Šiame tekste aš papasakosiu apie tai, ko nereikia daryti norint turėti sėkmingą verslą, arba kitaip tariant papasakosiu apie verslininkus, kurie, mano nuomone, kvailais sprendimas savotiškai šaudo į savo verslo kojas, taip bandydami jį greičiau paklupdyti.
Bet tai tik mano pamąstymai, kurie gimė po apsilankymo Klaipėdos senamiestyje, netoli Meridiano, įsikūrusiame bare „Garažas“.
Apžvalga
Pirmas signalas, pranašaujantis galimą liūdną vizito baigtį buvo tas, kad per pačius pietus baras buvo visiškai tuščias. Antras signalas, kad jame likti geriau nereikėtų buvo tas, kad priėjus prie mūsų padavėjui ir paprašius jo meniu, jis atsakė, – kad iki 15:00 rinktis maistą iš pagrindinio meniu nėra galimybės, o galima pietauti tik iš to, ką jie siūlo dienos pietų pasirinkime.
Visada galvojau, kad dienos pietūs reikalingi tik tam, kad maitinimo įstaigos mažesnėmis kainomis, dienos metu, galėtų prisivilioti daugiau klientų.
Bet yra maitinimo įstaigų, kur padavėjai išgirdę, kad klientai norės užsisakyti maisto iš pagrindinio meniu tik apsidžiaugdavo. Protingai mąstantis supranta, kad sąskaitos iš pagrindinio meniu visada bus didesnės nei tais atvejais kai klientas užsisakys patiekalus iš dienos pietų. O didesnės sąskaitos tolygu didesniems arbatpinigiams.
Suprantu ir tas maitinimo įstaigas, kurios dienos pietų metu sausakimšos nuo klientų srauto, ir tokiu atveju joms yra tikslinga prekiauti tik dienos pietų patiekalais, kuriems dažniausiai jau iš ryto yra paruošti paruoštukai. Tada per trumpą laiką galima pamaitinti didesnį kiekį svečių.
Bet mūsų atveju baras buvo tuščias. Tad vienintelis paaiškinimas, kurį radau tam sprendimui – prekiauti tik dienos pietų patiekalais, buvo tas, kad taip buvo bandoma parduoti tai, ką buvo prisigaminę iš anksto.
Nebenorėdami ieškoti kitos maitinimo įstaigos pasakėme padavėjui, kad paskanausime po vieną patiekalą paminėtą meniu lentoje. Pirma paprašėme atnešti silkę su karštomis bulvėmis ir barščius, o vėliau vištienos ir kiaulienos suktinukus.
Kiek užtrukome, kol išaiškinome padavėjui, kad norėsime visų patiekalų po vieną, o ne po du. Nors iš paminėto patiekalų patiekimo eiliškumo ir taip turėjo būti viskas aišku.
Bet to padavėjo pasimetimo ir išsiblaškymo kaltininkas greičiausiai bus nuobodulys, kurio pasekmė neturint darbo snūduriavimas prie baro.
Bet daugiau priekaištų padavėjo aptarnavimui tą dieną neturėjome.
Meniu pasirinkimas
Barščių sriuba, kuri užsakant kartu su pagrindiniu patiekalu kainavo 1 eur, kaip nekeista buvo geriausia iš viso to ką mes tą dieną bare „Garažas“ valgėme. Buvo ir sultinuko skonis, ir pakankamai daržovių kad galėtume šią sriubą vadinti barščiais.
Bet štai silkė buvo lyg veidrodis to su kokia meile virtuvėje dirba žmogus gaminantis maistą. Toks jausmas, kad visi baro staliukai užimti ir virėjai vos spėja suktis virtuvėje, dėl to silkė sumesta į lėkštę bet kaip, nors nužvelgus lėkštę ir apsižvalgius aplink gali girdėti tik lauko terasoje tarp staliukų švilpaujantį vėją.
