Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto, psichiatrijos klinikos vadovė Sigita Lesinskienė sako, kad psichoaktyviosios medžiagos ir savižudybės turi sąsajų:
„Jeigu prieinamumas alkoholio ir kvaišalų yra mažinamas, ženkliai mažėja savižudybių skaičius ir didėja gyvenimo amžius tarpsnis“.
Psichozės, sąmonės netekimas ar net mirtis – įspėja specialistas
Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus socialinis darbuotojas Elvinas Kaminskis pastebi, kad neretai žmonės išbando naujas pasilinksminimo formas, kurių epicentre atsiduria psichoaktyviosios medžiagos.
Tačiau pašnekovas įspėja – nerizikuokite savo gyvybe ir sveikata vartodami medžiagas, neigiamai veikiančias žmogaus organizmą, kadangi tai gali sukelti ne tik psichozes.
„Dažniausiai narkotikai maišomi su alkoholiu, kuris sustiprina narkotiko poveikį, veikia slopinamai ar padidina riziką perdozuoti. Toks svaigalų derinys kiekvieną kartą gali paveikti organizmą skirtingai ir, vartotojui visiškai to nesitikint, sukelti tokią būklę, kuri baigsis apsinuodijimu, sąmonės netekimu ar net mirtimi.
Šiuo metu sparčiai plinta įvairių kaitinamų skysčių vartojimas kartu su alkoholiniais gėrimais. Tokie deriniai padidina riziką sukelti ūmias psichozes, kurios neretai sudėtingai koreguojamos medikamentais, bei turi ilgalaikių pasekmių tolimesniame gyvenime“, – pasakojo E. Kaminskis.
Gydytoja: „Sukrečianti patirtis“
Pasak S. Lesinskienės, tyrimai rodo, kad jaunimas daug nenusimano apie medžiagas, kurias vartoja, o pasekmės dėl tam tikrų medžiagų vartojimo turi negrįžtamų pasekmių. Gydytoja S. Lesinskienė šiame kontekste mini kanapių poveikį, ji sako, kad jaunam žmogui nuo kanapių vartojimo sutrinka atmintis, mažėja intelektas ir gali išsivystyti plaučių ar širdies ligos, kurios veda prie psichozių arba mirties.
„Kanapių poveikis bręstančiam, augančio paauglio smegenims turi negrįžtamą poveikį ir tokiose srityse kur dar mažai apie tai kalbama, pavyzdžiui, širdies, kraujagyslių, plaučių, nekalbant apie kognityvinius sutrikimus. Jeigu greitas įsiminimas pradėjus vartoti kanapes per 3-4 mėnesius paaiškėja, kad nebe pavyksta taip greitai įsiminti tai, ką žodžiais sako, sutrinka ta funkcija, skaičiuoti sunkiau, intelektas krenta, atsiranda socialinės pasekmės, yra psichozių rizika ir sukrečianti patirtis, kai pagalvoji. Todėl tą prieinamumą reiktų mažinti.
Visokių produktų gamina ir toli gražu nebėra natūralus stiprumas tų kanapių, bet padidintas ir padidintas smarkiai, virš 20 proc. pagamina modifikuotai, genetiškai 80 proc. stiprumo. Tai nebe natūralus poveikis tų medžiagų gaunasi. Kaip apsaugoti jauną kartą, sunku atsakyti“, – aiškino S. Lesinskienė.
Jaunimo tarpe yra ir daugiau priklausomybių
Sveikatos apsaugos ministerijos, psichikos sveikatos skyriaus vadovas Ignas Rubikas teigia, kad gydymo sistemoje per laiką susidėjo nemažai iššūkių. I. Rubikas priduria, kad priklausomybių jaunimo rate yra ir daugiau, pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai ar lošimas. Jis sako, kad yra parengtas artimiausių 5 metų planas, kurio tikslas yra labiau įtraukti skirtingas psichikos sveikatos sistemas.
„Priklausomybės ligų gydymo sistemoje matome kelis iššūkius: vienas iš jų yra reaguoti į naujus iššūkius susijusius su nauju psichoaktyvių medžiagų augimu ir elgsenos priklausomybėmis. Vis plačiau kalbama apie priklausomybę nuo interneto, kompiuterinių žaidimų, nuo lošimų. Visa tai integruojame į naujai įrengtą priklausomybės ligų gydymo algoritmą.
