Pradėkime nuo ganėtinai šabloniško klausimo. Kada ir dėl kokių priežasčių susidomėjai automobiliais?
Veronika – Automobiliais pradėjau domėtis būdama 16-os. Stebėdavau šalia pravažiuojančius sportinius, greitus bei triukšmingus automobilius, pradėjau domėtis įvairiausiais raliais bei lenktynėmis.
Nors tuomet dar neturėjau vairuotojo pažymėjimo, kartu su draugais keliavome į drifto treniruotes, į automobilistų suvažiavimus, o tai dar labiau skatino turėti ir domėtis automobiliais. Kadangi nesu gimusi automanų šeimoje, kuri domėtųsi automobiliais, kažką pradėti tuo metu buvo labai sunku ir net neįmanoma.
Būdama 20-ies išsilaikiau teisės, įsigijau savo pirmąjį automobilį – 2001 metų gamybos „Volkswagen Polo“. Nors prieš tai svajojau apie dyzelinį „BMW 320“, deja, tėvų baimę atkalbėjo mane nuo šio automobilio pirkimo.
Kaip pasireiškė ankstyvas domėjimasis automobiliais? Galbūt vėliau visa tai peraugo, pavyzdžiui, į varžybų žiūrėjimą, domėjimąsi automobilių kultūra?
Veronika – Domėjimasis automobiliais pradžioje vyko per televizoriaus ekraną, stebint lenktynės, ar vaikščiojant mieste, apžiūrint kitus automobilius. Vėliau pradėjau lankytis įvairiausiose drifto treniruotėse, lenktynėse, taip pat ir mašinų parodose – draugų ir pažįstamų ratas didėjo, kaip ir domėjimasis automobiliais.
Vėliau, kai jau įsigijau savo pirmąjį nuosavą automobilį, pradėjau lankytis „VW“ klubo suvažiavimuose, kuriame mane taip pat motyvavo pradėti modifikuoti savo automobilį. Be to, tuo pat metu patekau į „Low budget“ klubą, kuriame jaunuolius jungė viena didžiausių aistrų gyvenime – mašinos.
Padaugėjo važinėjimų į įvairiausius renginius bei ir pažinčių, ir vieną dieną gavau pasiūlymą – „važiuojam, kažką pribursim iš tavo Poliko“. Tą vakarą nusprendžiau išbandyti savo jėgas ir nuo tada prasidėjo visą mano istorija automanų pasaulyje.
Pirmas mano tiuningas, kaip ir priklauso, buvo: pjautos spyruoklės, ratlankiai su „palangėm“, tiesus išmėtimas ir didžiausi išmetimo antgaliai, tamsinti galiniai stiklai ir paraudoninti galiniai žibintai, didelė žemų dažnių kolonėlė, kuri užėmė visą bagažinę, o dar kadangi vairavau dyzelinę mašiną – kaip gi be „Popcorno“ ir galios didinimo?
Kartu su draugų pagalba suvirinome tiesųjį išmetimą, išmetimo antgalius, kurie buvo gan ilgi ir nuleisti į žemę, nupjovėme spyruoklės ir palikome tik 2,5 spyruoklės apvijų, su kuriais jaučiausi lyg „plaukdama jūroje per bangas“, užtamsinau galinius langus bei paraudoninau galinius žibintus, kurie sukėlė labai daug sunkumų parkuotis atbuline eiga. Galiausiai, įdiegėme „popcorna“ – automobilis skambėjo garsiai, o ir dėl didžiulės žemų dažnių kolonėlės bagažinėje, visada buvau girdima ir matoma iš tolo.
Tais pačiais metais, kai prisijungiau prie „Low budget“ klubo, buvau pakviesta į automanų festivalį – „Vasaros ratas“. Šiame festivalyje gavau pirmą savo apdovanojimą – „Miss Vasaros ratas“ bei laimėjau 1-ąją vietą nominacijoje „Nemodifikuota garso sistema“. Labai jais džiaugiausi, nes tai buvo papildomas paskatinimas judėti pasirinkta kryptimi.
Deja, po 1,5 metų teko parduoti savo mylimąjį „VW Polo“ ir ieškotis naujos mašinos. Pereinamasis variantas buvo „Ford Escort“ kabrioletas, bet visiškai neprilipo, kol neįsigijau savo mylimos „Ford Fiesta ST“.
Šalyje, kur didžioji dauguma prioritetą teikia vokiškoms markėms, Tu vairuoji „Ford Fiesta“. Kodėl? Kas paskatino pasirinkti šį automobilį?
Veronika – Mano mylimiausias ir dažniausiai užduodamas klausimas. Daug kas domisi ir klausinėja ir nesupranta – „Aplinkui tiek daug vokiškų automobilių, o tu pasirinkai amerikietišką, ir dar atvežtą iš Kanados. Oj, turėsi bėdų su dalimis“.
Visą gyvenimą, prieš „Ford Fiesta ST“ įsigijimą, buvau ištikimiausia BMW markės fane. Sakiau kiekvienam sutikusiam, jog tikrai įsigysiu BMW markės automobilį, važinėsiu sau greitai, busiu „kieta panikė“. Bet viskas apsivertė per vieną dieną.
Susipažinau su dabartiniu mano vaikinu – Edmundu. Tuo metu jo tėvas pardavimui buvo įsigijęs „Ford Focus ST“ modelį. Buvo gražus, sportiškas automobilis, bet aš gi „ištikima BMW vairuotoja, koks dar „Ford““.
