Apie mane
Esu teisininkė, visuomenininkė. Pastaruosius dešimt metų dirbau Seimo kanceliarijoje, vadovavau advokacijos organizacijoms ir koordinavau pilietines iniciatyvas, kuriomis gynėme prigimtines teises ir šeimos vertybes. Dėl mūsų su kolegomis atsidavimo dirbant kartu su politikais, Lietuvoje vis dar nepavyko prastumti LGBT iniciatyvų. Iki visuomeninės veiklos MRU dėsčiau sveikatos teisę, dirbau Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Dalyvavau Europos vaistų agentūros (EVA) darbo grupėse ir vykdžiau EVA pareikalautas GKP inspekcijas skirtingose valstybėse.
Kaip valstybėje sugrąžinti motinystės idealą?
Gimdymo skyriuje sesutė, pasvėrusi mano naujagimį, paklausė:
– Kelintas čia jūsų vaikas?
Didžiuodamasi atsakiau:
– Penktas!
Ji sumurmėjo:
– Na, tai linkiu čia nebegrįžti.
Tokios replikos nepasimiršta… Vis dėlto aš lyg tyčia po dvejų metų grįžau. Dabar su vyru auginame šešis nuostabius vaikus nuo 2 iki 14 metų amžiaus: dvi mergaites ir keturis berniukus. Tai brangiausias mūsų turtas ir didžiausia laimė bei atsakomybė. Tačiau dažnai jaučiu – Lietuvos visuomenė negerbia mamų ir nevertina daugiavaikių šeimų.
Lietuva – šalis, kuri išmiršta
Per metus mūsų šalyje miršta 15 tūkstančių daugiau žmonių nei gimsta. Šiandien Lietuvoje viena moteris vidutiniškai pagimdo 1, 27 vaiko (2015 m. rodiklis buvo 1,7). Minimaliam šalies atsinaujinimui reikėtų bent 2,1.
Jei kada ir egzistavo stereotipai, skatinę moteris anksti tuoktis ir „prie puodų“ auginti vaikus, mes neabejotinai iš jų išsivadavome. Šiandienė kultūra merginoms daro priešingą spaudimą. Joms primetami nauji stereotipai. Būk laisva, finansiškai nepriklausoma, neįsipareigok, o šeima, vyras ir vaikai palauks. Utopinę moters laimingo gyvenimo viziją propagavęs serialas „Seksas ir miestas“ jau ir Lietuvoje tampa realybe.
Tačiau prigimtis sunkiai arba tik trumpam pasiduoda utopijų žavesiui. Perkopusios 40 ar 45 metus moterys supranta, kad yra kažkas svarbiau nei pramogos, karjera ir statusas. O tada jau gali būti ir per vėlu… Dalis tokioje situacijoje atsidūrusių moterų patiria ilgalaikį skausmą. Ir nenuostabu, kad ši grupė sulaukia verslininkų bei politikų dėmesio.
LR Seimo narių grupė (iš konservatorių, laisviečių, socialdemokratų ir liberalų) siūlo išeitį, kuri kainuos brangiai, ir ne tik finansine prasme. Politikai tikisi tokiu būdu spręsti demografijos problemą: vienišoms moterims suteikti teisę į pagalbinio apvaisinimo paslaugas, net jei jos nesukuria ilgalaikių, stabilių, santuoka sutvirtintų santykių su vaiko tėvu. Esu tikra, kad eidami šiuo „moterų išlaisvinimo“ ir vaiku sudaiktinimo keliu mes tik dar labiau pagilinsime problemą.
Problemos šaknis - mirties kultūra?
Kad rastume veiksmingą sprendimą, turime prisikasti iki problemos šaknų. Pirmiausia turime suprasti, kas verčia moteris pasirinkti vieną ar kitą gyvenimo kelią. Ekonominės sąlygos? Taip, siekiant paskatinti gimstamumą būtina užtikrinti šeimų finansinį saugumą. Bet net ir milijonieriai retai susilaukia daugiau nei vieno ar dviejų vaikų. Naujausios apklausos rodo kitokius paaiškinimus. Didelė dalis vaisingo amžiaus porų tiesiog „nenori“ vaikų, nes „nori susitelkti į kitus dalykus“. Tačiau moterų, kurių vaisingumo laikotarpis pasibaigęs, apklausos rodo, kad dauguma jų turi mažiau vaikų, nei norėtų turėti.
Klausimas – kas verčia jauną žmogų norėti vienų ar kitų pasirinkimų? Atsakymas – tai, kokių idealų siekti jį kviečia socialinė aplinka. Ką mūsų visuomenė laiko sėkme, ką vertiną ir gerbia; kuo žavisi aplinkiniai; kas yra „madinga“. Deja, mes gyvename mirties kultūroje, kurią skatina ir palaiko konservatorių ir liberalų valdžia.
Grįžti prie esminės tiesos
Ežere gyvenančios žuvys nesupranta, koks svarbus yra vanduo, kuriame jos plaukioja. Natūraliai susiklosčiusių tradicijų griovėjai nesupranta, kokia svarbi yra tikroji kultūra, kurioje mes gyvename.
