Tyrimo duomenimis, prie kainų augimo labiausiai prisidėjo ne tik elektromobiliai (BEV), bet ir švelnūs hibridai (MHEV) bei įkraunami hibridai (PHEV). Nors trečdalis kainų augimo sietinas su BEV segmentu, likusią dalį lėmė kiti elektrifikuoti pavaros tipai, bendras infliacijos poveikis ir makroekonominiai veiksniai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Didžiausi nuostoliai fiksuoti biudžetiniame segmente – kainų kategorijoje iki 30 000 eurų. Nors brangesni modeliai dalį šio nuosmukio kompensavo, tendencija rodo, kad dalis pirkėjų priversti rinktis brangesnius automobilius, o kita – visiškai traukiasi iš naujų automobilių rinkos.
Vis dėlto kai kurie gamintojai sugebėjo iš to išlošti: viena bendrovė, padidinusi kainas 48 proc., vis tiek pasiekė 19 proc. pardavimų augimą, nes išlaikė žemą vidutinę modelių kainą – apie 15 000 eurų.
Vokietijos rinkos pavyzdys atskleidžia pagrindinę problemą – per 2019–2024 m. laikotarpį vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo 24 proc., tačiau realus automobilių prieinamumas sumažėjo 11 proc.
Pagrindinė priežastis – ne tik kainų šuolis, bet ir tai, kad mažesnių, įperkamų modelių rinkoje lieka vis mažiau. Dėl to pirkėjai vis dažniau remiasi lizingu, vartojimo paskolomis arba dairosi į naudotus automobilius.
Tyrimo autoriai įspėja – jei gamintojai toliau orientuosis tik į aukštesnės kainų kategorijos modelius, jiems teks konkuruoti dėl vis mažesnio pirkėjų kiekio. Tai gali kelti pavojų tiek ilgalaikiam pelningumui, tiek pačiam verslo tvarumui.
„Automobilių prieinamumo krizė reikalauja neatidėliotinų strateginių sprendimų. Gamintojai ir pardavėjai turi peržiūrėti savo produktų gama, pasiūlymo struktūrą, kainodaros ir finansavimo modelius. Tie, kurie greitai prisitaikys prie naujos realybės, turės didžiausias galimybes išlikti pelningi“, – komentavo Steffen Rilling, „Oliver Wyman“ partneris.
JATO atstovas Davidas Di Girolamo pažymėjo, kad įtaką rinkai daro daugybė veiksnių – nuo pavaros technologijų pokyčių iki kainodaros ir vartotojų sprendimų.
„Ši studija padeda geriau suprasti rinkos elgseną – ne tik pagal modelius ar segmentus, bet ir pagal tikslius jų variantus. Tai leidžia gamintojams priimti informuotus sprendimus, kur investuoti ir kaip formuoti pasiūlymus“, – sakė jis.
