• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai gyvenimas dovanoja stebuklą, retai tikimės, kad kartu jis atneš ir didžiausią išbandymą. Taip nutiko 39-erių klaipėdietei Indrei Razvadovskei – jos džiaugsmas dėl laukiamo kūdikėlio netikėtai susipynė su gąsdinančia diagnoze. Būdama 12 nėštumo savaitėje, pajutusi intuicijos šnabždesį, ji patikrino krūtinę – ir aptiko didžiulį guzą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis.

19

Kai gyvenimas dovanoja stebuklą, retai tikimės, kad kartu jis atneš ir didžiausią išbandymą. Taip nutiko 39-erių klaipėdietei Indrei Razvadovskei – jos džiaugsmas dėl laukiamo kūdikėlio netikėtai susipynė su gąsdinančia diagnoze. Būdama 12 nėštumo savaitėje, pajutusi intuicijos šnabždesį, ji patikrino krūtinę – ir aptiko didžiulį guzą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis.

REKLAMA

Indrė susidūrė su skaudžiais iššūkiais – piktybiniu naviku, sunkiu sprendimu nutraukti nėštumą ir ilgu, sekinančiu gydymo keliu. Nors šiuo metu ji vis dar viduryje kovos – vyksta chemoterapijos, o birželio pabaigoje laukia operacija ir spindulinė terapija – moteris nepraranda vilties. Ji stengiasi išlikti rami, išlaikyti pozityvų požiūrį ir tikėti, kad visa tai – tik laikinas etapas kelyje į pasveikimą.

Ligos simptomų nejautė

Indrės ligos istorija prasidėjo 2024-ųjų lapkričio viduryje. Tuomet, būdama 12-oje nėštumo savaitėje, ji pajuto vidinį impulsą pasitikrinti – apsičiupinėjo krūtinę ir netikėtai užčiuopė didelį guzą.

„Aš užčiuopiau didžiulį guzą. Guzas buvo kiaušinio dydžio, tikrai nemažas“, – prisimena ji.

Nors iki tol Indrė nejautė jokių simptomų, prasidėję vizitai pas gydytojus greitai atskleidė rimtą diagnozę – jau pirmosios echoskopijos metu paaiškėjo, kad tai piktybinis navikas ir jai pripažino krūties vėžį.

„Mes laukėme biopsijos rezultato – pasitvirtinti stadiją ir koks jis piktas yra, kad žinotume, kaip toliau jį gydyti“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak Indrės, įvykiai vystėsi labai greitai. Vienas sunkiausių sprendimų buvo dėl nėštumo – jai trūko patarimo, pagalbos, nors konsultavosi su gydytojais klinikose, dalyvavo konsiliume.

REKLAMA
REKLAMA

„Gydytojai siūlė tęsti nėštumą, tačiau taikyti visą nėštumo laikotarpį chemoterapiją. Mes nusprendėme nutraukti nėštumą, nes viskas atrodė per daug sudėtinga ir rizikinga“, – atvirai sako Indrė.

Nėštumą moteris nutraukė sulaukusi 14 savaitės, o sausio 3-ąją jai buvo suleista pirmoji chemoterapijos dozė.

REKLAMA

„Kol kas mano gydymas nustatytas toks – turime sumažinti mano auglius chemoterapijos pagalba“, – atskleidžia ji.

Po nėštumo nutraukimo moteris atliko detalius tyrimus, kurie padėjo tiksliai įvertinti ligos mastą – kiek auglių yra, kokio jie dydžio ir ar liga išplitusi į kitą krūtį ar kitus organus. Paaiškėjo, kad jos krūtyje yra keturi augliai – du iš jų nemaži, o kiti du mažesni.

Kadangi vėžys yra hormoninis, o krūtis – stipriai infekuota, nuspręsta taikyti chemoterapiją, o vėliau atlikti mastektomiją.

REKLAMA
REKLAMA

„Buvo nuspręsta juos mažinti chemoterapijos pagalba. Aš gavau 16 chemoterapijų – 4 raudonas ir 12 baltų. Po chemoterapijų manęs laukia mastektomija, man šalins krūtį. Toliau bus taikoma radioterapija“, – pasakoja Indrė.

Sunkus gyvenimo sprendimas

Ji ne kartą pabrėžė, kad jei ne nėštumas, kuris „iškėlė“ guzelį į viršų, ir jei nebūtų gėrusi hormonų, reikalingų nėštumo palaikymui, tikėtina, jog liga būtų ir toliau nepastebėta.

