32-ejų Klaipėdos rajone, Endriejave gyvenanti Roberta Jokšienė prieš pat karantiną pradėjo vystyti nuosavą verslą – panaudotų vaikiškų žaislų įmonę „Žaislynėlis“. Gargžduose esanti fizinė parduotuvė šiuo metu sulaukia daug trokštančių nusipirkti kalėdinių dovanų, o ir pati Roberta juokiasi, kad užsakymus vos spėja pakuoti.
„Dabar turime ypač didelį užsakymų srautą – dirbame šeštadienį ir net sekmadienį, visada siuntas pakuojame ir priimame užsakymus. Pusę savaitės praleidžiame pakuodami siuntas, tada ruošiame naujas. Taip pat daug laiko užima ir važiavimas atsiimti prekes – darbas suktis nesustoja, laiko lieka tik miegui”, – šypteli moteris.
Patiko dirbti sau
Roberta neslepia, kad nuo pat jaunystės jos galvoje kirbėjo daug verslo planų – panešiotų drabužių pardavimas, vėliau ir žaislai. Darbas kažkam Robertai daug džiaugsmo nekėlė – vis labiau ir labiau žavėjo idėja sukurti kažką savo. Moteris taip ir padarė.
„Versli buvau visą laiką, nes mano mama visada užsiimdavo verslu, todėl aš jai nuolat padėdavau. Visą verslą mačiau iš šalies nuo pat jaunystės ir mane sužavėjo visas tas procesas. Anksčiau esu prekiavusi ir padėvėtais rūbais, turėjau dar įvairių kitų idėjų. Aišku, su verslu Lietuvoje situacija yra gan sunki, dėl to, kad nėra jokių socialinių garantijų, todėl manau, kad labiau apsimoka dirbti kažkam – todėl aš taip ir negalėjau apsispręsti. Tačiau man labiau patiko dirbti sau“, – prisipažįsta pašnekovė.
Visas verslas iš pat pradžių prasidėjo kaip šioks toks laiko praleidimas, hobis, kol Robertai pradėjo trūkti laiko. Dirbdama siuvykloje ji vis dažniau gaudavo užsakymų, kol jų susikaupė tiek, kad moteris nespėjo suktis.
„Verslą pradėjau išvis kaip hobį – mėgau krapštytis, o čia žaislų dažnai atveža labai daug, juos reikia atrinkti, išrūšiuoti, išvalyti, pasižiūrėti, ar visi veikia. Man visada tai daryti patiko. Buvau susiradusi laikiną darbą, mažąją išleidau į darželį, todėl šiuo hobiu pradėjau sau prisidurti. Po kiek laiko hobis virto labai rimta veikla – pradėjau gauti daug užsakymų“, – teigia ji.
Panaudotus žaislus moteris teigia parsisiunčianti iš Anglijos.
Robertos smegenyse rado auglį
Vis dėlto vos po mėnesio nuo įsibėgėjusios verslo pradžios moteriai pradėjo šlubuoti sveikata – teko gultis į ligoninę.
„Vos tik įsibėgėjau su užsakymais, žaibo greičiu pradėjo ir liga vystytis. Verslą pradėjau vasario mėnesį, o kovo mėnesį mane ištiko pirmasis epilepsijos priepuolis, gegužę – antras. Sakyčiau, kad tas mano darbas ir sukurtas verslas po ligos man padėjo atsitiesti.“
Žaibu lekianti kasdienybė apsunko – gydytojai Robertos smegenyse rado auglį, teko daryti operaciją. Roberta teigia, kad po operacijos ji dar nesijautė tvirta – ilgiau nei savaitę jai teko pragulėti ligoninėje, vėliau sanatorijose praleido dar mėnesį.
„Iš pradžių verslauti pradėjau pati, bet sušlubavus mano sveikatai vyras, kuris tik turėjo įrengti žaislų parduotuvę, perėmė viską: namų ūkį, sodą, daržą, mūsų dviejų vaikų priežiūrą, taip pat ir verslą. Rašydavau jam žinutes, ką reikia supakuoti, nuolat kalbėjomės apie verslą“, – prisimena moteris.
Anot Robertos, užsiėmimas žaislų pardavimu labai padėjo po ligos atsistoti ant kojų:
„Jei nebūčiau turėjusi darbo ir savo verslo, manau, kad po ligos būčiau paskendusi depresijoje. Nuolatinis darbas man labai padėjo išbristi iš niūrios nuotaikos ir atsikratyti slogių minčių.“
Verslas sustiprino ryšį
Roberta su Mindaugu santuokoje gyvena jau daugiau nei dešimt metų. Pradėję dirbti kartu jie dar labiau suartėjo – Roberta svarsto, kad taip galbūt atsitiko dėl netikėtai sušlubavusios sveikatos. Tada šeima turėjo būti vieninga kaip kumštis.
