Apie tai, kaip pasikeitė hepatito gydymas ir kam reikėtų pasitikrinti dėl šių pavojingų ligų bei kas lemia tinkamą žarnyno veiklą, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
J. Kupčinskas akcentavo, kad antivirusiniai vaistai iš principo pakeitė hepatito B ir, ypač per paskutinius 7 metus, hepatito C gydymo galimybes.
Užsikrėtę hepatitu ilgai nejaučia jokių simptomų
Jis pasakojo, kad jei seniau diagnozavus dekompensuotą kepenų cirozę vienintelė išeitis būdavo transplantacija ir pacientą tekdavo gydyti mažai efektyviais vaistų deriniai su daugybe šalutinių poveikių, tai šiandien hepatitą C galima išgydyti praktiškai visiems.
„Tai yra viena pagrindinių revoliucijų, kuri įvyko per pastarąjį dešimtmetį mūsų srityje. Šiandien hepatitas B vaistais yra sėkmingai kontroliuojamas, o hepatitas C išgydomas.
Taip pat turime puikią kompensavimo sistemą Lietuvoje, kas dar labai džiugu, kad nuo šių metų startuoja ir šeimos gydytojų skatinimo programa, kur jie galės pacientus ištirti, jų nereikės siųsti specialistui. Tai padės surasti tuos mūsų visuomenėje dar egzistuojančius pacientus, kurie yra užsikrėtę virusu ir to nežino“, – kalbėjo jis.
Pasak J. Kupčinsko, tokių asmenų šalyje turėtų būti tikrai daug – apie 30–40 tūkst.
„Nes hepatitu C sergantis žmogus dažniausiai jokių specifinių simptomų nejaučia, jis apie tą ligą sužino atsitiktinai padarę kepenų fermentų tyrimus arba kai jau atvyksta pas mus su kepenų ciroze ir ligos komplikacijomis, ar – dar blogiau – su kepenų vėžiu“, – konstatavo gydytojas.
Didžiausioje rizikos grupėje – viena grupė
Profesorius pasakojo, kad paprasčiausias tyrimas, kuriuo galima nustatyti hepatito C virusą, tai atlikti antikūnų tyrimą.
„Lygiai taip pat ir dėl hepatito B yra atliekami antikūnų tyrimai ir tą tikrai nesunku nustatyti. Čia turbūt svarbu pasakyti, kad tie žmonės, kurie iki 1992–1993 metų yra buvę kraujo donorais arba jiems buvo perpiltas kraujas, tai yra didžioji rizikos grupė Lietuvoje. Tai – geros valios žmonės arba tie, kuriems dėl tam tikrų klinikinių būklių buvo perpiltas kraujas ir yra užsikrėtę hepatitu C ir apie tai net nieko nežino“, – pažymėjo J. Kupčinskas.
Jis priminė, kad iki 1992–1993 m. Lietuvoje pagrindinis užsikrėtimo hepatitais kelias ir buvo kraujo transfuzijos, mat tuo metu apie virusą niekas nežinojo ir dėl jo netyrė. Čia pat profesorius skubėjo pridurti, kad šiandien kraujo donorystė tikrai saugi ir ragino visus galinčius prisidėti ir būti kraujo donorais.
Tatuiruočių mėgėjams – įspėjimas
Kalbėdamas apie dabartinius pagrindinius užsikrėtimo hepatitais būdus gydytojas įvardijo kelias aplinkybes.
„Be abejo, sanitarinės higienos sąlygos gydymo įstaigose dabar yra puikios, instrumentai ir priemonės vienkartiniai. Bet mes kartais pastebime, kad kartais pacientai, atlikę tatuiruotes nelegaliuose salonuose, kur galbūt nėra gerų sanitarijos sąlygų, gali užsikrėsti.
Rizika užsikrėsti lytinių santykių metu nuo kito žmogaus, kuris serga hepatitu, nėra labai didelė, bet ji vėlgi egzistuoja. Ir jei viena šeimos nariui yra nustatytas virusas, kitam būtinai reikia išsitirti“, – vardijo jis.
J. Kupčinskas atkreipė dėmesį į dar vieną hepatito virusų plitimo būdą – intraveninius narkotikus. Tiesa, Lietuvoje, bent atliktų tyrimų duomenimis, šis užsikrėtimo kelias nėra dažnas.
