Mes, suaugusieji, paprastai žinome, kada patiriame stresą, ir galime kreiptis pagalbos. Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta, ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs.
Kaip pasireiškia vaikų stresas?
Regresas
Tai reiškia, kad vaikas grįžta prie ankstyvos vaikystės įpročių: pradeda čiulpti pirštą, verkia, kai išeina mama, šlapinasi į lovą, nuolat reikalauja dėmesio.
Ką daryti? Trukdyti „regresuoti“, kad ir kaip keistai nuskambėtų, nereikia. Tiesiog išlaukite tą periodą. Jūsų vaikas viso labo nori, kad jį mylėtumėte ir nuramintumėte.
Neramus miegas
Patiriant stresą, ėjimas miegoti virsta tikra kančia, kurią būtinai lydi daugybė ritualų: įjunk šviesą, užtrauk užuolaidas, pažiūrėk, ar už lango nieko nėra, palaikyk mane už rankos ir t.t. Vaikas mažiau miega ir ilgainiui tiesiog išsenka, jaučiasi pavargęs.
Ką daryti? Nuraminti vaiką padės masažas, kvėpavimo pratimai, aromaterapija, aromatinės vonios. Galima nupirkti pagalvę su žolelėmis.
Baimės
Jeigu niekuo iš kitų neišsiskiriantis vaikas virto tikru bailiuku, tai reiškia, kad jis patiria stresą. Tėvai turėtų sunerimti, jeigu atžala visur uždaro duris, tikrina, ar jos užrakintos, visur palieka įjungtą šviesą. Vaikas bijo jau ne tik tamsaus kambario, bet ir ant sienos kabančio paveikslo, žingsnių laiptinėje, net tylos.
Ką daryti? Įtraukite vaiką į žaidimus, piešimą – šie užsiėmimai padeda gerai išsikrauti ir išsiaiškinti baimės priežastis. Taip pat galima pasiklausyti, kaip ir apie ką vaikas kalbasi su savo žaisliukais.
Staigi nuotaikų kaita
Vaikas tai be priežasties kažko įsižeidžia, pradeda verkti, tai atvirkščiai – tampa per daug agresyvus. Vyresniems vaikams stresas gali pasireikšti per dažnas isterijas arba per dienas ir savaites besitęsiančia bloga nuotaika.
Ką daryti? Nuoširdžiai pasikalbėkite su vaiku, išsiaiškinkite, kas jam kelia nerimą. Mokykite atžalą suprasti ir konstruktyviai reikšti savo emocijas. Atkreipkite dėmesį net į pačius mažiausius pasiekimus. Pasirūpinkite dienos režimu, vaiko mityba ir miegu.
Sveikatos problemos
Tėvai gana dažnai susiduria su sunkiai paaiškinamais vaiko simptomais: vėmimu, žarnyno veiklos sutrikimais, bėrimu, pakilusia temperatūra, pilvo skausmais ir t.t. Priežastys gali būti grynai psichologinės, t.y. problemos gali kilti tiesiog dėl to, kad vaikas dėl kažko per daug jaudinasi.
Ką daryti? Iš pradžių pasirūpinkite, kad šeimoje vyrautų maloni atmosfera ir geras psichologinis klimatas, įsitikinkite, kad jūsų ir mokyklos keliame reikalavimai nėra per dideli. Idealiu atveju patartina kreiptis pagalbos į vaikų psichologą
Ir patikrinti, ar vaikui pakanka laisvo laiko ir erdvės.
Smukęs pažangumas
Apie prastą psichoemocinę būklę išduoda ir susilpnėjusi dėmesio koncentracija bei atmintis, dingęs susidomėjimas anksčiau mėgtais ir smalsumą kėlusiais dalykais.
Ką daryti? Kasdien pasiklausykite vaiko, kaip jam sekėsi mokykloje. Jus turėtų dominti ne tiek pažymiai, kiek vaiko jausmai ir nuotaikos. Nešykštėkite pagyrų, pastebėkite net ir mažus pasiekimus. Jeigu yra galimybė, padėkite atlikti sunkias užduotis.
Greitas nuovargis
Prasta dėmesio koncentracija, keblumai įsimenant informaciją ir mokantis dalykus, kurie anksčiau sekėsi puikiai. Vaikas greitai pavargsta, yra išsiblaškęs, užmaršus, sunkiai išbūna vienoje vietoje.
Ką daryti? Išsiaiškinkite, ką jaučia ir išgyvena vaikas. Kad jaustų jūsų palaikymą, jis turi žinoti, kad bet kuriuo metu gali pasikalbėti su jumis apie savo problemas. Branginkite savo atžalą bet kokiomis aplinkybėmis ir kuo dažniau apkabinkite.
Agresyvumas
Jeigu pastebėjote, kad draugiškas ir mielas vaikas virto įžūliu, lenda peštis, ima mėtyti į sieną žaislus ir knygas, užsimoja prieš aplinkinius – tai taip pat streso požymis.
Ką daryti? Agresijos drausti negalima – pasistenkite ją nukreipti kitur: mokykite analizuoti situaciją, pastovėti už save. Ieškokite konstruktyvios išeities: gal verta pradėti lankyti kokį nors sporto būrelį, žaisti su kitais vaikais judrius žaidimus ar surengti lėlių peštynes?
Izoliacija
Stresą patiriantis vaikas gali atsiriboti nuo visų, pradėti ieškoti vienatvės. Jis nustoja žaisti su bendraamžiais, jam sunkiau laikytis disciplinos.
Ką daryti? Iš pradžių reikia išsiaiškinti situaciją: jeigu vaikas neturi resursų, kad galėtų bendrauti, versti jo nereikia. Jeigu gi jos nori – padėkite iš pradžių susidraugauti su vienu vaiku: nueikite kartu į parką ar teatrą. Su šia problema susidoroti padės ir grupiniai užsiėmimai (pavyzdžiui, smėlio terapija).
Kompulsiniai požymiai
Įtarti, kad vaikas patiria stresą, galima ir tada, kai atžalos rankos dažnai drebam jeigu ji nuolat sukioja ant pirštų plaukus, kosčioja, kinkuoja galvą, trauko pečiais, žaidžia su savo lytiniais organais nelaiko šlapimo (gali nelaikyti ne tik naktį, bet ir dieną).
Ką daryti? Išgyventi stresą vaikui padės adekvatus fizinis krūvis: kasdieniai pasivaikščiojimai, rytinė mankšta, važinėjimas dviračiu. Vaikas turi turėti galimybę išlieti savo emocijas ir gerai pailsėti, atsipalaiduoti po sunkios dienos.
Jeigu su šia problema negalite susidoroti savomis jėgomis, kreipkitės pagalbos į vaikų psichologą ir neurologą.
Neignoruokite nė vieno iš anksčiau minėtų požymių – tai gali pakenkti ne tik vaiko sveikatai, bet ir jo asmenybei.