Gydytoja visų pirma atkreipė dėmesį į neretai klaidingą tėvų įsitikinimą, kad jokiu būdu negalima tepti kūdikio ar vaiko odos kremu, net turint tam tikrų odos problemų.
„Tėvai bijo tepti vaiko odą kremu, galvodami, kad ji pripras. Ką jau kalbėti apie vaistus, kuriuos bijo tepti net esant odos ligai. Taip pat pasitaiko galvojančių, kad čia juk berniukas, ar reikia jį tepti kremu, o kas bus, jei jie pripras, oda neveiks pati ir panašiai? Tačiau tai yra klaidingi įsitikinimai“, – teigė gydytoja.
Tinkamas kremo naudojimas gali padėti išvengti vaistų
Jos aiškinimu, jei vaiko oda probleminė, vargina įvairūs dermatitai, atopinis dermatitas, įvairūs odos pažeidimai, odos barjerą visada reikia atkurti tepant specialius kremus.
„Tėvams nevertėtų abejoti mokslinėmis tiesomis. Yra moksliškai įrodyta, kad dažnas ir teisingas tepimas kremu padeda išvengti tepimo vaistu ar ženkliai sumažina vaisto tepimo trukmę. Tad visada sakau – nebijokite tepti kad ir 10 kartų per dieną – visada geriau tepti kremą, negu kad vaistą.
Vis dar pasitaiko, kad kalbant apie vaistų – antibiotikų ar hormoninių preparatų tepimą – kyla arši diskusija. Bet jei kalbame apie kremo, emoliento, medicininio kremo tepimą, tai tiesiog yra gydymo ir teisingos odos priežiūros dalis. Čia panašu į tai, lyg diskutuotume, reikia valyti dantis ar ne“, – komentavo A. Dumbliauskienė.
Ji pridūrė, kad teisinga odos priežiūra ypač svarbi dabar, kai yra šaltasis ir sausasis sezonas, kada paūmėja daugelis odos ligų. Viena dažnesnių jų – minėtasis atopinis dermatitas.
„Tai yra labai dažna vaikų liga, neretai besitęsianti ir suaugus. Todėl bet kokiame amžiuje ne tik esant ligų paūmėjimui, bet ir profilaktikos tikslais, siekiant jų išvengti, odos tepimą mes suvokiame kaip teisingos priežiūros ir teisingo gydymo dalį“, – paaiškino dermatologė.
Odos poreikiai nevienodi
Paklausta, ar tokia pati dėmesinga priežiūra reikalinga ir turint neprobleminę odą, A. Dumbliauskienė visų pirma pažymėjo, kad dėmesinga odos priežiūra mūsų gyvenime turėtų būti tiek svarbi, kiek mums svarbi, pavyzdžiui, dantų higiena. Be abejo, kiekvienas turi skirtingą odos tipą. O nuo to priklauso ir jos priežiūros intensyvumas.
„Vieni yra sausiaodžiai, kurių oda yra jautresnė, trapesnė, reikalaujanti švelnių prausimo priemonių, riebesnių kremų, serumų. Kiti – riebiaodžiai, kurių riebalų liaukos labai aktyvios, jos gamina daug riebalo, vadinamo sebumu, ir jis natūraliai odą sutepa. Tokiai odai valyti naudojame stipresnius, aktyvesnius prausiklius, lengvos tekstūros kremus“, – aiškino pašnekovė.
Ji priminė, jog oda, be to, kad atlieka virš 10 funkcijų organizme – endokrininę, estetinę, imuninę ir kitas, dar užtikrina ir barjerinę funkciją, t. y. apsaugo nuo išorinių dirgiklių.
„Tai reiškia, kad sausiaodžiui, kurio apsauga yra trapesnė, jautresnė, greičiau atsiranda odos mikroįskilimai, dėl ko oda dar labiau sausėja, nes netenka vandens. Tad jei neduosime odai statybinių medžiagų, neatkursime barjero, ji trinamuose paviršiuose bus labiau pažeidžiama, per tokią odą greičiau patenka dirgikliai, alergenai.
Net visiškai sveiką odą turint, bet dirbant tam tikrą darbą , pavyzdžiui, avint specialius batus, ar odą dažnai dezinfekuojant, plaunant, ką dažnas ypač labiau pajuto per pandemiją, galų gale galime pažeisti jos apsaugą. Taigi net jei oda normali, duoti jai statybinių medžiagų visuomet rekomenduojama, tai kartu yra ir palepinimas. O jau kiek tepti, kokio riebumo ar drėgnumo, viskas priklauso nuo odos tipo“, – patarė A. Dumbliauskienė.
Gydytoja akcentavo, kad odą iš esmės reikia atkūrinėti ir puoselėti visą gyvenimą, kaip kad rūpinamės dantimis ar bendra sveikata. „Vis dar sutinku pacientų, manančių, kad kremo tepimas prilyginamas vos ne kvėpinimuisi, neva tai kažkoks nereikalingos prabangos reikalas. Tuomet primenu, kad kalbame tiesiog apie elementarią higieną“, – pastebėjo ji.
Kas labiausiai žaloja odą?
Plačiau aptardama odos būklei įtaką darančius aplinkos veiksnius, gydytoja pabrėžė, kad be streso, ultravioletinių spindulių (nesaugaus buvimo saulėje), neteisingos mitybos, rūkymo, neteisingos priežiūros ir kitų veiksnių, net sezoniškumas turi įtakos.
