Moteris atskleidė, kad gyvena Vosyliukuose ir pomidorus augina kone pusę amžiaus. Nors tokia sodininkavo patirtis dažnam kelia įspūdį, tačiau Asta tikina, kad tiek metų – vis tiek per mažai visoms naujovėms išmėginti:
„Auginu pomidorus maždaug 40-imt metų, bet kokia čia patirtis... Kas tie 40-imt metų, kai yra daugiau nei 2000 veislių, bet aš negaliu jų visų užauginti.
Juolab, kad aš hibridų neauginu, o auginu tik veislinius ir tik naujus pomidorus. Na, kokius 10-15 metų auginu naujas veisles, tuomet, kai pasidarė labai įdomu. O šiaip tai pas mane jie auga geriau negu gėlės“, – pasakojo Asta.
Laistymo ir vėdinimo paslaptys
Daugelis žino, kad vienas kebliausių klausimų pomidorų augintojams – laistymas. O Asta tikino, kad tai visiškai perdėtas reikalas ir pomidorus laistyti reiktų retai.
„Reikia laistyti kas savaitę. Kai jie jau išsodinti šiltnamyje. O per karščius, nuo liepos mėnesio aš jų praktiškai visai nelaistau – aišku, juos vis tiek reikia laistyti maždaug kas savaitę“, – apie savo laistymo išskirtinumus pasakojo sodininkė.
Tiesa, ji pridėjo, kad laistymo dažnis dar gali priklausyti ir nuo paties sodininko bei dirvos:
„Kiekvieno žmogaus natūralus noras yra sodininkauti. Pas mane geriausiai auga pomidorai, nereikia jų dažnai laistyti.
Tuo tarpu pas kitus geriau auga agurkai, kai tuo tarpu pas mane, nors tu nusišauk, neauga agurkai. Nesvarbu, kiek žemę gerinčiau.“
Dar vienas iš svarbių aspektų pomidorų auginime – vėdinimas. Dėl to moters šiltnamio durys visada pravertos. Ji papasakojo, kodėl tai reikalinga:
„Turi ir visą laiką palikti šiltnamio duris atidarytas, nesvarbu karščiai ar ne karščiai: ryte, vakare, naktį, dieną, lyja, nelyja – visą laiką. Aišku, kai jau nešaltos naktys. Pravertos durys suteikia gerą vėdinimą.
Būtinai reikia pomidorus vėdinti. Jie juk liečiasi vienas prie kito. Dažniausiai žmonės daugiau jų užsiaugina, nes daigų neišdalinta, kažkiek lieka. Tai jie juos susodina ne kas pusę metro, ne kas 0,7 metrų (jau pasimokiau per tiek metų, vieną augalą per kvadratinį metrą reikia sodinti), o visai arti vienas kito.
Nesvarbu, kad mažiukus pomidorus augina, atrodo, kad tarp jų dideli tarpai, bet kai suauga miškas, jie lipa vienas ant kito – negerai.
Tręšimo ir genėjimo svarba
Dar keli aspektai, kurie yra svarbūs pomidorų auginime – tręšimas ir genėjimas. Asta papasakojo, kad iš šių darbų daro ne visus.
„Žinokite, tręšimo dažnis labai priklauso nuo dirvos, kas kokią turi. Aš, pavyzdžiui, niekuo netręšiu tik kalciu, kai jau būna pomidorai. Visi iš jų mėgsta juoduoti, bet slyviniai – labiausiai.
Tai kalcio reikia. Dažniausiai palieju su kalciu. Matote, mano labai gera žemė, priemolis, tai pomidorams užtenka laistymo kartą per savaitę“, – apie tręšimo ypatumus kalbėjo pomidorų augintoja.
Dar viena įdomybė – jog daugeliui pasakojant, kaip jie geni pomidorų lapelius, Asta to nedaro. Ji turi kitą būdą susitvarkyti su nereikalingomis ataugomis:
„Aš negeniu pomidorų. Tik nuimu apatinius lapus, kurie maišo laistymui. Tai, pavyzdžiui, kai kiti nupalmina pomidorą, – aš to nedarau.“
Galiausiai, Asta prabilo, kad nėra vieno tikrai gero recepto užauginti pomidorus. Pasak jos, kiekvienas turi atsižvelgti į savo dirvos ypatumus:
„Iš tiesų, žinokite, viskas priklauso nuo žemės. Jeigu žemė prasta, tai reikia tręšti pastoviai visokiais pirktiniais dalykais, ir kalciu, ir kaliu laistyti gale, kai būna dideli pomidorai.“