Numatome per ateinančius 5 metus išplėsti kiekvienoje srityje gydymosi paslaugų prieinamumą ir integruoti tą su bendra psichikos sveikatos sistema, nes istoriškai Lietuvoje priklausomybės struktūrine prasme yra stigmatizuojama sritis. Pirminiai centrai neužsiėmė priklausomybėmis ir iš karto kreipdavo į specializuotus stacionarus.
Dabar mūsų lūkestis yra sugrąžinti pirminį lygį ir labai stipriai sumažinti regioninius nelygumus, kas yra labai svarbu, nes psichikos sveikatos centrai yra kiekvienoje savivaldybėje, jie gali padaryti tikrai nemažai gydant priklausomybes ir sumažinti regioninius netolygumus“, – pasakojo I. Rubikas.
Anot psichikos sveikatos skyriaus vadovo, asmenys vieną kartą bandę įvykdyti savižudybę dažnai imasi pakartotinų veiksmų. I. Rubikas teigia, kad dėmesį reiktų sutelkti į paciento sveikatos istoriją ir užkirsti kelią tolimesniems veiksmas.
„Kalbant apie savižudybių sritį, ten taip pat yra kompleksas veiksmų. Viena iš esminių sistemos dalių yra savižudybių prevencijos algoritmas, kuris visą sveikatos sistemą, taip pat ir kitus sektorius apimantis aktas, kuris aiškiai nustato paciento kelią nuo atpažinimo iki galutinės rizikos panaikinimo.
Žinome, kad pakartotinių bandymų nusižudyti Lietuvoje yra labai daug, yra rizikos grupės, kurios negauna pakankamai daug dėmesio, įskaitant ir artimuosius. Tie, kurie bandė žudytis anksčiau, tai yra ypatingai svarbu užtikrinti tęstinę atvejo vadybą ir suteikti jiems tinkamas paslaugas operatyviai ir greitai“, – teigia jis.
Riba trapi, o pasekmės – tragiškos
Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Viltė Malinauskienė ir vaikų–jaunimo reabilitacijos skyriaus socialinis darbuotojas Elvinas Kaminskis pasakojo, kad riba tarp pasyvaus skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų rūšių ir dažno bei realias pasekmes žmogui sukeliančio vartojimo yra labai trapi.
„Svarbu suvokti, kad priklausomybė vystosi iš lėto. Kiekvienas pacientas, kuris turi priklausomybę, kažkada pradėjo nuo pasyvaus vartojimo.
Pasyvus vartojimas ir savęs raminimas, kad tai man nepakenks, arba kad aš gebu kontroliuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai gajus įsitikinimas, kuris sudaro terpę vystytis priklausomybei“, – kalbėjo V. Malinauskienė.
Gydytoja pastebi, kad, bendraujant su pacientais, išryškėja ir aiški tendencija.
„Iš pradžių mąstoma, kad viskas yra kontroliuojama, tačiau vėliau tai virsta į suvokimą ir realią patirtį, kad vartojimo kontrolė buvo prarasta. Tokiu atveju nebesugebama atlikti savo funkcijų kasdieniame gyvenime“, – pridūrė pašnekovė.
Tuo metu gydytoja psichologė Eglė Šukytė antrina, kad gyventojų įsitikinimas, jog viskas gali būti kontroliuojama savarankiškai, vėliau lemia tai, kad asmuo patenka į priklausomybių liūną.
Pasak specialistės, siekdami išsiaiškinti pagrindines psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo priežastis, rizikos veiksnius, reikia ne tik specifinių žinių, bet ir daug laiko, atkaklumo. Dažniausiai be profesionalios pagalbos tai padaryti yra nepaprastai sunku.
„Vienam šį kelia eiti gali būti mažų mažiausiai sudėtinga. Dirbdami su specialistais, gyventojai gilinasi į vartojimo priežastis bei yra kuriamos naujos strategijos, kaip sveiku būdu susidoroti su gyvenimo sunkumais. Tai galimybė gyventi „kaip noriu“, o ne „kaip gaunasi“, – kalbėjo E. Šukytė.