„Nepriklausomai nuo mūsų pasikeitus sezonui gali pablogėti odos būklė – ji tapti sausesnė, reaktyvesnė, labiau pažeidžiama ir reikalauti daugiau dėmesio. Štai prasideda šildymas, mažėja drėgmė, intensyvėja sausumas, o jei dar patalpos mažiau vėdinamos, oda automatiškai daugiau atidavinėja vandens, atsiranda jo stygius.
Kas dar itin būdinga šaltajam metui – didelis lūpų sausėjimas, kampučių skilinėjimas. Taip nutinka ne tik dėl to, kad mažiau vandens vartojame, bet ir dėl išorės dirgiklių. Pavyzdžiui, pučiant žvarbiam vėjui palaižome lūpas, o tada oda dar labiau sudirginama“, – vardijo gydytoja dermatologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad per dažnas prausimasis ir aktyvių prausiklių naudojimas irgi gali žeisti mūsų odą: „Tiems, kurie mėgsta ilgai stovėti po dušu ar mirkti vonioje, ypač jei žmonės yra sausesnės, jautresnės odos, nori nenori, atsiras odos problemų – niežėjimų, išsausėjimų, o tada gali atsirasti ir bėrimų. O jei ne tik ilgai mirksime vandenyje, bet ir naudosime intensyvų šarminį prausiklį, šepetį, kempinę, dar labiau apnuoginsime apsaugą, oda taps dar labiau pažeidžiama.“
Būtina pamaitinti iš vidaus
Oda kenčia ir tada, kai nepakankamai ja rūpinamasi iš vidaus. Čia labai svarbus tiek pakankamas vandens suvartojimas, tiek tinkama mityba.
„Visada mėgstu skirti Omega3, Omega9 – gerąsias riebalų rūgštis, normaliai odos funkcijai labai svarbu vitaminas D, pakankamas geležies kiekis. Taip pat svarbu, kad kitos organizmo sistemos puikiai funkcionuotų, nes jai yra bėdų su skydliauke, virškinimo sistema, tai atsilieps ir odai“, – pabrėžė gydytoja.
Kartu ji pastebėjo, kad esama tam tikro mito dėl vandens vartojimo: „Visi žino, kad reikia gerti vandenį, bet, būna, kiti pacientai atėję sako, kad geria tiek daug vandens, o oda kaip sausa, taip sausa. Jūs galite ir 5 litrus vandens per dieną gerti, bet jei jūsų oda yra sauso tipo ir jūs naudojate netinkamas priežiūros priemones arba trūksta vitaminų, pagrindinių mikroelementų, gerųjų riebalų jos būklė nepagerės.“
Papildo medžiagomis, o ne skatina priklausomybę
Neretai panaudojus kokiomis nors priemonėmis ypač prisotintus kremus, serumus, vėliau išties aplanko jausmas, kad oda lyg kažko stokoja. Paklausta, ar tai nebūtų tas „priklausomybės“ efektas, gydytoja paaiškino, kad ne viskas taip paprasta.
„Jei kalbame apie geros kokybės kremą, iš kurio tikimės drėgmės, maitinimo ir visokios odos gerovės, jie ir sukurti tam, kad odai pagelbėtų.
Tokie produktai paprastai turi natūraliai drėkinančių faktorių, pavyzdžiui, veikia, pieno rūgštis, šlapalas, pantenolis ir t.t., jie turi minkštinančių medžiagų, įvairių sočiųjų riebalų. Jie gali turėti apsauginių medžiagų, kurios, pavyzdžiui, iš vaško sudaro tam tikrą plėvelę – tam, kad dažnai plaunant rankas kremas greitai nenusiplautų.
Taigi teisingai parinkta priemonė turi labai daug gerų statybinių medžiagų, jos skirtos tam, kad užpildytų tarpus tarp susidariusių odos negyvų ląstelių, kad padengtų, padrėkintų, suteiktų tonuso ir t.t.“ – komentavo A. Dumbliauskienė.
Viskas priklauso ir nuo produkto kokybės
Kartu ji pabrėžė, kad vis tik labai svarbi ir pasirenkamo preparato kokybė. „Daug kartų esame matę reklamą, kai moteris pasitepa vieną raukšlėtą paakį ir per minutę jis išsilygina, suvok, kremas daro stebuklus. Arba pasitepa kremu vakare, o ryte nubunda be raukšlių.
Žmonėms natūraliai turėtų kilti klausimų, kokia tokio tepamo preparato sudėtis, kad jis sugeba panaikinti raukšlę, žinant, kad raukšlė formuojasi ilgai, ten yra kolageno elastinio tinklo stygius. Neretai veikimo mechanizmas sukurtas taip, kad sukeltų dirginimą, ląstelė paburktų, patintų ir raukšlė išsilygintų ne per sveikatos sukūrimą, bet per dirginimą“, – dėstė specialistė.
Taigi gydytoja patarė visada vadovautis sveika logika – jei duosime odai statybinių medžiagų, tiesiog suteiksime odai pagalbą. O jei odai duosime abejotinos kilmės priemonę, tai jau reikia žiūrėti, koks gali būti rezultatas.
„Aišku, atsirinkti tinkamas priemones šiais laikais sudėtinga. Todėl reikia laikytis saiko, nepadauginti aktyvių medžiagų, rinktis saugius gamintojus, ir tada viskas bus gerai“, – apibendrino A. Dumbliauskienė.
