Atviro pokalbio metu Monika sutiko pasidalinti istorija apie savo dešimt mėnesių trukusią svorio metimo kelionę ir papasakojo apie tai, kokių principų laikėsi siekdama numesti svorio, kokius produktus įtraukė į savo mitybą, o kokius griežtai braukė iš valgiaraščio.
Ne pirmas bandymas numesti svorio
Pradėjusi pasakoti apie savo kelionę norimų kūno formų link, Monika prisipažino, kad tik iš trečiojo karto jai pavyko numesti svorio.
Pašnekovė atviravo, kad ankstesni jos bandymai pavykdavo, tačiau numesti kilogramai vienas po kito sugrįždavo ir ji likdavo su tais pačiais kilogramais.
„Aš per gimdymą priaugau apie 24 kilogramus, tad pirmą, antrą ir trečią metimą mano svoris siekė apie 72-73 kilogramus, kai ūgis vos 164 centimetrai.
Viskas gaudavosi taip, kad pradėdavau mesti svorį pavasarį ir kol būdavo pavasario ir vasaros laikas, man viskas pavykdavo, valgydavau salotas, gerdavau vandenį.
Atėjus rudeniui ir žiemai būdavo mažiau judėjimo, norėdavosi riebesnio maisto, kankindavo visokios rudeninės depresijos, tad taip ir atsidarydavau vieną vakarą traškučių pakelį, kitą vakarą jau žiūrėk kebabą suvalgydavau ir tada vėl viskas iš pradžių“, – nesėkmingais bandymais dalijosi Monika.
Paklausta, kokiais metodais bandė mesti svorį pirmąjį ir antrąjį kartą, pašnekovė atskleidė, jog pirmojo svorio metimo laiku ji turėjo mitybos planą ir mėgino juo vadovautis. Šis planas apėmė devynias savaites.
Tuo metu jai pavyko numesti šešis kilogramus, tačiau greitai prasidėjo karantinas ir būnant namuose noras pradžiuginti save nevisaverčiu maistu sustiprėdavo.
„Antru kartu man pavyko per aštuonis mėnesius nusimesti 10 kilogramų. Mityba buvo tokia, kad valgiau beveik viską, bet bandžiau judėti, sportuoti.
Vėlgi, greit negavau rezultatų, tam tikrų pratimų negalėjau padaryti dėl per didelio antsvorio, jaučiausi nesugebanti kažko padaryti, psichologiškai save nusmukdžiau. Tada pasidaviau“, – prisiminė ji.
Trečiąjį kartą mesti svorį paskatino nuotrauka
Neretai sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, o Monikai ši tiesa pasitvirtino. Ji pasakojo, kad praeitų metų balandžio 15 dieną susiėmė ir pabandė trečią kartą mesti svorį.
Paklausta, kodėl išskirtinai tuo metu ji ryžosi išmėginti savo jėgas ir pakeisti gyvenimo būdą, pašnekovė atskleidė, kad prie to prisidėjo viena lemtinga nuotrauka.
„Tada renginio metu buvo pasamdytas fotografas ir mus fotografavo. Kai gavau nuotraukas, žiūrėjau į save ir man tarsi nukrito rožiniai akiniai. Kai žiūri į veidrodį namuose, gali atsistoti taip, kaip nori, maniau, kad atrodau gražiau, liekniau, o per nuotrauką pamačiau save iš šalies. Mane nupurtė“, – skaudžiu prisiminimu dalijosi ji.
Ne tik reikšminga nuotrauka, bet ir sveikatos problemos vis priminė Monikai apie tai, kad mažesnis svoris jai būtų naudingesnis.
Moteris pasakojo, kad suvokė savo situaciją – ji buvo jauna, tačiau jautėsi „kaip močiutė“, bet anksčiau vis numodavo į tai ranka.
„Prisiminiau, kad ir sveikata mano nėra tokia gera. Visų pirma, labai skaudėdavo nugarą, kojas, aš labai greitai padusdavau. Lipdavau į ketvirtą aukštą ir reikėdavo kiekvienoje salelėje pailsėti.
Užlipus į ketvirtą aukštą jau dūsaudavau kaip aštuoniasdešimtmetė. Mano kojos taip pat greit pavargdavo, daug prakaituodavau, o ir emociškai blogai jaučiausi“, – priežastis vardijo ji.
Ėmėsi drastiškų mitybos pokyčių
Siekiant numesti svorio Monika į pagalbą pasitelkė mitybą. Ji pasakojo, kad visas svoris nukrito dėl pakeistų valgymo įpročių, o prieš tris mėnesius ji pradėjo sportuoti, siekdama sutvirtinti kūną.
