„Volvo XC60“ testas: Didžiojo brolio pėdomis

Ingredientai tie patys, rezultatas – unikalus
Kai „Volvo“ po labai, labai ilgai trukusios pirmos kartos „
XC90“ modelio gamybos pristatė visiškai naują, tikrąja ta žodžio prasme, automobilį – antros kartos „XC90“, net ir ištikimiausi markės gerbėjai liko priblokšti. Radikaliai pasikeitusi kompanija nusprendė išnaudoti gautą finansavimą iš naujų šeimininkų ir automobilius pradėti nuo absoliutaus nulio.
„Volvo“ norėdama kuo greičiau atsikratyti giminingų ryšių su „Ford“ ir šio koncerno valdymo era, į antros kartos „XC90“ sumontavo daugybę naujų sistemų, technologijų ir inžinerinių sprendimų, kurios ne visuomet būdavo sutinkamos palankiai. Pavyzdžiui, gamintojo sprendimas naudoti tik keturių cilindrų benzininius arba dyzelinius motorus. Viso gero, 5 cilindrų dyzeli, ir viso gero, nuostabusis 6 cilindrų benzine – tavo vietą užėmė mažesnio tūrio ir ne tokie charizmatiški jėgos agregatai. Kad ir kokį pyktį kelia Jums šis sprendimas, tačiau „Volvo“ anuomet puikiai žinojo su kokiomis problemomis teks susidurti ateityje. Problemomis, kurios dabar kamuoja „BMW“, „Daimler“ ir „Volkswagen“ – tai galingų motorų nesugebėjimas atitikti taršos reikalavimų.
„Volvo“ vietoj to, kad bandytų pateisinti savo sprendimą, toliau tęsė savo darbus ir keliavo užsibrėžto tikslo link. Vienas iš jų – antros kartos „XC60“. Kaip ir vyresnysis „XC90“ ar net „S90“ bei „V90“, taip ir „XC60“ buvo sukurtas ant tos pačios platformos, naudoja tuos pačius pakabos komponentus, identiškus motorus bei pavarų dėžes, tad ar tai visiškai toks pats automobilis? Tiesą sakant – ne, nes didžiausi skirtumai slypi detalėse.

Vizualiai automobilis atrodo kaip truputėlį sumažinta „XC90“ kopija. Priekyje – „Volvo“ vizitine kortele tapusios radiatoriaus grotelės ir žibintai, kuriuose yra integruotas „Toro kūjis“. Žavu, tikrai. Žvelgiant toliau, pastebėsite neagresyvias, modernias ir tuo pačiu santūrumą propaguojančias formas. Visą tai vainikuoja vertikalūs galiniai žibintai, kurie simbolizuoja dar vieną faktą – „Volvo“ tradicijas, mat visi šios markės universalai nuo pat „850“ laikų turėdavo ilgus, vertikalius galinius žibintus.
Dizaino prasme, naujos kartos modelis atrodo žymiai geresnė „XC90“ evoliucija ir keliais šviesmečiais priekyje už savo pirmtaką – „XC60“, kuris atrodė kaip medaus prisprogusi bitė. Akivaizdu, jog 60-osios serijos modeliai yra skirti jaunesniems pirkėjams, kurie labiau vertina ne eleganciją, bet veržlumą. Būtent veržlumas yra naujos kartos „XC60“ eksterjero dizaino stiprybė, ypač jeigu tai „R-Design“ komplektacijos modelis, išsiskiriantis griežtesnių formų priekiniais ir galiniais buferiais, specialiai šiam modeliui sukurtais slenksčiais ir „R-Design“ 5 stipinų lengvo lydinio ratlankiais. Staiga santūrusis švedas tampa vakarėlio siela!

