Remiantis spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakyta reprezentatyvia gyventojų apklausa, net 88 proc. vairuojančių Lietuvos gyventojų teigia valstybinės reikšmės keliuose rečiau ar dažniau viršijantys leistiną greitį. Niekada neviršijantys greičio iš vairuojančių apklaustųjų nurodė vos 11 proc.
Anot apklausoje dalyvavusių vairuojančių šalies gyventojų, pagrindiniai motyvai, skatinantys juos laikytis kelių eismo taisyklių ir rinktis saugų greitį yra eismo įvykio baimė (šią priežastį nurodė 40 proc. vairuotojų), greičio matuokliai (36 proc.) bei baimė prarasti vairuotojo pažymėjimą (30 proc.).
10 proc. vairuojančių ir apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad rinktis leistiną greitį keliuose jų nepaskatintų niekas. Didžiausia dalis, nurodžiusių, kad kelyje rinktis leistiną greitį jų nepaskatintų niekas, yra Panevėžio apskrities gyventojai, iš kurių šį pasirinkimą nurodė net 22 proc. apklaustųjų vairuotojų.
Remiantis atliktos apklausos rezultatais, net 81 proc. apklaustų vairuojančių Lietuvos gyventojų mano, kad pagrindinė priežastis, lemianti eismo įvykius, yra neatsakingas eismo dalyvio (vairuotojo/pėsčiojo) elgesys ir eismo taisyklių nesilaikymas.
Viena iš priemonių, skatinančių vairuotojus neviršyti leistino maksimalaus važiavimo greičio, yra momentinio ir vidutinio važiavimo greičio matuokliai. Šiais metais momentiniai greičio matuokliai užfiksavo daugiau nei 200 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų. Vidutinio greičio matavimo sistemos tokių atvejų užfiksavo daugiau kaip 408 tūkst.
Vien per dvi lapkričio mėn. savaites valstybinės reikšmės keliuose įrengtomis greičio fiksavimo priemonėmis užfiksuota apie 7,5 tūkst. leistino greičio pažeidimų atvejų. Didžiausias greičio viršijimo atvejis lapkričio mėn. buvo užfiksuotas kelyje Vilnius–Panevėžys, kai transporto priemonė važiavo 203 km/val. greičiu, taip šiame kelyje leistiną 110 km/val. maksimalų važiavimo greitį, viršijant net 93 km/val.
„Viršytas leistinas maksimalus ar nepasirinktas saugus važiavimo greitis – pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis. Nors eismo kultūra Lietuvoje gerėja, tačiau turime pripažinti, kad didesnės atsakomybės ir sąmoningumo kelyje mums vis dar pritrūksta. Suprantame, jog saugi kelionė yra mūsų bendras tikslas, todėl saugumui keliuose didinti taikome kompleksines priemones. Vis dėl to, pasiekti norimo rezultato nepavyks, jei, pirmiausia, nepaisysime minimalių saugumo keliuose reikalavimų, kaip leistino greičio laikymasis“, – kalba Kelių direkcijos Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Šių metų lapkričio mėnesį, valstybinės reikšmės keliuose vidutiniškai per dieną užfiksuota daugiau nei 500 greičio viršijimo atvejų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2023 m. dešimt mėnesių šalies keliuose žuvo 128 žmonės, o tai 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindine tragiškų nelaimių priežastimi tapo nepasirinktas saugus ar viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis.
Kelių direkcijos užsakytą gyventojų požiūrio ir elgsenos Lietuvos keliuose tyrimą spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje atliko rinkos tyrimų įmonė „Norstat LT“.
