Malonu.Protingos mintys.Panašiai mąstau ir aš.

Danguole aš guliu ant lovos nes sergu panašei kaip vėžys gal būtu man gulėjau Kaune dvejose ligoninėse vienoje gydė mane nes bijojau žirklių geltonų man norėjo idūrti tetis žiema jas pasijamė gydytojas ten gavau dauk ampoliū ir geriamų vaistū antiek susirgau kad turiu gulėti ilgai ant lovos gyditoja psichologė man padėjo bet kaip bus antra karta nežinau nes mama iš Manes atims drabužius turėsiu būti plika su lemenuku ir su triusikais gulėjau niaurologinėje ligoninėje iš ten grįžau ligonis o mariu ligoninėje kai pagulėjau man gyditoja nutraukė vaistus vaistus ji daugeli man pakeitė namuose dalykū kai grįžau iš marių ligoninės namie neliko vaistū kur man mama gyrdė o daktaras tamaliūnas sutvarkė man tolimesni gyvenima dėl žirklių su tom kur man turės idūrti i nugara o ta nesąmone matė teta Zina per televizorių ir kai man idurs i nugara aš turėsiu buti iki pusės plika aš labai likau yspūdžeis patenkinta daktarės darbu ka ji dėl Manes padarė kauniškė daktarė ir šeimos gydytojui už tai kad mane veda doros taku kad man pakeitė tokias buvo namuose vaistus kur gėriau gintarės ir jos draugo Juliaus senelis mano sirgo vėžiu numirė motinielei nupjovė viena krūti ji gavo tokių stebuklingu vaistū ir ji ir daugelis moterū kad pagyrų nuo vėžio nenumirė mano motininielė jai ataugo plaukai ir ji važiuoja i kauna karts nuo karto pasitikrinti mano kaimynė jauna sirgo vėžiu jai pilve buvo vėžys numirė ji ir jos vyras jos vyras nuėjo per šnapsa i kapus ir dabar aš susirgau praėjus dauk metū iš po savo jaunų kaimynų mirties atsiguliau ant lovos kai grįžau iš niaurologinės klinikos viskas man pasidarė nuo nuovargio ir iki šiol ei guliu ant lovos kaip tau Danguole mano istorija nežinau kada pasveiksiu nežinau aš jauna esu mėgau sukti plaukus su bigudukais bet kai buvo mano kaimynė gyva tai mes abi mėgdavo plaukus sukti su bigudukais bet aš jaunystėje kai buvo ilgi nukirpti ir iki šiol ei vaikštau i kirpykla pas savo kirpėja dabar mano plaukai trumpi o irmutei neatsimenu ar su perku būdavo ar jos plaukai matai Danguole kaip sunku prisiminti man aš tai žiūriu sekmadienis mišias pasibeldžiu nors man kojas pavargsta ir skauda aš esu ištikusi dreba kūnas kojos ka padarysi čia taip man nuo vaistū melskis ir tu Danguole gal dievas tave ir mane išklausys laikykis stiprybes tau

O kuom blogos zalios neapdorotos darzoves?

Medicina ir medikais reikia pasitikėti, mokėti džiaugtis smulkmenomis, kad mintys būtų geros ir mityba, mityba, mityba.