Iki šiol pamenu tą dieną kaip lyg būtų vakar – pasodino mane vaikinas į šį automobilį, pasakė prisisegti saugos diržą ir sako – „važiuojam, aš tau parodysiu kažką geriau nei tavo BMW“. Aš nusijuokiau ir pagalvojau, kad durnelis ir nieko geriau už BMW nėra ir nebus. Įvažiavome į Geležinį Vilko tunelį Vilniuje, paspaudė gazą ir aš išsilydžiau. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
„Ford Focus ST“ buvo su „Blow Off“ vožtuvu, kas padidino tą efektą „vau“ – greita, manevringa, garsiai ir gražiai skambanti mašina gali būti geresnė nei „BMW“ modeliai. Aš taip įsimylėjau šį modelį, jog vėliau net nebuvo jokių abejonių ką žadu įsigyti. Vis dėlto, galimų pasirinkimų nebuvo labai daug. Kadangi automobilio ieškojome Jungtinėse Valstijose, kriterijus atitinkančių „Focus ST“ nebuvo, todėl vietoje to pasirinkau kitą „ST“ modelį – „Fiesta ST“.
Ar nuo pat pirmos akimirkos žinojai, jog ši „Fiesta“ neliks absoliučiai standartinė?
Veronika – Taip, tik nuo įsigijimo pradžios žinojau, kad ši „Fiesta“ bus išskirtinė, tik tada dar nežinojau kokia ryškumo ir kokio greitumo ji bus.
Ilgai svarsčiau kokį stilių pasirinkti. Ar pasirinkti klasikinį „Stance“ stilių ar kažkaip kitaip koreguotis jos išvaizdą. Tada, netikėtai, vieną dieną atėjo mintis, jog noriu sportiškos išvaizdos „Fiestos“.
Labai mėgstu ryškias spalvas, nes ryškios spalvos man pakelia nuotaiką, todėl buvo nuspręsta apklijuoti mašiną ryškia spalvų schema bei dar papildomai koreguoti jos išvaizdą.
Kadangi mašina atkeliavo iš Kanados su menkais defektais (mašiną buvo pagrąžinę vandalai), tad kartu su vaikino pagalba per 3 dienas pilnai perdažėme mašiną, o šio proceso metu įgijau paruošėjo ir dažytojo žinių.
Likau ties ta nuomonę ir laikysiuosi toliau – noriu parodyti bei įrodyti visuomenei, jog ne tik iš vokiškų mašinų galima „priburti“ kažką įdomaus, bet taip pat ir iš kitų, o ir nereikia bijoti ir rizikuoti, jog kažkas neišeis ar nerasi tinkamų detalių – viskas yra įmanoma, reikia tik daug noro!
Kokia buvo pirmoji „Fordo“ modifikacija?
Veronika – Mašina į Lietuvą atkeliavo jau turėdama „Rota Recce“ ratlankius, „Blow Off“ vožtuvą, našesnę stabdžių sistema ir modifikuotą išmetimo sistema.
Pirmoji automobilio modifikacija – šalto oro paėmimo sistema. Kartu su ja nusprendėme įsigyti didesnį tarpinį suslėgto oro aušintuvą. Vis dėlto, pirmoji modifikacija, kurią pavyko įgyvendinti – tai nauja kėbulo spalvų schema ir naujų dizaino elementų panaudojimas. Apie šią modifikaciją galvojau gan ilgai, nes nebuvo lengva derinti tinkamas spalvas bei piešinį. Realizavus savo norus, pirmosios dienomis automobilis atrodė neįprastai, bet vėliau likau nustebusi – visgi tokios ryškios mašinos Lietuvoje dar nesu mačiusi.
Pagal kokius kriterijus rinkaisi kokias modifikacijas atlikti?
Veronika – Specifinių kriterijų kaip ir nebuvo – tiesiog dariau tai, kas man atrodė tinkama. Pradėjau nuo kėbulo modifikacijų, padidinau variklio galią, ir kažkaip taip viskas keliauja, vienas po kito.
Daugelis benzingalvių mėgsta sulig kiekvieno sezono atidarymo renginiu iš garažo išvažiuoti su atsinaujinusiu automobiliu. Ar ir Tu planuoji laikytis kasmetinės atnaujinimų programos ar dabartinė projekto stadija tave tenkina?
Veronika – Tikrai ne, jau neplanuoju. Šį sezoną šiek tiek pakoregavau kėbulo apklijavimo dizainą, ko pasėkoje, gavau dar daugiau pagyrimų už pakeistą mašinos dizainą. Nors dabar nenoriu atskleisti visų kortų, tačiau ateityje planuoju įsigyti šį bei tą galingesnio ir geresnio.
Automobilio modifikacijų sąrašas:
„COBB“ šalto oro paėmimas
„Mishimoto“ tarpini suslėgto oro aušintuvas
„Blow Off“ vožtuvas
„COBB“ kompiuterinės diagnostikos jungtis
Ryški ir išskirtinė spalvų schema
„Rota Recce“ R17 ratlankiai;
„Eibach Sport Kit“ pakabos komplektas
Našesnė stabdžių sistema
Unikalus pavarų perjungimo svirties antgalis
GALERIJA
