Sharon Milliman keturis kartus išvengė mirties ir matė marmuru ir auksu išpuoštus miestus, prabangius banketus ir net sutiko biglių veislės šuniuką, rašoma mirror.co.uk.
Susidūrusi su mirtimi išklojo, ką matė
62-ejų metų moteris mirties išvengė du kartus, kai jos sveikatai grėsė pavojus, paauglystėje vos nenuskendo, o kalbantis telefonu su draugu į ją trenkė žaibas.
Atrodo, kad giltinė negali sulaukti, kada ją aplankys, tačiau išleistų knygų autorė sako: „Tai toks gražus dalykas, ir kai ateis laikas, aš būsiu pasiruošusi ir lauksiu, kada pagaliau galėsiu pereiti į kitą pusę.“
Sharon mano, kad jos patirtis suteikė jai unikalią galimybę suprasti, kas iš tikrųjų yra „kita pusė“. Ji nori paguosti žmones, kurie bijo mirti, ir tvirtina, kad vienas iš jos išgyvenimų buvo toks gilus, kad ji nenorėjo grįžti į gyvųjų pasaulį.
„Aš atgimiau ir manęs laukė kelionė, kupina transformacijos ir savęs atradimo, kuri turėjo pakeisti mano kelią, – aiškina ji. – Jei atvirai, nenorėjau grįžti, bet žinojau, kad mano laikas dar nesibaigė.“
Sharon iš Vakarų Virdžinijos (JAV) sakė „NeedToKnow“, kad kartą „pajuto, kaip dvasia palieka kūną“.
„Mačiau gražią, spindinčią šviesą, nusileidžiančią link manęs; ji apgaubė mane šiltu, guodžiančiu apkabinimu, – sakė ji. – Kai [šviesa] artėjo, atrodė, kad ji plečiasi, ir tą akimirką pajutau didžiulį ramybės jausmą, privertusį mane jai atsiduoti.
Prieš patekdama į sodą buvau permesta per rausvus ir auksinius debesis. Ten, mano nuostabai, stovėjo du mano jaunesnieji broliai, kurie jau buvo mirę. Jie ėjo su manimi per šią nuostabią vietą ir vedė mane marmuro ir aukso miesto link.
Priešais mane stovėjo didelis podiumas, ant kurio gulėjo milžiniška auksinė knyga, pavadinta „Gyvenimo knyga“, o viduje buvo parašytas tekstas senovine kalba. Visos spalvos buvo sodrios, juoko garsai gyvi, o laukinių gėlių kvapas intensyvus; tai paliko mane apstulbusią.“
Moteris buvo vos 13 metų, kai pirmą kartą susidūrė su mirtimi: „Buvau su mama, kuri mane buvo nusivedusi į plaukimo pamokas. Tačiau vandenyje staiga pradėjau grimzti vis giliau į baseino dugną.
Apėmė panika, kai kovodama su srove greitai ėmiau skęsti ir prigėriau vandens. Prisimenu, kad aplink tvyrojo visiškas chaosas, kai gulėjau po vandeniu.
Nejaučiau nei skausmo, nei baimės, nes gulėjau ramiai, nejudėdama ir nebekvėpuodama, tačiau per virš manęs plūduriuojančią dvasią galėjau matyti ir girdėti viską, kas vyko aplink baseiną.
Gelbėtojai šoko į vandenį ir ištraukė mane, o kiti pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Buvo labai sunku, bet paskui atgavau kvėpavimą.“
Nuo pasakojimų kūnu bėga šiurpai
Moteris daugiau niekada nebeplaukiojo, o po 30 metų, kai jai buvo 43 metai, į ją trenkė žaibas, kai ji kalbėjosi telefonu savo verandoje. „Pamačiau žaibo blyksnį ir staiga iš dangaus nuskriejo žaibas ir trenkė man į dešinę ranką“, – pasakojo ji.
„Ėmiau šaukti, nes pajutau kankinantį, deginantį ir veriantį skausmą, o mano širdis sustojo ir dvasia vėl buvo atplėšta nuo kūno. Mano kūnas gulėjo negyvas prie apanglėjusių laiptų apačios, o aš atsidūriau danguje.
Mano dukra atvyko iškart po smūgio ir sugrąžino man sąmonę. Buvau tokia sutrikusi, nes bandžiau susivokti aplinkoje, bet tada pastebėjau telefoną, kuris buvo apdegęs ir patamsėjęs.
Netrukus atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie mane nuvežė į ligoninę, man buvo atlikti išsamūs tyrimai. Buvo nustatyta, kad man buvo užsikimšusi dešinioji širdies dalis ir dėl smūgio išsivystė priepuoliai. Maniau, kad atsitiko blogiausia, bet visiškai klydau“, – pridūrė.
Sharon dar kartą išvengė mirties, o trečią kartą susidūrimas su ja įvyko 2016 m. lapkritį, kai jai buvo atlikta skubi žarnyno operacija. Galiausiai ji aspiravo dėl kvėpavimo vamzdelio ir atsidūrė dangaus karalystėje.
Po metų Sharon pasireiškė nepageidaujama reakcija į vaistus nuo traukulių, dėl kurių ji nustojo kvėpuoti. Moteris sakė, kad pakilo iš savo kūno ir atsidūrė tarp žvaigždžių ir planetų, kur nebuvo jokio laiko pojūčio.
Atvykusi į dangų, ji rado sales, pilnas mokytojų ir mokytojų, vedančių sielas į dvasinius ieškojimus, taip pat prabangaus maisto pokylį.
„Tikiu, kad kiekviena artima mirčiai patirtis buvo dievo veiksmas ir dovana, – sakė Sharon. –Dėl to man buvo suteikta stiprybės ir supratimo, kodėl viskas vyksta mano gyvenime.“
„Būnant danguje mane taip pat pasitiko biglių veislės šuniukas, kurio neatpažinau. Kai grįžusi papasakojau apie šią patirtį savo dukrai, ji pasakė, kad tą pačią dieną mūsų kelyje mirė biglis – ir tai atsakė į klausimą, ar mūsų augintiniai keliauja į dangų.
Mane taip pat ne kartą aplankė Jėzus, kuris ateidavo man priminti, kad niekada nesu viena ir kad man nereikia bijoti. Jis man padėjo ir gyvenime nieko nekeisčiau“, – teigė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
