Laurena Briggs savo pirmąjį skiepą AstraZeneca vakcina gavo kovo 25 dieną. Po to ji net dukart buvo skubiai gabenama į ligoninę, nes susidarė pavojingi kraujo krešuliai, o kraują skystinančius vaistus warfariną jai teks vartoti dar bent pusę metų, rašo mirror.co.uk.
Ligoninėje dėl stipraus skausmo ji teigia panirusi į „košmariškus sapnus“ ir paskambino šeimai, kad gali nebesugrįžti namo.
Tačiau dviejų vaikų mama nepaliauja tvirtinusi, kad žmonėms būtina skiepytis, tik jie turi labai atidžiai stebėti, ar jiems nepasireiškia labai retai pasitaikantys pavojingi šalutiniai poveikiai.
Pasireiškia nepaprastai retai
Jungtinės Karalystės vyriausybė tvirtina, kad iš keturių milijonų AstraZeneca vakcinuotų žmonių tik keturiems pasireiškia „nepaprastai retas“ atvejis, kai susidaro kraujo krešuliai ar prasideda stiprus kraujavimas.
Laurenai pasireiškė smegenų veninių sinusų trombozė, tačiau ne su AstraZeneca skiepu siejami būdingi kraujo krešuliai. Gydytojai patvirtino, kad moteriai susidarė keli kraujo krešuliai kojoje ir keli – plaučiuose. Jai diagnozuota giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija.
Moteris primygtinai ragina visus, kurie po skiepijimo pajuto nors menkiausius negalavimus, nedelsiant kreiptis į medikus.
Nėra antivakserė
Laurena nėra antivakserė. „Esu gavusi visus privalomus skiepus, mano vaikai taip pat gaus visus. Šiuo metu negaliu antrą kartą skiepytis AstraZeneca vakcina, tačiau vis tiek tvirtai tikiu skiepijimo programa. Tik labai noriu, kad žmonės, ypač jaunesnio amžiaus moterys, žinotų ką daryti, jei po skiepo pasijus blogai. Jei nebūčiau nedelsiant vykusi į ligoninę, dabar manęs nebebūtų gyvųjų tarpe“, − pasakojo moteris.
Kovo 25 dieną Laurena kartu su savo mama gavo pirmą skiepą. Sekančią dieną neskaudėjo net dūrio vietos ir ji apsidžiaugė, kad viskas taip puiku. Keturmetės Maisie ir dvejų metukų Čarlio mama kartu su savo 33 metų partneriu Scott Ellis vėl grįžo prie kasdienės rutinos. Prieš susilaukdama vaikų moteris dirbo Lancôme grožio prekių konsultante Česteryje.
Velykų sekmadienį, praėjus devynioms dienoms po skiepo, Laurena prabudo siaubingai skaudančia galva.
„Mane visą skaudėjo, truputį svaigo galva. Negalėjau valgyti ir visą dieną praleidau lovoje. Negalėjau nė galvos nuo pagalvės pakelti. Pirma į galvą šovusi mintis buvo, kad susirgau Covid“, − pasakojo moteris.
Testavimo centras buvo netoliese ir jai pavyko užsiregistruoti testui tą pačią dieną. Po paros atėjo neigiamas Covid testo atsakymas. Vėliau pradėjo siaubingai skaudėti kairę koją, tačiau moteris manė, kad tai tik mėšlungis nuo ilgo gulėjimo lovoje.
Antradienį ji nutarė išsimaudyti vonioje ir pastebėjo, kad kairės kojos venos paraudę, ištinę ir prisilietus yra skausmingos. Nors ir suprato, kad tokia savijauta nėra normali, tačiau nepagalvojo, kad tai gali būti susiję su skiepu.
Jos draugė, dirbanti slaugytoja, patarė kreiptis į medikus, o paskambinusi į greitąją pagalbą, moteris buvo nuvežta į Česterio ligoninę.
Kraujo krešumas viršijo normą
Pradinės apžiūros metu nieko rimto nerasta, tačiau ištyrus kraujo krešumą, skaičiai nustebino – net 20,000ng/mL, o tai net 40 kartų viršijo normą.
Nedelsiant moteriai į pilvą buvo suleistos dvi kraują skystinančių vaistų injekcijos ir ji išvyko į namus. Sekančią dieną buvo planuota atlikti plaučių kompiuterinę tomografiją.
Sėdėdama laukiamajame, Laurena pajuto aštrų skausmą, atrodė lyg koja tuoj sprogs. Jai taip ėmė trūkti oro, kad vargiai galėjo paeiti vos kelis žingsnius. Slaugytoja pasiūlė puodelį arbatos ir bandė moterį nuraminti.
„Skausmas vis stiprėjo ir aš pradėjau verkti. Maldavau gydytojo, kad duotų nuskausminamųjų vaistų. Jis mane paguldė į lovą, pakėlė kojas aukščiau ir skausmas truputį atlėgo. Po dešimties minučių atėjo du gydytojai ir konsultantas, paklausė plaučius ir pasakė, kad juose yra krešulių. Apsiverkiau ir paklausiau, ar mirsiu“, − pasakojo moteris.