„Būtent dėl mano ligos viskas susiklostė taip, kad ir vyras labai turėjo prisijungti prie mano veiklos, ir tai sustiprino mūsų ryšį. Nes mes dabar dirbame išvien kartu tame versle, viską kartu sprendžiame. Taip sustiprėjo mūsų santykiai“, – šypteli pašnekovė.
Vis dėlto nei vieni santykiai turbūt negali apeiti pykčių – ne išimtis ir su Roberta. Dėl charakterio bei žinių stokos kildavo ir ginčų, ir nesusipratimų:
„Aišku, būna, kad ir susipykstame. Iš pradžių iš mano pusės buvo daug nepasitikėjimo, nes aš labai mėgstu, kad viskas būtų pagal mano standartus. O vyras išvis į verslą atėjo net nelabai suprasdamas, kas ir kaip čia vyksta.
Bet kurį laiką jis turėjo daryti viską – aišku, tai buvo jam labai sunku, dėl to buvo ir pykčių, ir nesusipratimų įvairiausių. Bet mes tiesiog neturime kada pyktis – tam laiko nėra. Padiskutuojame ir važiuojame toliau“, – tvirtai atsako moteris.
Iš lentynų šluoja ir panaudotus žaislus
Pasiteiravome pašnekovės, ar tarp lietuvių aiškėja žaislų pirkimo tendencijos. Roberta sako, kad daugiausia parduoda tą produkciją, kurios daugiausia turi:
„Mes orientuojamės daugiau parduodant lavinamuosius žaislus – ne į paprastas lėles ar nekokybišką žaislą, su kuriuo vaikas pažaistų 5 minutes ir numestų. Mes tokių žaislų net neužsisakinėjame ir nesivežame, nes žinome, kad vaikai su jais nežais. Manau, kad žymiai svarbiau yra lavinamieji žaislai, kurie padės vaiką užimti, lavins gabumus.
Todėl ir išskirti kažkokias tendencijas būtų sunku. Aišku, ateina ir močiutės, ieškančios anūkams dovanos – jos dažniausiai ieško kuo pigesnio varianto. Labai daug užsakymų ateina ir iš užsienio – sako, kad pas mus žymiai įdomesni žaislai“, – šypsosi moteris.
Vis dėlto populiarūs iki šiol išlieka ir seniai pamėgti medinukai:
„Bet populiariausi turbūt išlieka mediniai žaislai, įvairios mozaikos, pulteliu valdomos mašinos berniukams.“
Neseniai „Žaislynėlis“ pradėjo prekiauti ir kalėdine atributika – žaisliukais ant eglutės, dekoracijomis. Moteris pabrėžia, kad jų verslas universalus ir visada prisitaiko prie laikmečio.
„Prieš Kalėdas visada stengiamės gauti ir kalėdinių dekoracijų namams – vis vien tai yra didelė šventė. Žmonės dažnai perka ir panaudotas kalėdines dekoracijas – jos būna labai geros būklės ir tikrai nebrangios. Šviečiančios, grojančios ypač patinka žmonėms. Visada stengiamės prisiderinti prie švenčių”, – sako ji.
Verta paminėti, kad Roberta su šeima žaislus parduoda ne tik internetu – Gargžduose šalia Robertos mamos parduotuvės jie turi fizinę parduotuvę, o atėjus vasarai jie žaisliukus parduoda tiesiog apylinkės turgeliuose.
„Iš tikrųjų ieškome po truputį didesnių patalpų – galvojame apie Gargždus, bet neatmetame ir Klaipėdos. Ten, kur dabar esame mums vietos per mažai, todėl ieškome, kur galėtumėme plėstis. Turime daug idėjų, bet jas įgyvendinti kol kas dar sudėtinga.“
Taip pat Roberta turi patarimą visiems būsimiesiems verslininkams su idėja:
„Iš savo patirties siūlyčiau neskubėti ir nepriimti skubotų sprendimų. Geriausia pradėti nuo mažo žingsnelio – pavyzdžiui, mažos investicijos, kuri parodytų, ar verslas ir idėja pasitvirtins ir atsipirktų, kad nereikėtų viskuo rizikuoti. Geriausia iškart nemesti savo viso darbo, neinvestuoti iškart visų savo santaupų, o tiesiog pradėti nuo mažiuko dalyko ir žiūrėti, kaip sekasi“, – pataria ji.