Kol politikoje griaunami kultūriniai šeimos pamatai, kol vyksta karai su „pasenusiomis“ nuostatomis, tradicijomis ir stereotipais, realiame gyvenime daug moterų nesiryžta tapti mamomis. Žadėjęs moterų įgalinimą ir išlaisvinimą feminizmas nuvedė jas laimės ieškoti klystkeliais: neva reikšmingiausi dalykai vyksta kažkur biuruose, posėdžių salėse, vakarėliuose, o ne namuose. Skatinant moteris veržtis į vyrų užvaldytas „galios pozicijas“ menkinamas natūralus moters pašaukimas būti mama („sėdi prie puodų“, „gimdymo fabrikas“…) ir nuvertinama moteriškumo esmė. O tai pačioms moterims, kurios natūraliai jaučia „motinystės instinktą“, daro didžiulę žalą – jos pradeda jausti kaltę, jei susilaukusios kūdikio atideda karjerą, ir gailisi, jei pavėluoja tapti mamomis.
Turime grįžti prie tiesos – mamos ne šiaip laiką leidžia „prie puodų“. Jos augina pasauliui naujus žmones! Naujus valstybės piliečius, kurie kurs mūsų visų bendrą ateitį. Mamoms nereikia ieškoti gyvenimo prasmės. Prasmė kasdien čiauška, krykštauja ir klykia glėbyje. Įsivaizduojat? Čia ne telefonas ar automobilis, net ne knyga, įstatymas ar mokslo atradimas… Naujas žmogus su visu savo neaprėpiamu gyvenimu! O argi ne dėl žmonių sukasi visas verslas, mokslas, politika ir visos karjeros?
Motinystė yra stipriausia jėga
Kiek bekovotume, mes niekada nepasieksime visiškos lygybės. Kai renkasi būti mamomis, moterys bent iš dalies aukoja karjerą. Tačiau kai nori, jos parodo, kad įvairiose srityse yra ne prastesnės nei vyrai. Tai vyrams dera raudoti dėl neištaisomos nelygybės – jie niekada negalės padaryti to, ką gali moteris… Nustokime menkinti tai, kas moterims suteikia pranašumą!
Motinystė yra stipriausia jėga. Kaip išlipti iš demografijos duobės? Kaip padidinti gimstamumą? Paprasta – gerbkime mamas ne mažiau nei gerbiame politikes, verslininkes, influenceres… Kai valstybė ir visuomenė gerbs ir vertins mamas, kai moterys galės didžiuotis motinyste, tada sulauksime Lietuvai gyvybiškai būtino vaikų bumo. Vien finansinės priemonės nepadės, jei iš kitos pusės valstybė ir kultūra toliau spaus moteris kautis dėl galios, resursų, prestižo. Svarbiausia galia – dovanoti gyvybę – jau seniai mamų rankose.
Neabejotinai paslaugos, išmokos, lengvatos, subsidijos demografijai skatinti yra reikalingos, bet kartu būtina atgaivinti nuostatą, kad kilniausi ir gražiausi dalykai vyksta šeimoje. Kad nėra prasmingesnio pašaukimo nei būti mama. Turime puoselėti ne egocentrišką kultūrą, bet motinystės ir tėvystės idealus, kurie skatina pagarbą mamoms ir tėčiams, atskleidžia lyčių skirtingumo grožį, stiprina tai, kas geriausia vyro ir moters prigimtyje; kas padeda sukurti šeimą, darniai joje gyventi, o kartu – praturtina mūsų visuomenę ir valstybę.
Įsteigsiu Šeimos komitetą Seime
Mano pirmas darbas tapus Seimo nare - įkurti Šeimos komitetą. Šeimos komitete kiekvieną naują įstatymą vertinsiu pagal jo įtaką šeimos gerovei ir gimstamumui, kad daugiau šeimoms žalingų politinių sprendimų nebūtų.
Dabartinės valdžios sprendimai parodė nepagarbą ir nepasitikėjimą tėvais, ypatingai švietimo srityje.
Antras mano darbas Seime – įstatymu sureguliuoti mokinių lytiškumo ugdymo procesą, kad mūsų vaikams privalomai nebūtų diegiama LGBT ideologija ir liberali pasaulėžiūra. Sieksiu:
- atsisakyti programos privalomumo mokyklose, bet leisti pasirinkti;
- garantuoti konstitucinę tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus;
- sugrąžinti mokinių rengimą šeimai.
Trečias mano darbas – inicijuoti vaiko pinigų, motinystės išmokų didinimą bei GPM lengvatas daugiavaikėms šeimoms, kad jos drąsiai gimdytų vaikus.
Jūsų balsas svarbus! Spalio 13 d. ateikite ir balsuokite už vienintelę tikrą, nuoseklią ir sąžiningą opoziciją - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą Nr. 8. Mano numerį reitingavimui įsiminti lengva: 6 vaikai = 6 numeris sąraše.
Politinė reklama bus apmokėta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.
