Ir tai dalinai kaltė darbdavių, kurie jau skelbime rašo, kad padavėjo darbo patirtis nėra būtina. Aišku, pažada apmokyti, o priėmę į darbą per dieną ar kelias bando naujokui sukišti kuo daugiau žinių į galvą, kurios būtinos padavėjo darbui.
Dažniausiai tokie apmokymai baigiasi tuo, kad padavėjas įsimena, kiek kartų dienoje jis bus maitinamas, ir kada bus mokama alga.
Meniu pasirinkimas
Aukščiau minėtos mintys mane apniko po apsilankymo viename iš Klaipėdos „Grill Londonų“ barų. Tai vieta, į kurią karts nuo karto užsukame pavalgyti dėl meniu siūlomo pasirinkimo.
Čia siūloma galimybė pasirinkti garnyrą, padažus mums su Katiniene labai patinka. Dienos sriuba, pora arbatų, pora pagrindinių patiekalų ir užsakymas padarytas.
Arbata – 3,50 eur. Pastebėjau tokį įdomų reiškinį Lietuvoje, viskam brangstant prastėja užsakymo patiekimas. Tam puikus pavyzdys arbata po 3,50 € patiekta „Grill Londone“. Kaip suprantu, polėkštės čia ne madoje.
Pagaliau po arbatų priartėjome prie įdomiausios šios apžvalgos vietos, kurios dėka ir gimė ši apžvalga – dienos sriuba.
Prancūziška daržovių sriuba su šamo sultiniu – 2,50 eur. Tokiu „mandru“ pavadinimu sriuba verta būti patiekiama aukščiausią Michelin įvertinimą turinčiame restorane. O „Grill Londone“ tai tik dienos sriuba.
Bet po kelių šaukštų „Prancūziškos daržovių sriubos su šamo sultiniu“ aš supratau, kad likau lyg apgautas, nes net sukaupęs visas pastangas ir ragaudamas vien sriubos skystimą, išskyrus daržovių skonį sriuboje nieko neaptikau.
Apie tai papasakojau prie stalo atėjusiai padavėjai. Jos reakcija buvo apgailėtina. O ko jūs tikėjotės iš dienos sriubos už du eurus? Šamo? Toks buvo jos atsakymas, žodis į žodį.
Aš tikrai šamo sriuboje rasti nesitikėjau, geriausiu atveju ko tikėjausi, tai kad joje bus kiek daugiau kokio sultinio miltelių užmaišyta, ar bent šamo kaulai su galva nuvirti.
Žemiau pateikiu lašišos sriubą, kuri kaip dienos sriuba buvo man patiekta šią vasarą „Juone pastogė“. Ir ji kainavo tik 2€. Kodėl vieni gali, o kiti tik teisinasi?
Liūdna, kad padavėja savo pozicijai sustiprinti naudojo arogantišką toną. Gal ji taip bandė mane žemindama ir primesdama man kaltę dėl to, kad išdrįsau paklausti, išspręsti esamą problemą?
Jei nebūtų to klaidinančio sriuboje žodelio – šamo, tai kopūstų su pomidorais sriubą aš įvertinčiau teigiamai. Išties skani daržovių sriuba. Kam reikia papildomų įmantrių išvedžiojimų dienos sriubai, nesuprantu.
Pagrindinius patiekalus atnešdama padavėja savo veido povyza demonstravo, kad mano priekabio prie dienos sriubos ji dar nepamiršo.
Gerai, kad gaminę pagrindinius patiekalus nuo padavėjos ta pagieža nebuvo užsikrėtę, nes antri patiekalai buvo skanūs.
Vištienos vėrinukas – 7,50 eur. Katinienė užsisakė mažesnę porciją su vienu vištienos iešmeliu. Jos žodžiais: moterims, kurios atėjus vasarai norės įlįsti į džinsus, tokios porcijos per akis. Ji garnyrui pasirinko batatus, grilintas daržoves ir „mango – majonezo“ padažą.
Kalakutienos kepenėlių iešmeliai – 8,80 eur. Aš, nepergyvenantis dėl džinsų vasarą, pasirinkau didesnę porciją kalakutienos kepenėlių, nes mano, kaip ir kitų vyrų mąstymas, kardinaliai skiriasi nuo moterų.
Mes, vyrai, racionalūs, jei vasarą neįtilpsime į senus džinsus, visada turime numatę antrą galimybę – nusipirkti naujus vienu dydžiu didesnius.
Tai, kas man suteikia malonumą valgant, Katinienė dažniausiai vadina – subproduktais. Ji nevalgo nieko, kas papuola po tuo terminu, ir tame aš įžvelgiu tik pliusą – man lieka daugiau… Kaip ir šį kartą skaniais kalakuto kepenėlių iešmeliais man su ja dalintis nereikėjo.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Dažnai tekstuose rašau, kad padavėjas yra tas, kuris nutiesia tiltus nuo maitinimo įstaigos iki vartotojo – svečio. Šį kartą mus aptarnavusi padavėja tą tiltą, savo arogantiško bendravimo dėka, sudegino.
Žinoma, kad tą tiltą aš atstatysiu pats, nes mėgstu skaniai pavalgyti, ir vidiniam pykčiui atslūgus čia sugrįšiu, nes „Grill London“ – vieta, kurioje kaina ir kokybė eina koja kojon.
Mano patarimas „Grill London“ – padirbėti su mano minimo taško padavėjais. Aš maitinimo įstaigų sferai atidaviau 15 metų, ir kaip medikai nustato ligas, taip aš galiu nustatyti maitinimo įstaigų silpnąsias vietas.
Šiuo konkrečiu atveju silpnoji vieta jūsų bare yra ne padavėjai, o administratorius ar vyr. padavėjas, kuris tiesiogiai kuruoja padavėjų darbą.
Iš to, kaip salėje elgėsi visi padavėjai, susidariau nuomonę, kad tas atsipalaidavimas atsirado tik dėl to, kad virš jų nėra autoritetingo vadovo vietoje.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas, riebuskatinas.lt
