Apie ortodontinių paslaugų poreikio mastą „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojusi odontologijos klinikų tinklo vadovė Gintarė Krikščiūnienė teigė, kad šios pobūdžio dantų bėdos visuomenėje yra labai paplitusios.
„Jei bendrai pažiūrėtume į statistiką Lietuvoje, apie 70 proc. suaugusiųjų sąkandis reikalauja vienokių ar kitokių ortodontinių korekcijų. Ne visos problemos yra estetiškai labai stipriai matomos, bet dalis jų vis tiek turi estetinę problemą. Jei žiūrėtume į vaikų situaciją, tai 8–10 m. amžiaus grupėje apie 77 proc. jų reikalauja ortodontinio gydymo. Jei žiūrėtume į 14–15 metų amžiaus vaikus, tai būtų apie 60 proc.“ – skaičius pateikė ji.
Galvos, nugaros skausmai – dėl dantų bėdų
Pašnekovė pastebėjo, kad dalis problemų būna pačių žmonių ir susikurtos dėl savo gyvenimo būdo. Kai kas turi paveldėtas problemas arba gimsta su netaisyklingu sąkandžiu, būna, netaisyklingai dygsta dantys.
„Tada laiku nesiimant veiksmų vėliau galima turėti ir neestetišką, ir nesveiką šypseną“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Nors netaisyklingas sąkandis toli gražu nėra vien estetinė problema ir daug kas ima save dėl to riboti, jos teigimu, neretai žmones pas gydytojus atgina būtent ši priežastis.
„Realiai klinikose susiduri su tais pacientais, kurie pirmiausia kenčia dėl estetinių dalykų ir kreipiasi. Bet problema, kalbant apie ortodontiją, sąkandį, nėra vien estetinė. Tai yra ir medicininė problema, neretai ortodonto kabinete žmonės sužino, kad galbūt ir jų stuburo padėtis, galvos skausmai, kaklo tirpimai yra susiję būtent su netaisyklingu sąkandžiu, nes žandikaulis vis tik yra skeleto dalis“, – atkreipė dėmesį ji.
Pašnekovės teigimu, neretas pacientas nustemba išgirdęs, kad sąkandis gali turėti tiek įtakos sveikatos būklei.
„Čia, matyt, reikėtų kalbėti apie kelis aspektus – tiek diagnostiką, visuomenės švietimą, pačių žmonių suinteresuotumą. Turbūt retas kuris apie tai pagalvoja ir po konsultacijų su žmonėmis matome jų nuostabą, kad sąkandis gali turėti tiek įtakos ir karieso atsiradimui, ir dantų skilimui, dilimui.
Šiandien, kada visuomenė yra pakankamai informuota, sulaukiame ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie ateina ir nori koreguoti sąkandį. Bet ši problema turėtų būti sprendžiama kuo jaunesniame amžiuje“, – kalbėjo G. Krikščiūnienė.
Vaikų dantys paslankiausi
Pašnekovė atkreipė dėmesį į dažną šių dienų problemą – per siaurą žandikaulį.
„Mūsų maistas minkštėja, valgome mažai kieto maisto, todėl svarbu ir vaikams duoti graužti morkas. Taip karta iš kartos turime siauresnius žandikaulius, to pasekmė – netelpa dantys.
Taigi net jei ir nėra dantukas užlipęs vienas ant kito, jie nėra kreivi, bet jei matoma, kad vaiko žandikaulis yra per siauras pagal amžių, jam gali būti indikuotinas ortodontinis gydymas“, – kalbėjo odontologijos klinikos vadovė.
Ji priminė, kad vaiko žandikaulis intensyviai formuojasi nuo 7 metų, o antra stadija, kada yra pagrindinis žandikaulio formavimosi laikotarpis – 11–14 m. Pašnekovė pabrėžė, kad vaikų dantys ortodontiniam gydymui yra paslankiausi, todėl jau esant problemoms svarbiausia yra neuždelsti.
„Tai yra ir medicininė problema, neretai ortodonto kabinete žmonės sužino, kad galbūt ir jų stuburo padėtis, galvos skausmai, kaklo tirpimai yra susiję būtent su netaisyklingu sąkandžiu, nes žandikaulis vis tik yra skeleto dalis“, – atkreipė dėmesį ji.“
„Amžiaus tarpsnis yra labai svarbus – nuo 7 iki 11 metų yra reikalingos vienos procedūros ir intervencijos, yra tarpas, kada vaikų ortodontiškai visiškai negalima gydyti, tai paprastai yra nuo 11 iki 14, kai labiausiai formuojasi žandikaulis, dygsta septintieji dantys.
Nuo 14 metų vėl galima koreguoti sąkandį. Todėl vaikų sveikatos vertinimas prieš mokyklą ar du kartus per metus svarbus ne tik terapine dantų būklės prasme, bet kartu vertinant ir sąkandį atveriamos plačios galimybės pamiršti grąžtą, nemalonias odontologines procedūras“, – pabrėžė G. Krikščiūnienė.
Būtina tiesinti prieš protezuojant
Tuo metu vyresniame amžiuje ortodontinio gydymo prireikia ne tik dėl poreikio išsitiesinti dantis, bet ir kaip paruošiamojo gydomojo etapo prieš toliau tvarkant dantis – sriegiant implantus ar protezuojant juos.