Pirmasis svorio metimo mėnuo Monikai buvo reikšmingas. Teko atsisakyti mylimų produktų ir pereiti prie visiškai kitokios kasdienybės.
„Pirmą mėnesį drastiškai atsisakiau nemažai produktų: greito maisto, gazuotų gėrimų, miltinių produktų, saldumynų, kiaulienos, bulvių, padažų, pradėjau naudoti minimaliai aliejaus, išbraukiau iš mitybos majonezą, grietinę. Alkoholio jau ir taip nevartojau porą metų.
Mano maisto pagrindas būdavo salotos, jų valgydavau labai daug, jos sudarydavo 40-50 procentų mano lėkštės turinio. Taip pat valgydavau kiaušinius, varškę, sūrį, graikiškus jogurtus, natūralius jogurtus, vištieną, kalakutieną, žuvį. Visiškai paprastus dalykus“, – dalijosi pašnekovė.
Monika keitė ne tik maisto produktus, tačiau taip pat ir bendrą mitybos būdą. Ji pasakojo, kad pasirinko protarpinio badavimą principą, tačiau pati jį vadina „protarpine mityba“.
Ji pasakojo, kad įprastą 16 valandų nevalgymo ir 8 valandų valgymo tarpą ji modifikavo savaip. Moteris nevalgydavo 15 valandų, o 9 valandas galėdavo valgyti.
„Tuomet gaudavosi taip, kad pavalgydavau pusryčius apie 9 valandą ryte, pietus apie 14 valandą, o vakarienę apie 18 valandą. Taip pat neužkandžiaudavau, nes norėjau labai greitų rezultatų ir tie nevalgymo tarpai buvo gana siauri. Jeigu aš užkandžiaudavau, turėdavau arba vėlinti valgymo laiką, arba susimažinti porciją.
Tarp kitko, antrojo mitybos mėnesio metu susimažinau savo porcijas dvigubai-trigubai ir valgydavau iki 200 gramų maisto vienu kartu“, – dėstė ji.
Pavyko numesti beveik 20 kilogramų
Monikos mityba pasikeitė kardinaliai, o prie šių pokyčių prisitaikyti ne visuomet būdavo lengva. Pašnekovė pasakojo, kad buvo visko, tačiau stengėsi disciplinuotai laikytis režimo.
„Buvo ir sunku, ir nesunku vienu metu. Supratau, kad taip tęstis nebegali, nes esu dar jaunas žmogus ir kūną turiu tik vieną, čia ne automobilis, kad suges ir pakeisi. Tad pirmas užsivedimas buvo gana lengvas, pasakiau, kad čia ir dabar noriu pradėti, o ne nuo pirmadienio ar kito mėnesio.
Ar būdavo vadinamų lomkių? Tikrai taip, dar ir šiai dienai jų būna, nes emocijos valdo mus visus. Visgi, ką mes darome tuo metu? Jeigu neturime kam išsipasakoti, tada jas „užvalgome“. Atrodo, kad tą akimirką jaučiamės gerai, tačiau tai kartojasi ir prie nieko gero nepriveda“, – nusistatymo svarbą išryškino pašnekovė.
Ji pasakojo, kad su šiais pokyčiais jau per pirmuosius keturis mėnesius ji numetė 12 kilogramų, o dabar skaičiuoja numestus 17-19 kilogramų. Pasak jos, tiksliai įvardinti numestą svorį sunku, nes 2-3 kilogramai nuolatos svyruoja.
Nepaisant to, pašnekovė šiuo metu jaučiasi kur kas geriau. Ji tikino, kad sveikata atsigavo, ji jaučiasi energingesnė ir pamažu pradeda džiaugtis grįžtančiu pasitikėjimu savimi. Monika pridūrė, kad tik dabar pradeda suvokti, kokį žygdarbį padarė.
„Visos seniai mane mačiusios klientės sako, kad labai pasikeičiau, sako, kad „išnyko žmogus“, bet visas jas raminu, kad neišnykau (juokiasi).
Tada atsiveria akys ir supranti, kad tau tikrai pagaliau pavyko susitvarkyti mitybą. Be jokių trenerių, dietologų, operacijų galėjau pasidaryti taip, kad valgyčiau viską, tačiau dėl susitraukusio skrandžio – nebeprisiėsti.
Dabar žinau, kada ir ką galiu valgyti, taip pat prižiūriu kiekį ir dažnumą. Na ir, žinoma, cepelinų vakarienei aš nevalgau, nes turiu žiūrėti, ką dedu į burną“, – šyptelėjo ir baigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
