Dalis jų padės spręsti kasdienius vairuotojų rūpesčius, dalis – bus tiesiog malonūs „nice to have“ tipo sprendimai, iš kurių kiekvienas galės atsirinkti sau patogius ar tinkamus.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas.
Įkrovimo robotai
Viena sparčiausiai augančių elektromobilių ekosistemos sričių – įkrovimo infrastruktūros plėtra ir automatizavimas.
Įsivaizduokite tokią situaciją: skubėdami į skrydį atvykstate prie oro uosto, paliekate elektromobilį tam skirtoje aikštelėje, paspaudžiate mygtuką telefone, ir vietoj to, kad rankomis tampytumėte storą kabelį, iš po grindų išvažiuoja robotizuota ranka.
Ji pati aptinka įkrovimo jungtį, atidaro įkrovimo dangtelį, įstato kištuką į įkrovimo lizdą ir paleidžia įkrovimą. Skamba kaip iš fantastikos srities?
Būtent taip netrukus atrodys elektromobilių įkrovimas Inčono tarptautiniame oro uoste Pietų Korėjoje. Jo vadovybė pasirašė sutartį su „Hyundai Motor Group“ (kuriai priklauso ir „Kia“) dėl autonominių įkrovimo robotų diegimo.
Iš pirmo žvilgsnio tai primena futuristinę viziją, tačiau realiai ši technologija nėra stebuklas – ji remiasi dirbtiniu intelektu ir jutikliais, kurie naudojami daugybėje mums įprastų automobilių ar kitų prietaisų. Sistema pati aptinka įkrovimo jungtį, įvertina elektromobilio padėtį ir be žmogaus įsikišimo pradeda baterijos įkrovimo procesą.
Įsivaizduokite, kaip tai pakeis kelionių patirtį: jums reikia skubėti į terminalą, išlipate iš automobilio, o robotas tuo metu pasirūpina, kad elektromobilis būtų įkrautas sugrįžimui. Ir tai tik vienas pavyzdys – tokia technologija būtų itin naudinga taksi parkuose, automobilių nuomos punktuose ar didžiuosiuose prekybos centruose. Per Kalėdų karštinę ar tiesiog žiemą įsisiautėjus pūgai toks robotas prie „Urmo“ ar „Akropolio“ tikrai praverstų.
Be laiko taupymo, ši inovacija turi ir platesnę praktinę pusę – ji eliminuoja žmogiškąsias klaidas, kai vairuotojai dar nėra įgudę greitai ir tiksliai prijungti kabelį ar aktyvuoti įkrovimą. Taip pat toks robotas suteikia daugiau laisvės infrastruktūros projektuotojams, nes leidžia patogiau išnaudoti ankštas erdves, kur manevravimas su kabeliu būtų sudėtingas. Dar svarbesnė ši technologija bus savavaldžiams automobiliams, kurie neturės vairuotojo, galinčio prijungti įkrovimo kabelį ir įkrauti automobilį.
Beje, korėjiečių robotas jau sertifikuotas ne tik gimtojoje rinkoje, o ir Europos Sąjungoje, tad netrukus galime tikėtis pamatyti šią technologiją ir Europos didžiuosiuose transporto mazguose.
Jau rengia naujovėms pritaikytus elektromobilius
Ką tai reiškia mums, Baltijos šalių vairuotojams? Visų pirma, galime tikėtis, kad ateityje tokie sprendimai plačiau išplis ir pasieks mūsų regiono oro uostus, prekybos centrus ar kitas panašias vietas.
Robotizuoto įkrovimo sprendimo kūrėjai planuoja aktyvią plėtrą. Tai patvirtina ir jau gaminami ar kuriami elektromobilių modeliai. Pavyzdžiui, „Kia“ ateities inovacijų pranešime paskelbė kursianti elektromobilius, kurių įkrovimo durelės bei programinė įranga bus pritaikyta tokiems robotizuotiems sprendimams.
Planuojama, kad kai kurios būsimos „Kia“ elektromobilių versijos galės pačios rezervuoti įkrovimo laiką ir be žmogaus įsikišimo bendrauti su robotizuota įkrovimo sistema.
Toks pritaikomumas bus vertingas plačiam vartotojų ratui: tiek automobilių parkų valdytojams, kuriems reikia koordinuoti šimtus vairuotojų ir jų įkrovimo sesijų, tiek žmonėms su judėjimo negalia ar tiesiog vairuotojams, kurie žiemą nenori šalti prie stotelės pajunginėdami įkrovimo kabelį.
Įdomu tai, kad panašius bandymus yra atlikę ir kiti gamintojai – „Tesla“ dar 2015 m. pristatė „gyvatės formos“ automatinio įkrovimo kabelio prototipą, o „Volkswagen“ testuoja mobilų įkrovimo robotą, kuris pats atrieda prie elektromobilio.
Vis dėlto, realių bei plačiai įgyvendintų sprendimų iki šiol dar nebuvo. Beje, tuo pačiu metu vystomos ir belaidžio įkrovimo technologijos, tačiau jų efektyvumas ir kaina kol kas nusileidžia „laidiniams“ projektams.
Statistika rodo, kad poreikis tokioms technologijoms tik augs. Europos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad iki 2030 m. Europos keliuose važinės apie 40 mln. elektromobilių, o vien Baltijos šalyse jų skaičius gali siekti apie 0,5 mln.
Tai reiškia, kad tradicinės įkrovimo stotelės artimiausiais metais turės susidurti su vis didesniais srautais, o robotizuotas įkrovimas tokiomis aplinkybėmis gali tapti vertingu sprendimu, pagreitinant procedūrą ar padidinant jos lankstumą.
Savarankiškesni elektromobiliai – tik laiko klausimas
Kol robotizuotas įkrovimas mums tebėra netolimos ateities perspektyva, jau dabar verta rinktis elektromobilius, turinčius patogią įkrovimo jungties vietą, suteikiančią daugiau laisvės manevruoti prie stotelės.
Taip pat pravartu pasidomėti, ar gamintojas, kaip minėtu „Kia“ atveju, numato programinius įrangos valdymo atnaujinimus, kurie ateityje leistų suderinti pasirinktą elektrinį modelį su išorine įranga.
Mano akimis, šių technologijų įsitvirtinimas – tik laiko klausimas. Jei elektromobilis jau dabar gali pats aktyvuotis, priimti nuotolinius programinius atnaujinimus ar sureguliuoti temperatūrą prieš jums įlipant, tad kodėl jis negalėtų savarankiškai valdyti ir įkrovimo proceso?
Galbūt dar šio dešimtmečio pabaigoje jausimės keistai prisimindami, kaip 2025-aisiais ieškojome įkrovimo vietos prekybos centro aikštelėje ar patys tampėme kabelius per sniegą ar lietų.
Ar tai prabanga? Anaiptol – tai patogumas ir saugumas. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių elektromobilių pasaulyje, kuris netrukus gali tapti tokia pat savaime suprantama aplinkos dalimi, kaip šiandien yra automatinės durys parduotuvėje. O kiek dar tokių pavyzdžių mūsų laukia?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