„Jie sužino, kad dėl uždelsto laiko, kad nesitvarkė, jau yra pasikeitęs sąkandis, jau yra prasistumdę dantys, jau net nėra galimybių nesukoregavus sąkandžio tvarkingai restauruoti, nes jie netarnaus tiek ilgai, kiek turėtų tarnauti“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji teigė, kad amžiaus ribos ortodontiniam gydymui nėra, bet vis tik didelės reikšmės turi patologijos ir jau turimos dantų ligos. Tai gali kontraindikuoti dantų judėjimą:
„Jei yra gydyta daug dantų kanalų, jie uždegiminiai, uždelsti, negalime jų judinti, nes čia yra būtent dantų šaknų judėjimas, jei žmogus turi pirmuosius paradantozės požymius, jei stipriai pažengusi, labai stipriai riboja galimybes koreguoti sąkandį. Kita vertus, labai dažnai blogas sąkandis provokuoja įvairias periodonto ligas.
Tad jei jau yra užgyventa situacija, reikėtų klausyti gydytojų nurodymų, susidėlioti savo planą ir to laikytis. O jei turime vaikus, negalima uždelsti, nes visi delsimai išprovokuoja vėliau brangesnį ir ilgesnį gydymą.“
Pašnekovės teigimu, tiesinti dantis niekada nėra per vėlu, bet, svarbiausia, reikia specialisto, kad įvertintų situaciją kompleksiškai – terapiškai, periodontą, sąkandį, sąnarių judesius.
„Tada pasikalbės, kas pagal situaciją, amžių, dantų būklę yra indikuotina“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kokiam vyriausiam pacientui teko taikyti ortodontinį gydymą, G. Krikščiūnienė pasakojo, kad tai buvo 50–60 metų žmogus.
„Būna labai keista, nes vieni ortodontinį gydymą daro tarp 50–60 m., kai kiti 34-erių bedantį žandikaulį tvarko“, – pridūrė ji.
Neatlieki burnos higienos – negauni nemokamo protezavimo
Pasiteiravus, kiek žmonių šalyje jau yra įpratę atlikti burnos higieną, pateikusi poros metų senumo statistiką, pašnekovė nurodė, kad 40 proc. gyventojų tokia procedūra jau yra pažįstama:
„Jie jau žino, kad toks dalykas yra, bent vieną ar kitą kartą bandę, bet kad tai darytų reguliariai, tai dažniausiai yra didmiesčių gyventojai. Ir tik penktadalis didmiesčių gyventojų tą daro reguliariai, tai yra 2 kartus per metus.“
Tuo metu ji pateikė pavyzdį, kad štai Olandijoje burnos higiena yra kompensuojama valstybės lėšomis, dėl to ten žmonės ją atlieka du kartus per metus.
„Nes jei žmonės jos nedarys, tuomet nebus kompensuojamas protezavimas. Pas mus yra kompensuojamas protezavimas sulaukus tam tikro amžiaus, bet ne burnos higiena.
Tuo metu Olandijoje praktiškai nėra viso žandikaulio dantų atkūrimo implantais, labai mažai plokštelių, vadinasi, labai mažas bedantystės lygis. Tai man pačiai buvo labai akivaizdus įrodymas, kad jei pats žmogus labai stipriai prisižiūri burnos higieną, sumažinamos chirurginės ir visos didžiosios intervencijos“, – komentavo G. Krikščiūnienė.
Užsisuka baimės ir delsimo ratas
Pašnekovė akcentavo, kad, norint užauginti vaiką, nepažinojusio odontologinio grąžto, yra du specialistai, kurie turi lydėti kiekvienais metais kartą arba du kartus per metus.
„Tai yra burnos higienistas ir ortodontas. Jei vaiko higiena yra puiki, ortodontas prižiūri vaiko sąkandį, jis neturi dantų skilimų, dilimų. Kada jau reikėtų atvesti vaiką pas gydytoją? Remiamės vaikų gydytojų rekomendacijomis – išdygus pirmajam dantukui jau ir reikėtų ateiti.
Neretai tėvai tą vieną dantuką palieka tarsi savieigai, juo labiau kad tai – pieninis dantis. Deja, bet pieninių dantų gydyti labai dažnai ateinama tik tada, kai skauda. Tik 40 proc. tėvų vaikus atveda profilaktiškai ir tikisi įvertinimo, tik penktadalis visų tėvų veda profilaktiškai du kartus per metus.
Tuo metu ji pateikė pavyzdį, kad štai Olandijoje burnos higiena yra kompensuojama valstybės lėšomis, dėl to ten žmonės ją atlieka du kartus per metus.
Ir 55 proc. tėvų pirmą kartą į odontologinį kabinetą atveda vaiką tik tada, kai skauda. Vadinasi, mes vaikui jau sukeliame stresą ir baimę. O tai turi pasekmes ir tolesniam gyvenimui – žmonės įpranta kentėti tol, kol gali neiti“, – pasakojo G. Krikščiūnienė.
Pasak jos, klausant istorijų pacientų, kurie jau turi bedančius žandikaulius, sunkias odontologines problemas, pavyzdžiui, paradantozę, istorijas labai panašios:
„Pažymima, kad labai bijojau, labai ilgai laukiau, labai vengiau, buvo pradėję skaudėti, o vėliau praėjo.“
Pašnekovės manymu, labai didelė problema yra atidėliojimas, kas sukelia skausmus, o kai skauda, tada baimė auga.
„Taip užsisuka baimės, skausmo ir delsimo ratas. Norint iš to išlipti reikia susiimti ir turėti reguliarų ritualą – profilaktiškai lankytis pas gydytojus“, – patarė pašnekovė.