Kuo blogas per didelis sterilumas?
Profesorius laidoje taip pat papasakojo mūsų organizmuose tūnančias apie gerąsias bakterijas (kitaip – mikrobiotą) ir tai, kuo jos svarbios gerai sveikatai palaikyti.
Jis priminė, kad nuo seno žinoma, jog žmogaus žarnyne gyvena tam tikros bakterijos, padedančios įsisavinti vitaminus ir turinčias kitas funkcijas, tačiau tik per pastaruosius 20–30 metų ši sritis ir tyrimai joje taip stipriai evoliucionavo.
„Ir galbūt iš seniau buvo susiformavusi tokia sąvoka, kad tai yra kažkas blogo, kad bakterijos sukelia ligas (...), iš tikrųjų ta diskusija sukdavosi apie tai. Bet prieš 15 metų ta sąvoka pasikeitė, nes atsirado naujos kartos mokslinių tyrimų technologijos, kurios leidžia mikrobiotą tirti atliekant bakterijų įvairovės, genetinės jų medžiagos analizę. (...) Ir paaiškėjo, kad ten tų bakterijų yra ne dešimt, ne šimtai, o tūkstančiai“, – kalbėjo jis.
Gimstant žmogaus žarnynas būna sterilus, bet jau pačiomis pirmosiomis minutėmis iš aplinkos pradeda formuotis žmogaus mikrobiota. Ilgainiui, kažkur iki paauglystės, žmogaus organizme susiformuoja stabili jos būklė.
„Ir iš kur atsiranda labai daug spekuliacijų ir įvairiausių sąsajų su ligomis ir mikrobiota, tai yra pastebėta, kad moderniosiose civilizacijose bakterijų įvairovė, kuri gyvena mūsų žarnyne, yra gerokai mažesnė, nei mažiau išsivysčiusiose civilizacijose“, – pastebėjo J. Kupčinskas.
Jis pabrėžė, kad higieninis sterilumas šiandien yra labai didelis ir, nors tai nėra pagrįsta oficialiomis rekomendacijomis, kai kurie mokslininkų pažymi, kad svarbu vaikams leisti turėti pakankami kontakto su aplinka, nes tai veikia imuniteto formavimąsi.
„Bet ar skurdesnė mikrobiota tikrai yra susijusi su ligomis, nereikėtų gąsdinti, tai yra mokslinių tyrinėjimų objektas“, – pažymėjo profesorius.
Koks maistas naudingas žarnynui?
J. Kupčinskas pabrėžė, kad visą žarnyno mikrobiotą labiausiai formuoja aplinka, kartu – ir mityba.
„Bakterijos tikrai skiriasi priklausomai nuo dietos, vegetaro bakterijos žarnyne skirtingos negu to žmogaus, kurio mityboje dominuoja riebalai. Tas yra aišku. Bet ar tai kažkaip yra blogai, atsakyti negalima.
Yra įrodyta, kad mikrobiota greitai keičiasi kardinaliai pakeitus dietą. Mikrobiotos sudėtis gali pasikeisti nustojus valgyti vieno tipo dietą suveši kitos bakterijos“, – kalbėjo gydytojas.
Paklaustas, kokia dieta sveikiausia, profesorius teigė, kad tai – įdomus ir jautrus klausimas, į kurį visi bando atsakyti.
„Kas yra tikrai žinoma, kad didesnė mikrobiomo įvairovė yra susijusi su geresne mūsų sveikata, taigi kuo tų skirtingų mikroorganizmų gyvena, tuo bendra žmogaus būklė yra geresnė. Ar tai turi priežastinį ryšį su ligomis, aš visada esu atsargus šioje vietoje, bet ką tie žmonės, kurie dirba su mikrobiomu, rekomenduoja, tai jokių bereikalingų antibiotikų. Tai pagrindinė ir svarbiausia rekomendacija.
Yra pastebėta, kad mikrobiomą praturtina tas maistas, kuris yra fermentuotas, tai rauginti produktai. Bet ką valgyti, kad mikrobiota būtų sveika ir būtume sveiki, taisyklės, matyt, tokios pačios, tai – saikas ir įvairovė“, – pastebėjo jis.