Panaši tendencija vyrauja ir automobilio viduje. Jeigu „XC90“ ir „
S90“ bei „V90“ automobilių viduje jautiesi taip, lyg sėdėtum kompanijos flagmane, tai įsėdus į „XC60“ jautiesi kaip vienu laipteliu žemiau esančiame modelyje. Interjero apipavidalinimas – praktiškai identiškas. Prietaisų skydelis – skaitmeninis, centrinėje konsolėje – vertikalus lietimui jautrus ekranas, o po juo keletas mygtukų, kurie leidžia įjungti avarinį signalą ir galinio lango šildymą, didžiulis bei labai malonus liesti ratukas, kurio dėka galite pagarsinti, patildyti arba sustabdyti savo mėgstamą dainą.
„Volvo“ iš visų jėgų stengėsi, jog mažesniojo „XC“ šeimos nario viduje jaustumėtės ne ką prasčiau negu „XC90“, ir jiems tai pavyko su kaupu. Nepaisant kelių smulkmenų, „Volvo“ inžinieriai į „XC60“ perkėlė vairuotojo kabiną, kuri pasižymi aukšto lygio apdailos medžiagomis ir pavydėtina surinkimo kokybe. Be to, švedams pavyko perkelti ir pojūtį, jog sėdite brangesniame automobilyje negu yra iš tikrųjų. Puikus to pavyzdys – apatinė durelių dalis, kuri yra pagaminta iš minkšto, malonaus liesti, įbrėžimams nejautraus plastiko. Žinau, jog tai yra smulkmena, bet apie tokią smulkmeną konkurentai iš Vokietijos nepagalvoja.

O ką malonaus galima pasakyti apie „XC60“ vairuotojo vietą? Šioje vietoje „Volvo“ inžinieriai naujo dviračio neišradinėjo. Jeigu pasirinkite „R-Design“ versiją, Jūsų užpakalis turės įsisprausti į sportiškiau atrodančias, geresnį šoninį prilaikymą turinčias sėdynes. Iš pradžių turėjau įtarimą, jog mielesnė akiai sėdynių išvaizda bus negailestinga nugarai arba užpakaliui. Žinoma, jos yra truputėlį kietesnės ir standesnės negu analogiški krėslai „Inscription“ versijoje, tačiau apskritai – vertos pagyrų dėl sugebėjimo būti pakankamai patogios, net ir ilgesnėje kelionėje.
Suradus sau patinkančią vairavimo poziciją, į rankas patenka tik „R-Design“ komplektacijos modeliams būdingas vairas. Jis – siauresnis ir truputėlį storesnis už standartinį vairą, ir tuo pačiu suteikia didesnę satisfakciją valdant patį automobilį.
Apskritai, vairuotojo vieta yra pakankamai universali ir lengvai pritaikoma įvairaus ūgio, įvairaus sudėjimo vairuotojams. Galimybių tinkamai sureguliuoti vairuotojo sėdynę ir priešais esantį vairą – apstu.
Kol už vairo sėdintis kapitonas sprendžia kur keliauti, keleiviams skirtose sėdynėse esantys žmonės taip pat neturėtų skųstis, ypač tie, kurie kada nors yra važiavę su pirmosios kartos „XC60“. Dabar gale sėdintiems keleiviams bus pakankamai daug erdvės surengti stalo teniso turnyrą ar išsitraukti nešiojamą kompiuterį. Visgi, geriausia yra tai, jog gale sumontuotos sėdynės neprimena pigios medinės kėdės, ant kurios privalote sėdėti įsitempęs ir negalite surasti patogios sėdėjimo pozicijos. Tai pilnavertės, išgaubtos sėdynės, kuriose galima labai greitai įsipatoginti.

Nei per daug, nei per mažai
4 cilindrai – maksimumas, kurį galite gauti pirkdami naujutėlį „Volvo“ automobilį. Variklių gamoje: 2 litrų darbinio tūrio ir 4 cilindrų benzininiai arba dyzeliniai motorai, kurių pajėgumas svyruoja nuo 190 iki 407 arklio galių, o tai pakankamai platus galios diapazonas, kuris turėtų įtikti net ir labiausiai išlepusiems vairuotojams. Mūsų bandytasis modelis turėjo 254 arklio galias ir 350 Nm sukimo momentą 1800–4800 sūkių diapazone. Šis jėgos agregatas buvo suporuotas su „Aisin“ aštuonių laipsnių automatine pavarų dėže ir keturių varančiųjų ratų pavara.
Gamintojas teigia, jog mūsų bandytasis automobilis iki 100 km/val. gali spurtuoti per 6,8 sekundės ir pasiekti maksimalų 220 km/val. greitį. Tikrai neprastos charakteristikos mašinai, kuri sveria 2081 kilogramą ir ant kupros turi patempti milžinišką kiekį saugumo įrangos.