Signalai, kuriuos būtina įsidėmėti
Nors priklausomybių sąvoka, rodos, paprasta ir lengvai suprantama, tačiau gydytoja V. Malinauskienė ragina atkreipti dėmesį į pagrindinius signalus, kurie rodo, kad asmuo galimai yra paniręs į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo liūną.
„Priklausomybė nesirenka žmonių pagal konkrečius kriterijus ar veiksnius. Amžius, lytis, socialinė padėtis, išsilavinimas, tautybė – visais atvejais yra žmonių, kurie serga priklausomybės liga.
Svarbu suvokti, kad kiekvieno žmogaus fizinė ir psichinė sveikata yra individuali. Vienam žmogui gali užtekti vieno karto pavartoti konkrečios medžiagos (alkoholio, narkotikų, nikotino) ar atlikti tam tikrą veiksmą (lošti, žaisti kompiuterinius žaidimus, apsipirkinėti) ir jam susiformuos priklausomybė. Tuo metu kitam žmogui gali reikėti ilgesnio laikotarpio. Tad viskas yra labai individualu“, – pasakojo V. Malinauskienė.
Gydytojos teigimu, pagrindinis rodiklis, kuris parodo aplinkiniams, kad asmuo gali turėti priklausomybę, yra staiga išnirusios problemos, tam tikri praradimai, pavyzdžiui, nesėkmės profesinėje, taip pat finansų srityje ar asmeniniuose santykiuose.
Padarius gyvenimišką klaidą, pagalbos ranką išties specialistai
RPLC specialistai siunčia atskirą žinutę visiems žmonėms, įnikusiems į priklausomybes, ir sako, kad pasitaisyti nėra niekada vėlu – svarbiausia yra netylėti ir nebijoti kreiptis į specialistus, kurie suteiks reikiamą pagalbą.
„Niekada nevėlu pakeisti savo gyvenimą, kad ir kokia baisi žmogaus padėtis tuo momentu atrodytų. Kreipdamiesi dėl priklausomybės gydymo, galite susigrąžinti savo gyvenimą ir užkirsti kelią daugeliui su piktnaudžiavimu alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusiomis rizikomis“, – kalbėjo gydytoja.
Tačiau kiekvienas asmuo, susidūręs su priklausomybėmis ir norintis pasveikti, turi žinoti, kad sveikimas yra daugiau nei susilaikymas nuo vartojamos medžiagos.
„Reikia gydyti ne tik priklausomybę medžiagai, nutraukti vartojimą, bet ir sutelkti dėmesį į pagrindines konkretaus asmens problemas bei jų sprendimą. Svarbu gydyti žmogų, o ne tik priklausomybę. Grįžus iš gydymo, prasideda tikrasis darbas, jeigu yra siekiama iš naujo pradėti gyvenimą ir jį kontroliuoti. Žinios, laikas, pastangos, nuoseklumas, atkaklumas, palaikymas, profesionali pagalba – tai kertiniai žingsniai, reikalingi sugrįžtant į pilnavertį gyvenimą“, – viltingai kalbėjo E. Šukytė.
Gydytoja taip pat pridūrė, kad sveikimo procese ne ką mažiau svarbus yra ir artimųjų palaikymas, o prireikus žmogus gali pagalbos kreiptis į priklausomybių ligų centrą, kur specialistai pasiūlys tinkamiausią gydymo būdą.
„Nebijokite prašyti pagalbos. Galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, pasitarti. Svarbu pradėkite. Suprantama, gali būti sunku kalbėti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir to pasekmes, bet gydymas bus sėkmingesnis, jei specialistas, į kurį kreipsitės, turės kuo tikslesnę informaciją apie tai, kaip dažnai, ką vartojate, kaip jus tai veikia, kas skatina vartoti.
Kuo anksčiau gausite gydymą, tuo mažesnė tikimybė, kad patirsite ilgalaikių neigiamų pasekmių. Kreipkitės pagalbos šiandien ir gaukite reikiamą informaciją bei priežiūrą jau dabar“, – ragino E. Šukytė.
Gyventojai kreiptis į RPLC specialistus gali Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – čia dirba ne tik psichiatrai, medicinos psichologai, bet ir socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai. Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje atsirado ir priklausomybės ligų konsultantai, kurie tai pat gali suteikti pirminę pagalbą žmogui susidūrusiam su priklausomybe.