„Dar nėštumo metu taip pasisuko gyvenimas ir taip nutiko, kad tas vaikelis išgelbėjo man gyvybę, nes nėštumo metu turėjau gerti progesteroną, tai yra hormonas, kad neįvyktų persileidimas. Jeigu būčiau jo negėrus, būčiau praradus kūdikėlį ir tikrai nebūčiau nuėjusi pasitikrinti krūtinės“, – teigia ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atlikus pirmuosius tyrimus, buvo pradėta stebėti tiek vaisiaus vystymasis, tiek krūties būklė. Nuvykus į kliniką buvo atliekama echoskopija, žiūrima, kaip vystosi kūdikis, tačiau tuo pačiu teko spręsti ir dėl pačios Indrės sveikatos.

„Vis tik nuvykusi į gydymo įstaigą tikėjausi, kad gydytojai pasakys, kas yra už ir prieš, kokios yra rizikos, kad būtų lengviau apsispręsti. Taip nebuvo, tu turi nuspręsti pats.

Būnant ten, uždavėme daug klausimų – kokia yra statistika, kiek moterų sutinka taikyti chemoterapiją ir po to gimdo vaikučius, kokia yra išgyvenamumo tikimybė. Gydytojai į šiuos klausimus tiksliai atsakyti negalėjo“, – sako ji.

REKLAMA

Biopsijos atsakymo Indrė sulaukė 14-ąją nėštumo savaitę. Nors gydytojai siūlė galimybę taikyti chemoterapiją nėštumo metu, jie negalėjo garantuoti, kad placenta šimtu procentų apsaugos vaisių.

„Gydytojai negalėjo garantuoti, kad placenta 100 proc. apsaugos vaikelį ir nebus jokių padarinių jam gimus. Dėl šių priežasčių nusprendėme nerizikuoti.

Tai buvo pats sunkiausias sprendimas gyvenime. Sunkūs potyriai, tačiau su vyru nusprendėme, kad norime išsaugoti bent vieną gyvybę ir nerizikuoti dviem“, – sako Indrė.

REKLAMA

Vis dar gydymo kelyje

Indrės dar laukia ilgas gydymo kelias. Kadangi, pasak onkologės, su liga ji vaikščiojo apie trejus metus, jos gydymas taip pat truks maždaug tiek pat.

Šiuo metu Indrė neturi plaukų – iškritę ne tik jie, bet ir antakiai bei blakstienos. Vis dar taikomos chemoterapijos – dabar jau devintoji. Kiekvieną savaitę ji turi vykti į onkologinį centrą, kur leidžiama chemija.

„Būtent tas pozityvas, nusiteikimas, kad viskas bus gerai, užsiprogramavimas labai padeda“, – sako ji.

Indrė apie savo ligą kalba atvirai socialiniuose tinkluose. Pasak jos, pasirinkimas dalintis patirtimi viešai kilo iš to, kad sunkiausia buvo ne pati diagnozė, o tai, kad reikėjo priimti sprendimą dėl kūdikio, kurio taip laukė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai buvo labai sunku, bet po to tu susiimi, supranti, kad tai rimta. Pasirinkau kelią eiti per pozityvą, juoko formą. Tas labai padeda gijimo procese, nuteikia“, – pabrėžia moteris.

Indrei dar reikia užbaigti chemoterapijos kursą – paskutinė dozė bus suleista gegužės pabaigoje. Po to birželio gale jos laukia operacija ir švitinimas.

Siunčia patarimą

Indrė aktyviai dalijasi savo patirtimi ir skatina moteris rūpintis savimi. Savo pozityvumu ji įkvepia kitas nebijoti ir imtis atsakomybės už savo sveikatą.

„Agituoju merginas, kad nejaučiant simptomų eiti tikrintis. <...> Savo pozityvu labai visas skatinu nebijoti“, – sako ji.

REKLAMA

Didžiausias Indrės patarimas moterims – mylėti save. Ji prisimena, kad pati ilgai manė, jog tokia liga jos nepalies.

„Dažniausiai galvojame, kad man taip nenutiks. Turiu draugę, kuri kasmet tikrindavosi ir sakydavo man eiti pasitikrinti, bet aš vis nuleisdavau tai kalbomis, kad man taip nenutiks.

Aš agituoju nebijoti, kad ir negaunate siuntimų, eiti tikrintis, nepagailėti pinigų ir būti ramia siela, kad aš pasitikrinau ir darau tai dėl savęs“, – teigia Indrė.

Ji ragina ir kitas moteris neignoruoti savo baimių, bet išmokti su jomis susitvarkyti:

„Sergantiems sakau – dažnai turime daug baimių ir stresuojame, todėl verta žiūrėti į viską paprasčiau, nes stresas yra didžiausias vėžio maitintojas.“

REKLAMA
Pajuto intuiciją!!!!!!!!!!
Gal užteks debiliškų straipsnių šia tema
nesąmonių muziejus
nesąmonių muziejus
Aš savo tinklaraštyje kolekcionuoju va tokias žurnalistų nesąmones ir nusišnekėjimus, atspėkit, kieno daugiausia? Ogi tv3
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų