Paklausus kaip išsivysto priklausomybė alkoholiui, Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė atsako, kad toks įprotis gali būti formuojamas jau vaikystėje ir sustiprėti dėl patirtų nesėkmių.
Norint pabėgti nuo negandų, pabandęs psichoaktyvių medžiagų, žmogus gali pajausti didelį palengvėjimą ir pagalvoti, kad pasirinkta medžiaga yra tinkama, siekiant sumažinti nerimą ar nuslopinti nepageidaujamus jausmus.
„Jei augdamas asmuo dėl kokių nors priežasčių išgyveno daug įtampos, neturėjo savo aplinkoje asmenų, kurie modeliavo gebėjimą nusiraminti ir ramiai žiūrėti į gyvenime kylančias problemas arba suaugę asmenys ne visada mokėjo tinkamai pasirūpinti vaiko emociniais poreikiais, gali būti, kad žmogui nesusiformavo pakankamai stiprūs emocijų kontroliavimo, problemų sprendimo ar komunikacijos gebėjimai. Vartojant psichoaktyvias medžiagas silpnėja asmens gebėjimas savarankiškai sukontroliuoti savo emocinę būseną. Tai daro įtaką dažnesniam vartojimui”, – sako K. Mikalauskaitė.
Ką daryti, kai sužinai, kad artimasis yra priklausomas?
Psichologės teigimu, tyrimai rodo, kad artimieji gali padaryti didelę įtaką artimojo vartojimui, tačiau svarbiausia, kad bet kokie veiksmai ar pagalba neperžengtų pačio asmens ribų. Pasak medicinos psichologės, siekiant paskatinti priklausomą artimąjį imtis pokyčių ar pradėti gydymą, svarbu vadovautis keliais principais.
„Esminis principas yra skatinti artimojo sveiką, blaivią gyvenseną ir neskatinti vartojimo. Tokioje situacijoje naudinga priklausomybę turinčiam asmeniui pasiūlyti užsiimti patinkančia veikla. Pavyzdžiui, kartu sportuoti, pasivaikščioti ar leisti laiką be vartojimo”, – teigia medicinos psichologė.
K. Mikalauskaitė akcentuoja, kad svarbu nelengvinti ir neskatinti artimojo vartojimo: „Tai gali būti pinigų davimas svaigalams ar pasirūpinimas buities reikalais, kuriais jis nepasirūpino, nes buvo apsvaigęs. Taip pat nevertėtų už vartojantįjį meluoti, padėti išsisukti nuo pasekmių. Svarbu išlaikyti pagarbią ir pozityvią komunikaciją su priklausomu artimuoju – nerėkti, nekeikti, nekaltinti, negėdinti. Jei išlaikysime pagarbų bendravimą, labiau tikėtina, kad vartojimo problemų turintis asmuo mus išklausys ir išgirs, kai kalbėsime su juo apie esamas problemas ar galimą pagalbą.”
Paklausus kaip padėti žmogui, kurio artimasis yra priklausomas, psichologė atsako jog svarbu suprasti, kad nesame atsakingi ir negalime sukontroliuoti kito žmogaus elgesio.
„Nors artimieji gali daryti įtaką priklausomo asmens elgesiui, jie neturi prisiimti atsakomybės už jo emocinę būseną ar kylančių problemų sprendimą. Didžiausia pagalba tokioje situacijoje – aiškių ribų nubrėžimas, rūpinimasis savimi, savo psichologine gerove, laiko skyrimas laisvalaikiui ir tobulėjimui. Taip pat nutinka, kad priklausomo asmens artimieji jaučia vienišumo, bejėgiškumo jausmą, nes mano, kad turi slėpti artimojo problemą nuo kitų, todėl su niekuo nesikalba apie savo savijautą ir problemas. Tokiu atveju gali padėti psichologas arba tam skirtos terapinės grupės”, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė.
Kaip pripažinti artimojo priklausomybę?
Pasak K. Mikalauskaitės, priklausomybė ir didelės problemos neatsiranda staiga: „Viskas dažniausiai prasideda nuo vartojimo švenčių metu, savaitgaliais ar vakarais po sunkios darbo dienos. Vartojimas tuo metu būna valdomas ir visuomenėje laikomas normaliu. Dėl šios priežasties artimieji dažnai nežino kaip tinkamai reaguoti į vėliau atsirandančias problemas. Galvoja, kad tai yra laikina ir turi vilties, kad viskas išsispręs savaime.”
Medicinos psichologė sako, kad priklausomo žmogaus kaltinimas sugadina santykius. Gelbėjimas, problemų sprendimas dažniausiai tik padeda tęsti vartojimą, o atsiribojimas nuo šeimos panaikina priežastį, kodėl žmogui vertėtų būti blaiviam.
„Kai situacija nesikeičia arba pablogėja, artimieji pradeda moralizuoti, priekaištauti, kaltinti, mokėti už įvairius gydymus, spręsti dėl vartojimo kylančias problemas”, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė.
Paklausus ką daryti jei artimas žmogus nesupranta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, psichologė atsako, kad tokioje situacijoje galima išsakyti savo susirūpinimą.
„Kalbėti reikėtų tik tuomet, kai artimasis yra blaivus ir ne abstinencijoje. Priklausomai nuo artimojo reakcijos, galime spręsti, ką daryti toliau. Jei jis pats išreiškia susirūpinimą dėl savo vartojimo, galima pasiūlyti tolimesnę profesionalų pagalbą. Tačiau jei artimasis visiškai neigia problemą, reikėtų vadovautis anksčiau paminėtais principais – skatinti blaivų, sveiką gyvenimo būdą”, – teigia psichologė.
K. Mikalauskaitė sako, kad žmones nuo kreipimosi pagalbos stabdo priklausomybės problemų stigmatizavimas bei nežinomybė kaip bus vykdomas gydymas. Pasak medicinos psichologės, svarbiausia yra pagarbus ir geranoriškas aplinkinių požiūris, rūpesčio ir aiškių ribų išsakymas. Tai žmogui gali padėti atrasti drąsos ir vidinių resursų pradėti pokytį. O moralizavimas, kaltinimas, menkinimas ar atsakomybės prisiėmimas už žmogų trukdo pasiekti rezultatų.
„Vieniems žmonėms reikia daug laiko kol ryžtasi kreiptis pagalbos. Kritiniais atvejais, tai paskatinti gali krizinė situacija ar nelaimingas įvykis, įskaudinti artimieji. Bet kokiu atveju, kiekvienas žmogus, susiduriantis su šia problema, praeina tam tikrą psichologinį procesą, kurio metu po truputį pradeda suprasti savo elgesį ir jo pasekmes, pradeda svarstyti galimus kitus pasirinkimus, kol priima sprendimą imtis atitinkamų veiksmų”, – sako Kotryna Mikalauskaitė.
