Dabar, būdama 36-erių, ji savo istorija pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais, atskleisdama iššūkius ir tai, kaip net sunkiausios patirtys tapo naujo gyvenimo pradžia.
Pirmieji požymiai – nuovargis ir pilvo pūtimas
Kai Ingai buvo 24-eri, iki tol ji nesirgo jokiomis rimtomis ligomis ir net stiprių peršalimų nebuvo turėjusi. Visgi vieną žiemą mergina sunkiai susirgo peršalimo liga.
„Atsimenu, kad turėjau išgerti du kursus antibiotikų iš eilės, nes vieni nepadėjo“, – prisimena ji.
Pasveikusi Inga dalyvavo periodiniame sveikatos patikrinime darbe, kur jai buvo atlikti bendrieji kraujo tyrimai. Kaip sako moteris, anksčiau jos kraujo tyrimų rodikliai visada būdavo geri, o hemoglobino lygis siekdavo daugiau nei 140.
„Tyrimų metu pastebėjau, kad mano hemoglobinas buvo pasilpęs, bet vis dar normos ribose, todėl per daug dėl to nesirūpinau. Tačiau per mėnesį pradėjau jausti lėtinį nuovargį“, – prisimena moteris.
Nors ji išmiegodavo 10 ar daugiau valandų, nuovargis niekur nedingdavo. Inga manė, kad tai susiję su darbu, stresu ir nepakankamu poilsiu.
Po poros mėnesių ji ir vėl nusprendė apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pakartoti kraujo tyrimus. Nors hemoglobino lygis vėl buvo sumažėjęs, tačiau kitų problemų gydytojai pas merginą nerado, tik rekomendavo vartoti geležies papildus. Po pusantro mėnesio ji pakartojo tyrimus.
„Tas hemoglobinas nebuvo smarkiai pakilęs, bet ir nebuvo smarkiai nukritęs. Galvojau: „Ateis vasara, pailsėsiu, ateis atostogos, viskas susitvarkys natūraliai“. Tų problemų pas save nebeieškojau“, – pasakoja pašnekovė.
Tačiau situacija nesitaisė. Atėjus vasarai atsirado naujų simptomų – pilvo pūtimas, gargaliavimas, užkietėję viduriai, nors, kaip pasakoja Inga, ji tuo metu valgė daug daržovių.
„Pradėjo kristi svoris, nors visą laiką buvau apvali. O tam, kad numesčiau svorio, man reikėdavo daug pastangų. Dabar jis pradėjo kristi savaime, nuovargis niekur nedingo – nei po atostogų, nei išmiegojus 12–14 valandų“, – pažymi moteris.
Tuo metu Ingai teko išgyventi ir asmeninių sunkumų – mirė jos tėtis, ji studijavo magistrantūroje, o sveikatos būklė toliau blogėjo.
„Mano veido spalva pasidarė pilka, tada pradėjau tuštinantis kraujuoti. Kai pamačiau kraują, pradėjau „googlinti“ ir supratau, kad kraujavimas gali būti vienas iš dviejų dalykų – arba hemorojus, arba tiesiosios žarnos vėžys“, – sako ji ir priduria, kad niekada negalvojo, jog vėžys galėtų ją užklupti būnant vos 24-erių.
Atskleidė gydymo eigą
Iš pradžių Inga nusprendė dar nesikreipti į gydytojus – ji nusipirko žvakučių nuo hemorojaus, tikėdamasi, kad jos padės.
„Niekas man nepadėjo, jokios žvakutės. Supratau, kad niekur nedingsiu ir turiu apsilankyti pas gydytoją. Nuėjus pas šeimos gydytoją, ji mane nusiuntė pas chirurgą. Jis mane apžiūrėjo per išeinamąją angą ir liepė vykti į onkologinį, nes situacija buvo bloga“, – atskleidžia ji.
Nuvykus į onkologinį centrą, buvo pradėti išsamūs tyrimai – atliktas magnetinis rezonansas, kraujo tyrimai, echoskopija. Po jų Ingai diagnozavo 3-ios stadijos tiesiosios žarnos vėžį su išplitimu į limfmazgius.
Kadangi ji buvo dar labai jauna, gydymas prasidėjo nuo operacijos – vienos kiaušidės pakėlimo ir pritvirtinimo prie pilvo sienos.
„Žinojau, kad mane švitins, todėl norint išsaugoti galimybę susilaukti vaikų, pirmiausia buvo atlikta ši operacija“, – pasakoja ji.
Po to sekė švitinimas kartu su chemoterapija, kuris truko pusantro mėnesio. Vėliau jai buvo atlikta dar viena operacija – pašalintas navikas ir išvesta stoma.
„Po mėnesio turėjau dar vieną operaciją, kurios metu ta stoma buvo uždaryta“, – pasakoja moteris.
Ji tikėjosi, kad po operacijos liga buvo visiškai pašalinta, tačiau biopsijos rezultatai parodė, jog liko pavienių vėžio židinių, todėl reikėjo tęsti gydymą.
„Pusę metų dar turėjau kitokią chemoterapiją – dviems paroms atvykdavau į ligoninę, būdavau „prijungta“ prie lašelinių ir taip gydžiausi kas dvi savaites“, – sako ji ir priduria, kad bendras gydymo procesas truko 11 mėnesių.
Siunčia patarimą
Inga stengiasi nesikoncentruoti į blogiausius scenarijus. Net ir ligos metu ji tikėjo, kad jos vėžys yra vienas iš tų, kuris pakankamai gerai „pasiduoda“ gydymui. Tą jai nuolat kartojo ir gydytoja.
„Labai tikėjau medicina, mūsų gydytojais ir galvojau, kad esu jauna, sveika – viskas turėtų baigtis gerai. Niekada neprisileidau minties apie mirtį ar galimybę nepasveikti“, – atskleidžia ji.
Paklausta, ką galėtų patarti žmonėms, bijantiems tikrintis, moteris pabrėžia, jog svarbiausia – pradėti rūpintis savimi.
„Jeigu nesirūpinsi savimi, niekas neateis ir nepasakys, ką daryti, kad būtum sveikas. Reikia įdėti pastangų ir pačiam – viską, ką įdėsi, atgal ir gausi. Linkiu tikėjimo, kantrybės ir sėkmės“, – priduria pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