Silkė su karštomis bulvėmis – 5,50 eur. Bijau pagalvoti kokie „šedevrai“ pasiekia svečius kai baras lūžta nuo lankytojų gausos.
Nespėjau pamiršti silkės, kaip naujus klausimus apie virtuvėje dirbančių meilę darbui užminė kiti du patiekalai.
Ir žiūrėdamas į tuos du nabagus lėkštėse aš džiaugiausi, kad negavome pagrindinio meniu, nes spėju vaizdelis būtų buvęs toks pat liūdnas, tik už ženkliai didesnes patiekalų kainas.
Kiaulienos suktinukas – 5,50 eur. Panašius kiaulienos suktinukus patiekia prastose užeigose antrą vestuvių dieną virėja, kuri užsimiršusi kad randasi darbe su svečiais šventė iki pat ryto, o paryčiais su apysunke galva prisuko štai tokių šedevrų, prieš tai gerai persūdžiusi mėsą.
Bet mūsų atveju mes sėdėjome tuščiame bare ir valgėme vieną iš paruoštukų, kurių prisuko arba iš vakaro, ir mėsa per naktį įsisūrėjo, arba iš ryto dar užsimiegoję pridrėbė su kaupu druskos.
Vištienos krūtinėlės kepsnys – 5,50 eur. Vištienos krūtinėlė būtų labiau derėjusi su kokiais ryžiais, bet manau tingulys, kuris vyrauja baro virtuvėje verčia virėją prie visko patiekti tas neišvaizdžias apkeptas bulves.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Šiomis dienomis kai maitinimo įstaigos ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, jaučia svečių stygių, tuščiame bare „mandravoti“ neleidžiant svečiui pasirinkti iš pagrindinio meniu galėtų tik tas restoranas, kuriame svečiai, norintys patekti į restoraną, išsirikiavę laukia eilėje kol atsiras laisvas staliukas, bet ne tas, kuriame vietoje klientų prie staliukų švilpauja vėjas, o prie baro snūduriuoja padavėjas.
Antra, maistas net ne vidutinio lygio, o labiau žemesnio, ir kažkuo primenantis nemokančios gaminti namų šeimininkės eksperimentus po kelių minučių video apie maisto gamybą, peržiūrų youtube platformoje.
Manau, save gerbiantis restoranas niekada neuždraus klientui užsisakyti patiekalų iš pagrindinio meniu. Tad 2/5 už meilę klientams ir maisto gamybai.
Garažo atsakymas
Susisiekus su restobaro „Garažas“ administracija paaiškėjo, kad su apžvalga ir gauta kritika jie yra susipažinę:
„Nenorime pradėti žodžių karo, bet mums ši apžvalga sukėlė itin nemalonių klausimų apie p. katino straipsnius. Jam atėjus, labai aiškiai ir gražiai buvo pasakyta, kad iki 15 val. patiekiame patiekalus tik iš dienos pietų meniu. Jei netinka – klientas pakyla ir eina pasieškoti kitos maitinimo įstaigos, bet šiuo atveju katinas nusprendė išsidergti iš esmės.
Dar ir ekonomikos paskaitą paskaityti. Jei per pietus būtų kasdien po keletą klientų, kurie užsisakytų iš meniu patiekalus, tai gal ir laikytume papildomą virėją, dabar mes dirbame taip kaip suskaičiuojame, kai vasarą bus pakankamai klientų dieną, tada dirbs ir daugiau virėjų, kurie galės gaminti patiekalus iš meniu.
Nuotraukos mums visai patiko, tai ir yra dienos pietūs – gal katinas nėra valgęs? Taip, kad šiuo atveju visiškai ignoruojame katino apžvalgą, nes nematome visiškai jokių mūsų klaidų – tik katino tulžies išliejimą.“
Apžvalgos autorius: Riebus katinas
Čia knaipė jaunimui su barzdom ir kelnės likusiom nuo 8 klasės baigimo.