Realybėje šalia priekinės ašies tūnantis motoriukas palieka žymiai geresnį įspūdį. Jeigu nežinotumėte, kokio jis darbinio tūrio ir kiek cilindrų gano šį „XC60“, vargu ar bent kartą pagalvotumėte, jog „Volvo“ sprendimas atsisakyti 6 cilindrų širdies buvo kaip dūris į automanų širdį.
Žinoma, keturių cilindrų jėgainė negali pasiūlyti tokio švelnaus ir tolygaus galios pateikimo kaip analogiško galingumo 6 cilindrų motoras, tačiau jis skamba, veikia ir „sukasi“ energingiau už daugelio gamintojų alternatyvas, ypač kuomet tachometro rodyklė stūkso ties 2000 sūkių riba. Vos vos paspaudžiate akceleratoriaus pedalą ir po keleto akimirkų Jūs jau viršijate leidžiamo greičio limitą. Tikrai nenoriu sudaryti įspūdžio, jog šis motoras padės Jums demonstruoti savo pasididžiavimą tarp kitų vairuotojų (you know what I mean), tačiau 254 arklių pilnai užtenka kasdieninėms reikmėms. O tai, panašu, yra švediška optimalaus balanso versija.
Didžiulį potencialą turintį variklį stabdo tik du dalykai – pakankamai didžiulis automobilio svoris ir „Dynamic“ režimu veikianti, bet tingokai į bet kokius veiksmus reaguojanti pavarų dėžė. 8 laipsnius turintis darbininkas puikiai darbuojasi, kuomet važiuojate tolygiai, sklandžiai, be didesnių pretenzijų kas 5 sekundes spaudinėti gazas-dugnas. Tuomet „Aisin“ gamybos komponentas veikia sklandžiai, tyliai, nepretenzingai ir nepastebimai, tačiau atsižvelgiant į potencialių pirkėjų poreikius – būtent to jiems ir reikia.

RRR...
„Volvo“ visuomet buvo tas gamintojas, kuris komfortui skirdavo didesnį prioritetą negu kiti ratuočių kūrėjai. Tuo įsitikinome bandydami „XC90“, „S90“ bei „V90 Cross Country“, tačiau šis kartas kitoks, nes mūsų rankose buvęs „XC60“ su „R-Design“ priedais atsikratė „Volvo“ automobiliuose diegiamų kempinių, kurios sugebėdavo sugerti kiekvieną kelio nelygumą.
Visi modeliai aprūpinti „R-Design“ vardu pavadintais steroidais gauna standesnes spyruokles, kurių dėka automobilio pakaba pasisveikina su kiekvienu nelygumu ir vėliau šią informaciją perduoda Jūsų užpakaliui. Kiekvieną kelininkų broką ar atsainiai atliktą darbą palydės lengvas krestelėjimas. Iš pradžių, tai atrodo keista ir neįprasta (juk tai „Volvo“, velniai rautų), tačiau grožis reikalauja aukų, ar ne?

Gera žinia yra ta, jog komforto ieškantys vairuotojai gali pasirinkti bet kurią kitą „XC60“ modifikaciją, kuri sugeba kiekvieną kelio nelygumą sugeba sugerti it kempinė vandenį. Jeigu komfortas yra Jūsų prioritetas, taip pat pasirinkite mažesnio skersmens ratlankius ir aukštesnio profilio padangas. Taip, automobilis neatrodys taip stilingai, bet užtat keliu plauksite kaip ant minkšto debesėlio.
Vis dėlto, menka komforto auka su kaupu atsiperka posūkiuose – įvairiausiomis negandomis apipintoje šalyje, į kurią daugelis „SUV“ automobilių vairuotojų nenori žengti, nes miestas ir greitkelis yra ta vieta, kurioje jie jaučiasi komfortiškiausiai.

