bėrimas būna sunkiai pastebimas, todėl kartais žmonės ja perserga patys to nežinodami. Tačiau tokie asmenys aplinkiniams itin pavojingi kaip infekcijos šaltinis.
Raudonukei imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Užkratas plinta oro lašiniu būdu. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju. Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose ir kt.), gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų.
Kokie yra raudonukės simptomai?
Inkubacinis raudonukės periodas trunka 15-24 dienas. Vaikai ar suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, atsiranda bėrimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki 2–3 dienų. Sergant raudonuke dažnai padidėja pakaušio limfmazgiai, tačiau tai nėra patikimas diagnostikos požymis.
Ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimai. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė nei 80% tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Koks gydymas?
Esant reikalui taikomas simptominis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo raudonukės?
Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vakcina skiepijama antraisiais gyvenimo metais, jos antroji dozė – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Lietuvoje raudonukės vakcina pradėta skiepyti 1992 metais.