Diagnozė ir brangus gydymas
Buvo paskirta dar daugiau tyrimų – smegenų kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas bei kairės kojos echoskopija. Jie patvirtino, kad yra keletas krešulių kojoje ir keletas plaučiuose. Moteriai diagnozuota giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija. Po atliktų kraujo tyrimų prisidėjo dar kelios diagnozės – anemija, vitamino D trūkumas ir nepaprastai mažas trombocitų skaičius.
Laurenai buvo skirtas intraveninis imunoglobulinas (IVIg).
„Man suleido 10 buteliukų IVIg. Vėliau internete radau, kad vienas buteliukas kainuoja 600 svarų sterlingų. Tai bent! Vien tik šis gydymas Nacionalinei Sveikatos Sistemai kainavo 6000 svarų”, − stebėjosi ji.
„Gydytojai spėjo, kad kraujo krešuliai susidarė dėl skiepo ir manė, kad jų negalėjo sukelti niekas kitas, tačiau jie nebuvo tuo visiškai tikri, mat nieko panašaus jiems dar neteko matyti. Norėdami įsitikinti savospėjimu, gydytojai kraujo mėginius nusiuntė į Karališkąją Liverpulio universitetinę ligoninę tolesniam tyrimui“, − pasakojo moteris.
„Mano visas kūnas drebėjo“
Ligoninėje Laurenos būklė blogėjo. Akys tapo labai jautrios šviesai ir, vežant pas hematologą, teko jos galvą uždengti antklode.
Kaklas buvo lyg surakintas, galva nuo skausmo plyšo taip, kad „nė kulka nebūtų padėjusi“. Tačiau dėl patvirtintos diagnozės moteriai buvo galima skirti tik intravenines paracetamolio injekcijas.
„Žinau, kas yra migrena, tačiau tokio baisaus galvos skausmo dar neteko patirti. Naktį gulėjau lovoje, o kūnas drebėjo nuo skausmo. Buvo siaubinga naktis, ir sapnavau beprotiškus sapnus apie skausmą. Labai išsigandau, maniau, kad sekančio ryto nebesulauksiu. Sulaukiau, bet baimė manęs neapleido. Kalbėjau su šeima per Whatsup programėlę ir pasakiau, kad ruoštųsi blogiausiam“, − sakė Laurena.
Penktadienio ryte atsirado naujų simptomų – moteris negalėjo smakru paliesti krūtinės ir jai įtarė meningitą. Buvo skubiai paskirtas tepinėlio testas ir juosmens punkcija. Artėjo savaitgalis, tad punkciją teko nukelti pirmadieniui.
Laimei, šios procedūros neprireikė. Per savaitgalį jos būklė truputį pagerėjo ir gydytojai atšaukė invazinę procedūrą, nes moteris vartojo kraują skystinančius vaistus.
„Taip ir nesužinojau, ar tikrai sirgau meningitu, nors nuo jo mane gydė vaistais“, − sakė Laurena.
„Beprecedentis atvejis“
Antradienį, balandžio 13 dieną, Laurena sutiko, kad ją išrašytų iš ligoninės. Namo ji grįžo aprūpinta geležies tabletėmis ir kraują skystinančiais vaistais. Išleidimo iš ligoninės dokumente įrašyta formali diagnozė: „Vakcinos sukelta trombozė ir plaučių trombocitopenija“.
Ketvirtadienį Laurena nuvyko į ligoninę tolesnei patikrai, tačiau, vos tik grįžus namo, ėmė tinti kairė koja. Greitosios pagalbos telefonu atsiliepusi konsultantė negalėjo nieko patarti, nes moters būklė buvo „beprecedentinė“. Teko vėl vykti į priimamąjį ir gulti į ligoninę. Testai parodė, kad yra krešulių, bet jau sekančią dieną moteris grįžo namo.
„Gydytojai patikino, kad taip bus nuolat, o gydymą teks tęsti dar bent pusmetį. Ir tik tuomet suvokiau, kad gydymas bus dar labai ilgas“, − sakė Laurena.
„Maldauju – kreipkitės į gydytoją“
Vis tik Laurena teigiamai atsiliepia apie programą, kurios nauda yra žymiai didesnė nei trūkumai: pereitą savaitę paskelbti Oksfordo universiteto tyrimai rodo, kad kraujo krešulių tikimybė, užsikrėtus COVID-19, yra aštuonis kartus didesnė, nei gavus Oxford-AstraZeneca vakciną.
„Kai pirmą kartą man susidarė krešuliai, aš nežinojau, kad jie siejami su skiepais. Tą suvokiau tik tada, kai mano partneris atsiuntė man straipsnį apie tai. Ir niekas negali paneigti, kad būčiau mirusi, jei nebūčiau laiku nuvykusi į ligoninę“, − sakė Laurena.
„Noriu, kad žmonės žinotų, kokie man pasireiškė simptomai ir kad jie, vos pajutę kažką panašaus, kuo greičiau kreiptųsi į gydytoją“, − tvirtino Laurena.