Įprastai tokio tipo mašinos posūkiuose jaučiasi taip, lyg bandytumėte juos išstumti iš komforto zonos. Ar „Volvo XC60“ galėtų būti išimtis? Iš dalies. Instrumentai, kurie yra duoti valdyti automobilį, savo funkciją atlieka taip, jog leistų kuo lengviau valdyti patį automobilį, o ne suteiktų kuo daugiau vairuotojiškos informacijos. Pasukus vairą, pasisuka ir ratai, tačiau jis neperduoda absoliučiai jokios, plaukus ant nugaros priverčiančios pasišiaušti, informacijos. Bet tai nėra kažkokia išimtis – atvirkščiai, tai daugelio modernių automobilių kasdienybė.
Tuo tarpu pakabos darbas vertas žymiai daugiau pagyrų. Standesnių spyruoklių dėka „XC60“ posūkiuose jaučiasi užtikrinčiau ir į aštresnį vingiuotą asfalto lopinėlį arba ilgą, bet greitą kelio vingį įvažiuoja su didžiuliu pasitikėjimu savimi, lyg būtų ką tik baigęs „Audi Q5“ dinamiškumo universitetą. Kodėl būtent „
Audi Q5“?  Nes „R-Design“ elgesys primena būtent šį vokišką „SUV'ą“.

„Volvo XC60“ yra vienas populiariausių švediškos markės automobilių, kuris daugelio vairuotojų simpatijas užsitarnavo dėl gausybės puikių savybių, apie kurias konkurentai galėjo tik pasvajoti. Puikus to įrodymas – nuolatos augantys pardavimai visame pasaulyje net ir tada, kai vidutinio dydžio „Premium SUV“ automobilių segmente pasirodė gerokai atsinaujinę konkurentai: „Audi Q5“, „BMW X3“ ar „Mercedes Benz GLC“.
Išbandžius antros kartos „Volvo XC60“ supranti, jog švedai turėjo tik vieną tikslą – sukurti gerą automobilį. Būtent tai jie yra padarė, negalvodami apie kompromisų ieškojimą apdailos medžiagų pasirinkime, agresyviai sukonfigūruotų pakabų laukymėse. Visų pirma – tai transporto priemonė, ir tik tada žaislas, galintis patenkinti tam tikrus Jūsų poreikius, todėl nenuostabu, jog „Volvo“ specialistai orientavosi į tai, kas „XC60“ gali paversti nepriekaištinga transporto priemone.
Stovėjimas kamščiuose, erzinantis manevravimas sausakimšuose daugiabučių kiemuose ar prekybos centro aikštelėse ar ilgesnė kelionė link pajūrio – šiose ir daugelyje kitų situacijų „Volvo XC60“ elgiasi taip, kaip ir turi elgtis geras automobilis. Jis stengiasi vairuotoją ir keleivius apglėbti švedišku saugos kokonu, kuriame jausitės ramesni, saugesni bei labiau užtikrinti. Pasaulyje, kuriame netrūksta streso, vairuotojų, įsivaizduojančių, jog Savanorių prospektas yra lenktynių trasa, ir naujienų apie Natalijos Bunkės staiga pasikeitusį pomėgį, visuomet smagu įsėsti į automobilį, kuriame šios „problemos“ yra visiškai nesvarbios.

PRIVALUMAI

• Puikus automobilio dizainas


• Tylus ir efektyvus benzininis variklis


• Nepastebimai ir nejuntamai veikiantys vairuotojo asistentai


• Keturios pilnavertės sėdynės suaugusiems žmonėms


• Plati ir erdvi bagažinė


• Sėdynės – į kietesnę pusę, bet net ir tai jų nepavertė į bažnyčios suolą, ant kurio būtų nepatogu sėdėti


• Saugiausias automobilis klasėje


• Net ir standartinė garso sistema skamba fantastiškai


• Manevringumas


• Apsisukimo kampas – vienas geriausių klasėje. Ankštose vietose „XC60“ jaučiasi kaip mažytis miesto hečbekas


• Apdailos medžiagos ir surinkimo kokybė – verta pagyrų

TRŪKUMAI

• „R-Design“ pakaba – standi, tad norintys daugiau komforto ir plaukimo ant debesėlio charakteristikų privalės rinktis „Inscription“ įrangos lygį


• Net ir važiuojant taupiai benzininis variklis vartoja apie 9 litrus degalų 100 kilometrų


• Paralelinėje visatoje veikianti išmanaus telefono ir „Bluetooth“ sujungimo sistema. Kartais ji iškart atpažįsta telefoną ir veikia, kartais ignoruoja ir stengiasi apsimesti, jog telefonas yra kažkur kitame pasaulio gale


• Pavarų dėžė mėgsta sklandžią, tolygią važiavimo manierą. Tai ne – „DSG“, tad natūralu, jog dinamiško važiavimo metu ji šiek tiek vėluoja ir tinginiauja

GALERIJA